- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- A2.-2523-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01020-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- Svetlanai A
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Svetlanai A. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,
išnagrinėjusi S. A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad ji 2017-03-12, apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje, be perstojo stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams: M., M. ir M. išgąstį. Šiais savo veiksmais S. A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2017-04-20 S. A. J. paaiškino, kad ji nežinojo, jog įvykio dieną bute yra nepilnamečiai vaikai. Pirmiausiai ji skambino į buto duris, bet jai neatidarė. Ji žinojo, kad bute yra žmonių, nes prieš 5 minutes kaimynai buvo atidarę duris jos vyrui. Jis prašė raktų nuo palėpės, bet išėjusi pirmininkė pasakė, kad rakto neduos. Viduje girdėjosi muzikos arba televizoriaus garsai, vaikų balsų negirdėjo. Kai durų jai niekas neatidarė, ji pradėjo belstis į duris ranka. Manė, kad jos negirdi. Buvo susijaudinusi. Norėjo kuo greičiau gauti raktą iš pirmininkės, kadangi jų butą užliejo, nors pirmininkė buvo sakiusi, kad stogą jau sutvarkė ir daugiau taip nebus. Jie prieš 2 mėnesius buvo susiremontavę butą. Kiek žino, raktas nuo palėpės yra tik pas pirmininkę. Pro šalį ėjo kaimynas S., kuris klausė, dėl ko ji beldžia. Ji atsakė, kad juos užliejo. Kaimynas nuramino, kad draudimas sumokės, informavo, kad A. iškvietė policiją. Ji apsidžiaugė. Gal 10 minučių, kol laukė policijos, buvo prie M. durų. Atvykus policijos pareigūnams, kaimynė iš karto jiems atidarė duris. A. išėjo ir pradėjo ant jos rėkti, sakė, kad neadekvati moteris veržėsi pas ją. Tuo tarpu jie su vyru stovėjo ramiai ir laukė, kada jiems duos raktą. Apie vaikus jokios kalbos nebuvo, nei A. apie tai nekalbėjo, nei kas nors kitas. Dar buvo išėjęs A. vyras ir demonstratyviai viską filmavo. Ji vaikų nei girdėjo, nei matė, daro prielaidą, gal jų visai nebuvo. Policijos pareigūnai klausė, kaip dėl rakto, tai A. paaiškino, kad atvažiuos meistras, kuris tvarkė stogą, ir visi galės nueiti. Ji yra baigusi pedagoginį universitetą, dirba vaikų ugdymo įstaigoje, darbe jokių nuobaudų neturi (b. l. 20-22).
Teismo posėdžio metu 2017-05-15 S. A. J. papildomai paaiškino, kad konfliktas tarp jų ir pirmininkės yra įsisenėjęs dėl kitų dalykų, taip pat ir stogo meistro pasirinkimo. Įvykio metu vaikų nematė, negirdėjo. Beldė į kaimynės duris stipriai, kad išgirstų, nes manė, kad negirdi skambučio. Mano, kad kaimynai parašė pareiškimą iš keršto (b. l. 42-46).
Šalies argumentai
S. A. J. tyrimo metu nurodė, kad 2017-03-12 jos vyras A. J. A. M. du kartus paprašė raktų nuo palėpės, nes bute buvo sudrėkusios lubos, norėjo pasižiūrėti, dėl ko drėksta lubos, nes palėpės raktai visada yra pas namo pirmininkę A. M.. Kai A. M. nedavė raktų nuo palėpės, ji susinervinusi nuėjo pas namo pirmininkę 2017-03-12, apie 12 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į buto duris paskambinusi daug kartų. Jai durų neatidarė. Tada ji rankos plaštaka beldė į buto duris, kojomis buto durų nespardė. Pro šalį praeidamas kaimynas S. