Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nikolajui Ananjevui, tretiesiems asmenims R. N., A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretiesiems asmenims V. L., M. L., R. N., A. B., Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro notarei Loretai Mėčienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L.Strauka paaiškino, kad ieškovė palikimą priėmė faktiniu valdymu ir jai nebūtina buvo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo tikslu paveldėti po M. L. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė atliko miško priežiūros bei sanitarinius darbus. Tuo tarp Valstybė paveldėjusi miškų dalis pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, jokių miškų priežiūros darbų neatliko. Valstybei paveldint M. L. nekilnojamąjį turtą, nebuvo įsitikinta ar nėra kitų teisėtų paveldėtojų. Kadangi 1998-06-23 M. L. surašius testamentą dar nebuvo testamento registro ir jis vėliau nebuvo įtrauktas į jį, todėl apie surašytą testamentą 2009-10-06 išrašant paveldėjimo teisės liudijimam, Klaipėdos rajono 3-iojo biuro notarei nebuvo žinoma (2t., b.l. 14, 36, 37).

Ieškovė R. M. patvirtino, kad apie testamentą žinojo nuo jo surašymo momento. Apie tai, kad M. L. turėjo mišką, ieškovė taip pat žinojo dar jai esant gyvai. Miško bendrasavininkų buvo apie dešimt, jų skaičius kito. Vienas iš bendrasavininkų buvo M. L., kurios dalį vėliau paveldėjo Valstybė. Ieškovė buvo abiejų M. L. priklausančių žemės sklypų bendrasavininkė. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo. Miško valymo darbus su savo šeima ieškovė atlikinėjo viso žemės sklypo plote ir esant M. L. gyvai, ir po jos mirties. Pjovė išdžiūvusius bei išvirtusius medžius. Konfliktai tarp bendrasavininkų prasidėjo prieš du metus, kada mišką iš kitų bendrasavininkų pradėjo supirkinėti V. B.. Pastarasis siekė nustatyti miško naudojimosi tvarką. Nesutarimai kilo dėl vertingų medynų. Ieškovė patvirtino, kad po M. L. mirties pastaroji kreipėsi į notarą, tačiau negalėjo atlikti paveldėjimo procedūrų, nes neturėjo M. L. mirties liudijimo originalo. Be to, jau tuo metu buvo prastos sveikatos bei neišmanė palikimo priėmimo procedūrų. Apie tai, kad žemės sklypų dalys perėjo valstybei sužinojo prieš du metus iš V. B. (2 b.l. 15).

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu nesutinka, teikdama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog aktyviais veiksmai priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti. Be to, nurodė, kad ieškovė praleido LR CK 5.8 straipsnyje numatytą vienerių metų terminą ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi praėjus daugiau nei 9 metams nuo palikimo atsiradimo dienos ir daugiau nei 1 metams nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (b.l. 8).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog ieškovė neįrodė, kad po M. L. mirties, faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą, prašo ieškinį atmesti (2t., b.l. 36).

Tretysis asmuo Klaipėdos rajono trečiojo biuro notarė Loreta Mėčienė nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl M. L., mirusios 2002-02-24, turto apyrašo sudarymo. Palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą priėmė, palikimo priėmimo faktas 2009-09-04 įregistruotas Testamentų registre. 2009-10-06 Klaipėdos rajono 3-iojo biuro notarė Loreta Mėčienė, išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Loreta Mėčienė tvirtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji šį palikimą priėmė faktiniu valdymu (1t., b.l. 65).

Teismo posėdžio metu Klaipėdos rajono trečiojo biuro notarė Loreta Mėčienė prašo taikyti CK 5.8 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, motyvuodama tuo, kad ieškovė R. M. teismo posėdžio metu prisipažinusi, jog pastaroji 2002 metais kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau neturėjo M. L. mirties liudijimo originalo. Vėliau neatliko jokių veiksmų iki 2009 m., todėl prarado teisę į šį paveldimą turtą (2t., b.l. 17).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė su ieškiniu nesutinka, teikdama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog aktyviais veiksmai priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti. M. L. palikimas paveldėjimo teise perėjo Valstybei praėjus daugiau kaip 7 metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Per šį laikotarpį praėjo visi terminai, per kuriuos gali paveldėti ne tik pirmos eilės, bet ir paskesnės eilės įpėdiniai (LR CK 4.27 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį (CK 5.8 str.) (2t., b.l. 17).

