- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-522-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07143-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 522 - 252 - 2014
Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07143-2013-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-911-2014 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. R. dėl materialinės paramos ir jos įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo R. R. paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo paramos įsiskolinimą už tris metus – 14 400 Lt. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kurią baigs 2014 m. liepos mėn. Atsakovas prie išlaikymo nei kiek neprisideda, jai yra reikalinga per mėnesį pragyvenimui 800 Lt suma (drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, buto nuomos, komunaliniams mokesčiams). Šiuo metu ją išlaiko mama, taip pat padeda krikšto mama. Ieškovė nedirba, kadangi visą laisvalaikį užima mokslai. Už studijas mokėti nereikia. Darbo ieškojo, bet niekas nenorėjo jos įdarbinti, kadangi darbdaviai norėjo, jog ji dirbtų nuolatinį darbą. Su atsakovu nebendrauja 8 metai. Kai buvo nepilnametė, atsakovas neteikė išlaikymo. Įsiskolinimą sumokėjo visai neseniai, kai ji jau buvo pilnametė. Turto neturi, jokių pajamų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. R. paramą ieškovei E. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-10-21 iki E. R. mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir bus ne vyresnė kaip 24 metų. Priteisė iš atsakovo 7 200 Lt paramos ieškovei įsiskolinimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, jos bendras pažymių vidurkis pirmame kurse buvo 8,2 balo, antrame kurse – 7,5 balo, trečiame kurse – 7,3 balo, t. y. mokamųjų dalykų įvertinimai teigiami, kas laikytina, kad ji mokosi pažangiai. Akademinių skolų neturi. Ieškovė transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas ir tretysis asmuo yra ieškovės, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas dirba UAB „Aservika“, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 449 Lt, neatskaičius mokesčių. Be to, atsakovui priklauso R. R. įmonė, taip pat nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo dirba UAB „Deimena“, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 603 Lt. Be to, ji nuosavybės teise turi 1 kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovei yra reikalinga parama. Tai, jog ieškovė nesikreipė dėl paskolos iš studijų fondo gavimo, negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia ieškovei paramos reikalingumą ir būtinumą. Laikė, kad 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamos paramos ieškovei priteisimas nepadarys esminės žalos išlaikymą privalančiam teikti atsakovui. Teismas darė išvadą, kad tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 7 200 Lt paramos įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus. Tuo teismas pažeidė 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t. y. neatskleidė bylos esmės. O būtent – pati ieškovė nenurodė, kodėl ji nerealizavo savo teisės reikalauti paramos iš atsakovo tuojau pat sulaukusi pilnametystės. Teismas visiškai nesiaiškino, ar ieškovė būdama veiksni ir pilnametė tinkamai užtikrino savo teisę reikalauti paramos iš savo tėvo už laikotarpį nuo jos pilnametystės iki kreipimosi į teismą dienos ir ar tai, kad ji šia teise pasinaudojo gerokai po to, kuomet tapo pilnamete, nepažeidė atsakovo teisių. Sprendime nurodęs, jog paramos priteisimą reikia vertinti su tais pačiais kriterijais, kaip ir išlaikymo priteisimą, teismas pažeidė ne tik materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos šiuo klausimu. Atsakovo pareiga teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai baigėsi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė dar iki pilnametystės ilgą laiko tarpą su atsakovu visiškai nebendravo, dėl ko jam nebuvo galimybės žinoti apie ieškovės planus sulaukus pilnametystės. Ieškovės nenoras pasinaudoti paskola ir prisiimti kreditorinių įsipareigojimų rodo, jog jai nebuvo reikalinga parama. Mano, kad ieškovė, teismo pripažinta nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį, turi būti teismo įpareigota atlyginti atsakovui jo patirtus nuostolius (CPK 95 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, teisingai nustatė, jog jis dukra nesirūpino, neteikė materialinės paramos. Apeliantas nuo to laiko, kai išėjo iš namų, prie išlaikymo beveik neprisidėjo, niekada nerodė dėmesio ar noro bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo (paramos) priteisimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Esminis ginčas tarp šalių šioje byloje kilo dėl paramos įsiskolinimo pilnamečiam vaikui, besimokinančiam (duomenys neskelbtini) kolegijos dieniniame skyriuje, priteisimo. Apeliantas teigia, jog teismas be pagrindo nurodė, kad paramos priteisimą reikia vertinti su tais pačiais kriterijais, kaip ir išlaikymo priteisimą. Tačiau, priešingai apelianto argumentui, pagal CK 3.192¹ str. 4 d., vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos tos pačios normos, kaip ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, įskaitytinai ir nustatančios išlaikymo formą bei dydį (CK 3.196 str.), išlaikymo priteisimo momentą (CK 3.200 str.), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, po sprendimo priėmimo iš esmės pakitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 str.) ar išlaikymo indeksavimą (CK 3.208 str.). Tokia įstatymų leidėjo valia, iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo aiškinama ir taikoma per teismų praktiką konkrečiose bylose, buvo tiesiogiai įtvirtinta teisės normoje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.).
CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 str. 3 d., nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Tokiu būdu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini); ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, būdamas rūpestingas tėvas turėjo žinoti, kad jo dukra studijuoja dieniniame skyriuje ir, kad ji neturi darbo užmokesčio, iš kurio galėtų pragyventi ir mokytis.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012), todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo nurodymą, kad tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Būtent tokia teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas skunde akcentuoja tai, jog ieškovė nerealizavo savo teisės reikalauti paramos iš atsakovo tuojau pat sulaukusi pilnametystės, tačiau tokio klausimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis apskritai net nekėlė. Šiuo atveju atsakovo, kaip ieškovės tėvo, išvedžiojimai neva ieškovės nenoras pasinaudoti paskola ir prisiimti kreditorinių įsipareigojimų rodo, kad jai nebuvo reikalinga parama, jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl paramos reikalingumo, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime. Tokie apelianto samprotavimai ir pareiškimai tik patvirtina tą aplinkybę, kad apeliantas nesidomėjo savo dukters pasiekimais, tiek jai būnant nepilnamete, tiek sulaukus pilnametystės.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 177 str. ir 185 str. normų pažeidimo, taip pat ir dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
Atsakovas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kaip ir pirmosios instancijos teisme, vėl prašo skirti ieškovei baudą. Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad ieškovės reikalavimas atsakovui pripažintas teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto valstybei bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Byloje esantys įrodymai (b. l. 117, 118) patvirtina valstybės 240 Lt išlaidas teikiant ieškovei E. R. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto (CPK 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų, turėtų teikiant ieškovei E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.