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), informavo, kad A. M. iškvietė policija, jis pasakė, kad nereikia taip įnirtingai belstis. Po kaimyno pasakymo iš karto nustojo belstis, po to neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta A. M. paaiškino, kad yra bendrijos pirmininkė, o A. yra atsistatydinusi iš valdybos narių. Su ja yra konfliktavę dėl pasisavintų lėšų. 2017-03-12, apie 11.30 val., kažkas paskambino į duris. Ji pamatė per durų akutę A. vyrą. Jų 3 mažamečiai vaikai pribėgo prie durų. A. vyras paprašė rakto nuo palėpės, sakė, kad pilasi vanduo. Dėl anksčiau įvykusios vagystė iš palėpės, ji neduoda rakto nuo palėpės bet kam. Raktą turi ji ir meistras, remontavęs stogą. Ji kaimynui pasakė, kad reikia kartu su meistru ir valdybos nariais nueiti ir nustatyti, ar yra brokas, ar naujas plyšys. A. vyras paklausė, kada tai galėtų būti, ji pasakė, kad susitars. Su meistru susitarė, kad šis atvyks 15 val. Po 5-6 min. vėl atėjo A. vyras ir paprašė namo plano, jam pasakė, kad planą pateiks po to, kai jis atsiųs užklausimą elektroniniu paštu. Be to, jį informavo, kad ji susitarė su meistru ir valdybos nariais dėl susitikimo 15 val. Po to, kai šis vyras apsilankė du kartus, ji išgirdo į duris dūžius. Patyrė šoką. Vaikų pirmi žodžiai buvo: „Močiutė“. Durys drebėjo, jos vyras norėjo pažiūrėti, kas ten, kad gal kažkam pagalbos reikia. Mažų vaikų verkimas buvo labai garsus, jie rėkė, jų spiegimas tikrai girdėjosi už durų. Pažiūrėjusi per akutę pamatė, kaip A. su kumščiu daužo šarvuotas duris. Jos vyras paprašė nedaužyti durų. Beldė su pertraukomis ir dar buvo uždėtas pirštas ant skambučio. Sutuoktinis per grandinėlę pravėrė duris ir pamatė A. vyrą, pasislėpusį šone, jiems pasakė, kad iškviesta policija, paprašė negąsdinti vaikų. Viską matė pro šalį ėjęs kaimynas S., jis kaip tik buvo tuo metu, kai vyras buvo atidaręs duris. Jos sutuoktinis sakė nustoti gąsdinti vaikus. S. Ž. tikrai turėjo girdėti vaikų klyksmą. Be to ji dar kalbėjosi su S. telefonu, taigi, jis turėjo girdėti vaikų verksmą, ir kalbėdamas telefonu. Tuo metu ji buvo šoke, išsigandusi. Ji tos moters bijo. Durų neatidarė. Ant durų sužalojimų nepastebėjo. Augina 3 metų dvynukus ir 8 metų sūnų. Jų bute 2 kambariai, vaikai buvo svetainėje. Jie vaikus ramino, laukė pareigūnų. Vaikai buvo ant jos rankų, ji vaikščiojo po butą, triukšmas girdėjosi visame bute. Vaikai išsigando. Nuo 12 val. vaikai turėjo miegoti, bet jie neužmigo, vakare ir dar keletą dienų darželyje buvo neramūs, po šio įvykio sunkiai užmigdavo. Kai atvyko pareigūnai, vaikai buvo bute, jie aprimo tik tada, kai pamatė policijos pareigūnus, jiems atsirado saugumo jausmas. Pareigūnai į butą užėję nebuvo (b. l. 30-35).
Teismo posėdžio metu apklaustas A. M. paaiškino, kad per pietus kaimynės A. vyras paskambino į duris. Mažiukai pašoko – kaip tik ruošėsi juos guldyti miegoti. Kaimynės vyras paprašė žmonos nuo palėpės rakto, nes pas juos tekėjo per lubas. Žmona pasakė, kad 15 val. atvyks meistrai ir tada jie nueis į palėpę. Paskui kaimynas vėl atėjo, prašė plano. Kaimynas bendravo korektiškai. Kartu su kaimynais nueiti ir pasižiūrėti, ar nebėga vanduo, jiems su žmona mintis nekilo, nes jie turėjo migdyti dvynukus. Nė vienas iš tėvų negalėjo eiti su kaimynais, nes jie abu kartu migdo dvynukus. Žmona kaimynui sakė, kad jo prašomus duomenis atsiųs elektroniniu paštu. Po to prasidėjo smūgiai, daužymas, skambučiai. Jis priėjo prie durų, tuo metu jo žmona buvo šalia, prašė neatidarinėti durų. Vaikai glaudėsi prie jų, bijojo. Ar jie verkė, jis nepamena. Žmona durų neatidarė, nes manė, kad juos puls. Žmona iškvietė policiją. Per uždarytas duris kaimynams sakė nedaužyti, negąsdinti vaikų. Ponai vis tiek beldė į duris. Kai atvažiavo pareigūnai, A. vyras buvo įvykio vietoje. Per akutę matė, kaip daužė A., o vyras stovėjo. Jis mano, kad A., belsdama į duris, siekė gauti raktą nuo palėpės, kad galėtų inscenizuoti užpylimą. Jų buto durys šarvuotos durys, todėl beldimas labai girdisi. Jis dirba apsaugos darbuotoju, konfliktų darbe mato daug, bet, kai vyksta namie, tai viskas kitaip vertinama. Kai jų buto durys buvo atidarytos, kaimynai matė, kad jų vaikai yra namuose. Atvažiavus pareigūnams, vaikai tą akimirką buvo nurimę. Beldimasis į duris nurimo, kai pareigūnai paskambino į „domofoną“. Kai jis A. buvo atidaręs duris, tai jis padarė, nenaudodamas grandinėlės. Atidarė ir pasakė, kad su kaimyne nenori kalbėti be pareigūnų. Ir prieš šį įvykį buvo konfliktų su A.. Ji piktinosi, kad valytoja nevalo grindų, nesumokėjo jai atlygio, o tuos pinigus (20 Eur) pasisavino. Pareigūnai pas juos į namus užėję nebuvo, todėl jų vaikų nematė (b. l. 30-35).