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. B. patvirtino, kad nuo 2006 m. pagal įgaliojimą atstovauja tėvą V. B.. Nuo 2006 metų su miško bendrasavininke R. M. neranda sutarimo dėl miško naudojimosi tvarkos nustatymo. 2012-02-14 dovanojimo sutartimi tėvas V. B. ir mama K. B. perleido visas žemės sklypo dalis, esančias ginčijamame žemės sklype. Nieko nežino apie ieškovės vykdytas bendras talkas valant mišką. Prašo ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatis terminą (2t., b.l. 13, 17, 19, 37).

Tretysis asmuo V. L. teismui paaiškino, kad nuosavybės teises į miškus atkūrė kartu su ieškove R. M., M. L. ir kitais bendrasavininkais. Žemės sklypas padalintas nebuvo – bendras plotas buvo vienas. Po M. L. mirties, R. M. kalbėjo, kad jai buvo parašytas testamentas. V. L. patvirtino, kad ieškovė R. M. kartu su vyru bei žentu kirto mišką malkoms, atlikdami miško valymą. Jie šeimininkavo po visą miško plotą, nes miško dalys natūroje nebuvo nustatytos. Dėl to tarp bendrasavininkų kildavo konfliktai (1t., b.l. 91-92).

Tretysis asmuo R. N. patvirtino, kad yra viena iš miškų bendrasavininkų. Dokumentuose yra nurodyti du miškai, tačiau šie miškai ribojasi, bendra kraštine. R. N. patvirtino, kad ir 2000, ir 2002 metais, kartu su ieškovės šeima važiavo valyti miško. Miško valymo darbams atlikti kvietėsi ir pašalinius žmones. Bendrasavininkų naudojimosi mišku tvarka nėra nustatyta, todėl valė visą miško plotą, kur buvo vėjalaužos, virtuoliai, išdžiūvę medžiai. 2009 metais kilo nesutarimai su V. B. dėl miško naudojimosi tvarkos nustatymo. Konflikto metu ieškovė R. M. derėjosi dėl savo ir M. L. jai testamentu paliktos miško dalies. Šio konflikto metu R. M. sužinojusi, kad M. L. miško dalis buvo perleista Valstybei (2t., b.l. 16, 37).

Tretysis asmuo M. L. prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 74).

Liudytojas A. J. patvirtino, kad jis yra ieškovės R. M. dukros V. G. sugyventinis. Patvirtino, kad po M. L. mirties kelis kartus ieškovės R. M. prašomas važiavo į mišką ruošti malkų, išpjauti išvirtusius medžius bei sausulius. Dirbo visame miško plote, kur buvo išdžiūvę bei išvirtę medžiai (2t., b.l. 18).

Liudytojas Kazimieras E. K. patvirtino, kad daug kartu, ieškovės R. M. prašomas, yra buvęs jos miške, kur ruošdavo malkas. Visame miško plote pjaudavo išvirtusius medžius bei sausuolius. Kartu važiuodavo R. M. vyras bei anūkai. Liudytojas K.E. K. patvirtino, kad ieškovė R. M. sakydavo, kad jai priklauso ir M. L. miško dalis, kurią ji paveldėjo pagal testamentą (2t., b.l. 18).

Liudytojas M. T. patvirtino, kad keletą kartų ieškovės R. M. prašomas važiavo valyti mišką nuo virtuolių bei sausuolių. Darbams vadovavo ieškovės vyras S. M.. Miškas buvo labai didelis, priklausė keliems savininkams (2t., b.l. 19).

Liudytoja V. G. patvirtino, kad yra ieškovės R. M. dukra. M. L. prieš mirti gyveno pas ieškovę R. M., kuri ją prižiūrėjo. Ieškovė R. M. apie jos naudai surašytą testamentą žinojo nuo jo surašymo dienos. Po M. L. mirties ieškovė važiavo pas notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė palikimo procedūros nepradėjo, nes ieškovė neturėjo M. L. mirties liudijimo originalo. Mišką tvarkyti važiuodavo visi, kviesdavo ir pagalbininkų. Dažniausiai tai būdavo giminės. Tvarkydavo viso miško teritoriją, bendrasavininkai buvo draugiški (2t., b.l. 19).