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad grįžę sekmadienį rado užlietas lubas. Labai susinervino, nes ką tik buvo padarytas remontas. Nutarė važiuoti į parduotuvę medžiagų ir nusprendė užeiti pas pirmininkę, paprašyti rakto nuo palėpės. Pakalbėjo gal kokias 5 minutes laiptinėje, jokio konflikto nebuvo. Jis reiškė nepasitenkinimą, kad buvo padarytas stogo remontas, žadėta, kad pora metų tikrai laikys. Pirmininkė jam pasakė, kad rakto neduos, bet jis nesuprato, kodėl, siūlė pasidaryti rakto dublikatą. Pirmininkė sakė, kad skambins meistrui, gal meistras atvažiuos. Tada jis nusprendė važiuoti į parduotuvę medžiagų, grįžo ir vėl užėjo prašyti rakto, bet pirmininkė rakto nedavė. Grįžęs namo, papasakojo žmonai apie tuos pokalbius. Žmona susinervino ir nuėjo pati prašyti rakto, galvojo, kad moteriškai susitars. Jis nusileido gal po 4-5 min. ir pamatė, kad žmona stovi prie durų. Žmona sakė, kad jai durų neatidaro. Tuo tarpu lipo aukštyn kaimynas S. ir pasakė, kad iškviesta policija. Pareigūnai atvyko greitai. Atvykus pareigūnams A. išėjo, vėliau išėjo jos vyras. Visi bendravo laiptinėje. Vaikų nematė. Žino, kad jų šeimą turi vaikų, jam atrodo visi vaikai priešmokyklinio amžiaus. Vaikų nesigirdėjo, apie vaikus niekas nekalbėjo. Išėjęs A. vyras juos filmavo, paminėjo, kad buvo garsiai beldžiama į duris. Meistrui atvykus po 15 val. pateko į palėpę. Palėpėje buvo A., L. ir 6 laiptinės komendantė. Tuo metu apie vaikus kalbos nebuvo (b. l. 20-22).
Teismo posėdžio metu liudytojas S. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną nešė lovą, lipo laiptais. Vėliau, kai nešė šiukšles, matė, kaip A. buvo 1 aukšte su vyru prie A. buto ir delnu beldė į jos šarvuotas duris, sakė, kad pas ją bėga vanduo, reikia patekti į palėpę. Jis A. dar pasakė, kad galima nesibelsti, o panaudoti skambutį. Garsas nuo beldimo buvo, bet jis nebuvo didelis. A. su vyru buvo susijaudinę. Po to, kai jis kaip tik turėjo praeiti pro tas duris, atidarė kaimynės A. vyras duris ir pasakė jiems: „Dėl ko beldžiate?“. Jis tuo metu ėjo kaip tik pro šoną, nei vaikų, nei žmonos nematė, jokio konflikto negirdėjo. Paskui A. jis skambino dėl rakto, ir ji pasakė, kad raktą turi, sakė, kad iškvietė pareigūnus. Beldimas nebuvo grėsmingas, gal tik intensyvesnis negu paprastas beldimas. Jis su kaimynais mažai bendrauja, jokių konfliktų su jais neturėjo. Pirmininkei yra minėjęs, kad stogas yra avarinės būklės (b. l. 30-35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio A. Č. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad š.m. kovo 12 d. dirbant kartu su vyriausiaisiais patruliais A. J. ir J. P. apie 12 val. 20 min. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kaimynai daužo buto duris. Atvykus juos pasitiko A. M., kuri paaiškino, kad jos buto duris daužė kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto ir tuo gąsdina jos vaikus. Kaip paaiškino A. M., konfliktas kilo dėl rakto į palėpę, nes ji yra minėto namo bendrijos pirmininkė. Kaip vėliau paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena piliečiai A. ir S. J., kurie žodžiu paaiškino, kad raktas jiems reikalingas, nes yra kiauras namo stogas ir dėl to šlampa jų buto lubos. Jie nori patekti į palėpę, kad galėtų atlikti remonto darbus. A. M. paaiškino, kad 15 val. atvyks meistras ir tik tada atrakins palėpę. Dėl šio konflikto iš pranešėjos vyro buvo priimtas pareiškimas ir pristatytas į 2 PK (b. l. 5).