Liudytojas A. R. patvirtino, kad dirba Valstybinės miškų tarnyboje. Apie ginčijamo miško atliktus kirtimus nieko nežino. Patvirtino, kad miško bendrasavininkai atsako bendrai už vykdomą ūkinę veiklą. Sanitariniams miško kirtimams leidimas nereikalingas, tačiau turi būti bent žodinis bendrasavininkių sutarimas (2 t., b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

1998-06-23 M. L. testamentu visą savo turtą paliko R. M.. Klaipėdos rajono notarė Genė Pietarienė patvirtino šį testamentą (1t., b.l. 7). 1999-07-31 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu M. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,40 ha miško (1t., b.l. 9-10). 2002-02-24 M. L. mirė (1t. b.l. 6). Testamento registro išrašas patvirtina, kad testamentų registruotų M. L. vardu, nėra. (1t., b.l. 68). 2009-07-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktam antstoliui Jonui Petrikui pavedė sudaryti mirusiosios M. L. turto apyrašą (1t., b.l. 66). 2009-08-10 antstolio Jono Petriko surašytas Turto apyrašas patvirtina, kad mirusiosios M. L. palikimą sudaro du žemės sklypai: 72/470 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 368/2060 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Be to, nurodyta, kad M. L. skolinių teisių ir skolinių pareigų neturėjo (1t., b.l. 67). 2009-10-06 Klaipėdos rajono trečiojo biuro notarė Loreta Mėčienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, patvirtinanti, kad M. L. turtas paveldėjimo teise pereina Lietuvos Respublikos valstybei (1t., b.l. 13-14).

Klaipėdos trečiojo biuro notarės pažymoje nurodoma, kad 2009-10-06 išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą į Klaipėdos rajono 1-ąjį notaro biurą dėl M. L., testamento buvimo ar nebuvimo kreiptasi nebuvo (1t., b.l. 136). 2009-12-14 Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Genė Pietarienė patvirtino, kad M. L. 1998-06-23 sudarytas ir patvirtintas testamentas Klaipėdos rajono 1-ajame notarų biure yra nepakeistas ir nepanaikintas (1t., b.l. 8). 2009-12-14 Klaipėdos rajono pirmojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po M. L. mirties 2002-02-24 nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimu dėl palikimo priėmimo, Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui nuo 2002-02-24 iki 2006-11-10 nepateikė. Paveldėjimo byla nėra užvesta (1t., b.l. 15). 2006-11-06 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-389, Dėl Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro įsteigimo ir Klaipėdos rajono 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo notarų biuro veiklos teritorijos nustatymo, Klaipėdos rajono trečiojo biuro notarei Loretai Mėčienei be kitos nurodytos teritorijos buvo priskirta Veiviržėnų seniūnija (1t., b.l. 138-139). Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro nebaigtų paveldėjimo bylų priėmimo - perdavimo aktas Klaipėdos rajono 3-iajam notaro biurui patvirtina, kad M. L. paveldėjimo byla nebuvo perduota (1t., b.l. 142-154). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro nebaigtų paveldėjimo bylų priėmimo - perdavimo aktas Klaipėdos rajono 3-iajam notaro biurui patvirtina, kad M. L. paveldėjimo byla nebuvo perduota (1t., b.l. 155-161).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 4,7 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 72/470 žemės sklypo dalis nuo 2010-01-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimo 2009-10-06 Nr. LM-3967 pagrindu nuosavybės teise, priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo bendrasavininkai nurodyti V. L., M. L., R. N., R. M. (1t., b.l. 181-182). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 20,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 368/2060 žemės sklypo dalis nuo 2010-01-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimo 2009-10-06 Nr. LM-3967 pagrindu nuosavybės teise, priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo bendrasavininkai nurodyti V. L., V. B., M. L., R. N., R. M. (1t., b.l. 179-180).

2000-06-29 Šilutės miškų urėdijos Pėžaičių girininkijos įspėjimas patvirtina, kad miško, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tarp kurių nurodyta M. L. ir R. M. įspėjami, kad prakirstų miško ribines linijas, sutvarkytų sausuolius, vėjovartas – vėjalaužas (1t., b.l. 31).

2009-12-18 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina apie R. M. sergamas širdies ligas (1t., b.l. 32).