A. M. paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad 2017-03-12, apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būnant namuose su mažais vaikais, kuriuos bandė migdyti pietų miego, be skambučio iš karto pradėjo baladoti smarkiai į buto duris S. A. J., nuo jos baladojimo išsigando vaikai, kurie pradėjo verkti, spiegti, klykti, kartojo (aš bijau), nes vaikai smarkiai išsigando. Jos vyras priėjęs prie durų prašė nustoti daužyti duris ir negąsdinti vaikų, nes durų nedarys, kol neatvažiuos policijos pareigūnai, kurie jau buvo pakeliui. Vaikams spiegiant, S. toliau dar smarkiau pradėjo daužyti buto duris. Kaimynas S. Ž. taip pat perspėjo S., kad nedaužytų durų, o paskambintų į duris kaip normalūs žmonės išsiaiškinti savo asmeninius reikalus. Ji iki atvažiavo patruliai daužė buto duris, bei apie 15 minučių laikė nuspaudusi buto durų skambutį. Į kaimyno perspėjimą sureagavo, kol su juo kalbėjo, o kai kaimynas nuėjo, ji savo neteisėtus veiksmus toliau tęsė. Likusią dienos dalį vaikai buvo išsigandę, iki vakaro negalėjo užmigti, nusiraminti, o vyresnis (8 m.) vis klausinėjo, ar durys saugios, ką daryti jei šita teta namo kieme jį pagaus (b. l. 6).
S. Ž. paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad 2017-03-12, apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nešdamas šiukšles bei praeidamas pro minėtą butą, matė kaip kaimynė A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), beldėsi į A. M. buto duris tol, kol jis lipo nuo antro aukšto žemyn. Eidamas pro šalį jis patarė A. pasinaudoti durų skambučiu (b. l. 8).
ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymas numato, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius (16 straipsnio 1 dalis), į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (11 straipsnis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.
S. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji be perstojo stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams: M., M. ir M. išgąstį, t. y. dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nes S. A. J. veiksmuose nenustatyta ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp S. A. J. ir namo pirmininkės A. M. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl namo palėpės raktų. Kaip patvirtino abi konflikto dalyvės, jų tarpusavio santykiai buvo įtemti ir iki nagrinėjamo įvykio. Abi konflikto šalys įvykio metu buvo susijaudinusios, todėl jų reakciją į situaciją buvo perdėta. Teismo posėdžio metu S. A. J. neneigė, kad beldė į A. M. buto duris, nurodė, kad tokiu būdu siekė pakalbėti su namo bendrijos pirmininke, manė, jog pastaroji negirdi durų skambučio. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Pažymėtina ir tai, kad pati A. M. bei jos sutuoktinis, suprasdami, kad bręsta konfliktinė situacija, nesiėmė jokių veiksmų, užkertančių jai kelią, taip apsaugant vaikų interesus. Teismo vertinimu jų pačių elgesys buvo provokuojantis, nes niekas netrukdė jiems atidaryti buto durų ir konfliktinę situaciją išspręsti geruoju. Įvertinęs bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad S. A. J. tyčia konfliktinėje situacijoje nebuvo nukreipta į A. M. mažamečių vaikų teisių pažeidimą. Kaip nurodė pati S. A. J. ji siekė gauti namo palėpės raktą (tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. J., S. Ž.). Kad S. A. J. tikslas buvo palėpės rakto gavimas, teisme teigė ir A. M.. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu S. A. J. vaikų nematė, negirdėjo. Tai, kad vaikų verksmas nebuvo girdimas koridoriuje, teisme patvirtino ir konflikte nedalyvavęs, pro šalį ėjęs namo kaimynas S. Ž., kuris įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai. Jis paaiškino, kad, kai ėjo pro atidarytas A. buto duris, vaikų nematė. Minėtas liudytojas nenurodė nei tyrimo, nei apklausos teisme metu, jog būtų girdėjęs vaikų verksmą ar pan. Ginčo metu tiesiogiai prieš A. M. mažamečius vaikus S. A. J. neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų būti suprantami, kaip neteisėtai sutrukdę vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidę vaikų teises, ir jos tyčia nebuvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą. Kad konfliktas tarp šalių kilo dėl rakto į palėpę, nurodyta ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio A. Č. tarnybiniame pranešime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai mažamečių vaikų nematė. Atsižvelgus į susidariusią situaciją apibūdinančių aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik S. A. J. atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, jos veiksmų kryptingumas būtent M. mažamečių vaikų atžvilgiu, darytina bylos medžiaga pagrįsta išvada, kad S. A. J. tyčia nebuvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą. Atliktų veiksmų turinys, pasirenkant netinkamą susidariusios situacijos sprendimo būdą – stiprų beldimą į duris, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl vertinti aptartą S. A. J. elgesį ANK 72 straipsnio 1 dalies normos prasme būtų neadekvatu ir neproporcinga. Byla nutrauktina, S. A. J. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635-637 straipsniais,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną byloje, kurioje S. A. J. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.