2012-02-14 Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis patvirtina, kad V. B. ir K. B. padovanojo 312/515 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. B. (1t., b.l. 189-194).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Bylos nagrinėsimo metu ieškovė R. M., tretieji asmenys R. N., V. L. bei liudytoja V. G. patvirtino, jog ieškovei apie testamentą buvo žinoma nuo jo surašymo dienos. Dar M. L. esant gyvai buvo žinoma, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į miškus. Mirus M. L. ieškovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau šios teisės nerealizavo, kadangi neturėjo M. L. mirties liudijimo originalo (2t., b.l. 15, 16, 19). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuo palikimo atsiradimo dienos aktyviai siekė realizuoti savo kaip įpėdinio teises į palikimą. Taip pat nustatyta, jog palikimo atsiradimo dieną, abiejų žemės sklypų, kurie priskirti miško ūkio paskirčiai, bendrasavininkai buvo tiek M. L., tiek ieškovė R. M. (1t., b.l. 179-182). Miškų naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nustatyta nebuvo. Byloje apklausti liudytojai A. J., Kazimieras E. K., M. T., V. G. patvirtino, kad dar iki M. L. mirties ir po jos mirties miške buvo atliekami miško valymo darbai, ruošiamos malkos, pjaunat vėjovartas bei nudžiūvusius medžius. Visi šie darbai buvo atliekami, visame miško plote (2t., b.l. 15 - 19). Ieškovė R. M. miško priežiūros darbus atlikdavo netik kaip viena iš bendrasavininkių, bet ir kaip M. L. turto paveldėtoja (2t., b.l. 18). Byloje apklausta V. G. patvirtino, kad M. L. prieš mirti sirgo, gyveno pas ieškovę R. M., kurį ją prižiūrėjo, todėl atsižvelgiant į garbingą M. L. amžių pripažintina, jog pati M. L., kaip bendrasavininkė negalėjo prižiūrėti miško, atlikti jo sanitarinius valymus, o šiuos darbus atliko ieškovė R. M.. Palikimo atsiradimo metu bei dabar galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos miško savininkams turėti valstybės institucijų išduotus leidimus atlikti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. 1997-07-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo, 20 p. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovei, kaip miško vienai iš savininkių būtų buvę paskirtos administracinės nuobaudos dėl netinkamo miško priežiūros. Šios aplinkybės patvirtina, kad miškai buvo prižiūrimi tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo R. N. pavirtino, jog derybose su V. B. dėl miško naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė R. M. savo interesus atstovavo, ir kaip M. L. turto paveldėtoja (2t., b.l. 18, 19). Byloje nėra jokių duomenų, jog Valstybė tapusi M. L. paveldėtų miško dalių savininke būtų atlikusi kokius nors miško priežiūros darbus. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes teismas pripažįsta, jog ieškovė R. M. po M. L. mirties 2002-02-24, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant R. M. paveldėti po M. L. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą.

Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 straipsnyje. Paveldėjimo teisė Valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Šiuo atveju, kai palikėja M. L. visą savo turtą paliko testamentu R. M. ir šis įpėdinis paveldimą turtą priėmė, tai negalima pripažinti, jog Valstybė, vėliau teisėtai paveldėjo mirusiosios M. L. turtą. Valstybei teisė paveldėti, kiltu tik tuo atveju, jei būtų nustatytas juridiškai reikšmingas faktas, kad palikėja palikimo nepriėmė. Šiuo atveju, Valstybei paveldint M. L. turtą, nebuvo įsitikinta ar nėra testamentinių įpėdinių, ar šis turtas įpėdinių nėra valdomas. Bendrasavininkiai nebuvo informuoti apie šią paveldėjimo procedūrą. Atlikus šiuos veiksmus ginčas dėl sandorio panaikinimo galimai nebūtų kilęs.

Teismui pripažinus, jog ieškovė R. M. palikimą priėmė - pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, šiuo pagrindu teismas pripažįsta, jog 2009-10-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį valstybei atiteko M. L. nuosavybės teise priklausantis turtas, buvo išduotas neteisėtai (CK 5.62str. 1d. 3p.), todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas pripažintina niekiniu ir naikintinas, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalimi).

Dėl ieškinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas tik paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Aiškindamas CK 5.8 straipsnį ir jį taikydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Kai asmuo priėmė palikimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka, įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, kylanti iš CK 5.66 str. 1 d. aiškinimo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusiosios paliktą turtą. Todėl ginčas yra kilęs tarp bendraturčių (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 str. nustatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių santykių subjektai, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. P. M., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-627/2008). Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų A. B., Klaipėdos rajono 3-iojo biuro notarės Loretos Mėčienės, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM atstovės prašymai dėl ieškinio senaties, numatyto CK 5.8 straipsnyje taikymo, netenkinti.

Ieškovė R. M. ieškiniu neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė 2002-02-24 mirusios M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu R. M. paveldėti po M. L. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pripažinti negaliojančiu 2009-10-06 Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro patvirtintą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. LM - 3967, kurio Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teise perėjo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios 72/470 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 368/2060 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.