Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1612-1035/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
1-1612-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47288-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
V. P.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1612-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47288-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Stanislav Barsul, Miglei Lukševičienei, Linui Silevičiui,kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nukentėjusiajam V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016 m. spalio 1 d., apie 14.50 val., viešoje vietoje prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis ir šaukdamas dėl mažareikšmės priežasties pribėgo prie iš buto išėjusio kaimyno V. P. ir ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais V. P. sudavė į krūtinę ir stipriai jį pastūmė, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, toliau pribėgo prie V. P. automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo kumščiais jį daužyti, tokiu būdu apgadino automobilį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais M. J. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Kaltinamasis M. J. apklausiamas teisme paaiškino, kad konfliktinis įvykis įvyko praeitais metais spalio 1 d., apie 15.00 val. Grįžinėjo namo su žmona ir dukra, privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė, kad gatvė yra užstatyta. Iš vienos pusės stovėjo Volvo, iš kitos pusės – automobilis Subaru. Matydamas, kad negali pravažiuoti, automobilį pavarė atgal ir pastatė kairėje pusėje prie borto. Tuo metu žmona buvo 9 mėnesį nėščia, sunkiai vaikščiojo, laukė trečio vaiko. Paėmęs dukrą ant rankų palydėjo žmoną iki namų. Norėjo pravažiuoti, nes jo parkavimo vieta yra po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), t. y. požeminėje aikštelėje. Kadangi automobilio Volvo vairuotojo nepažinojo, tačiau žinojo, kad automobilis Subaru priklauso ponui P. ir žinojo, kur šis gyvena, todėl nuėjo pas jį. Žinojo, kas tas asmuo. Prieš kažkiek laiko iki įvykio, tiksliai pasakyti laiko negali, gal pusę metų iki įvykio, jo (kaltinamojo) tėvas buvo atvažiavęs į svečius ir nuėjo pasisveikinti su P.. Tai išaiškėjo po to susitikimo, dar jo tėtis atsisuko ir pasakė, kad sūnus čia gyvena, matė jų pasisveikinimą. Jie kartu studijavo teisę ir žinojo vienas kitą iš tų laikų. Be to, ponas P. yra kaimynas, yra bendras kiemas, bendras įvažiavimas, tai iš matymo žino, kuris automobilis yra kieno. Jis (kaltinamasis) nuėjo pas poną P., paskambino į duris, jų niekas neatidarė, už durų išgirdo klausimą, kas čia. Jis (kaltinamasis) paaiškino situaciją, paklausė, ar gali patraukti automobilį, nes negali pravažiuoti iki savo namų. Gali prisipažinti, kad buvo suirzęs, nes žmona nėščia, jai sunku vaikščioti, negali įvažiuoti į kiemą. Jis (kaltinamasis) skambino į duris, durų niekas neatidarė, pasigirdo pono balsas, jis (kaltinamasis) paaiškino jam situaciją. P. pradėjo agresyviai atsakinėti, kad čia ne jo automobilis užstatė, kad jis eitų pas Volvo savininką ir sakytų, kad jis patrauktų savo automobilį. P. pasakė, kad jis (kaltinamasis) skambinėja kaip psichinis ligonis ir trukdo ilsėtis. Tada jis dar kartą paprašė, kad patrauktų savo automobilį. Bendravo per uždarytas duris. Kai buvo išvadintas psichiniu ligoniu, dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau P. pasakė, kad kai susiruoš ir norės išvažiuoti, tada automobilį ir patrauks. Tuomet pokalbis nutrūko, P. gal nuėjo nuo durų, nežino. Tada jis (kaltinamasis) nusileido laiptais žemyn, atsidarė garažo vartai ir išėjo ponas P. Išėjus ponui P., toliau vyko tas ginčas apie tai, kas turi ką patraukti, kas ką užstatė, nors pono P. automobilis, kaip ir Volvo, stovėjo draudžiamoje vietoje, nes įvažiuojant nuo Saulėtekio gatvės stovi ženklai iš abiejų pusių, kad sustoti ir stovėti draudžiama, kadangi gatvė yra akligatvis. Matydamas, kad ponas P. agresyviai kalba, kad reikia Volvo vairuotoją bausti, o ne jį, pasakė, kad P. pažįsta jo (kaltinamojo) tėvą, galvodamas, kad tai pagelbės išspręsti šį ginčą. Nukentėjusysis atsakė į tai, kad gali pažinoti ką nori. Matydamas, kad niekas nevyksta, paklausė nukentėjusios, ar jis, kaip (duomenys neskelbtini) teisėjas, įsivaizduoja, jog gali viską ir yra Dievas, į ką ponas P. atsakė labai susierzinęs, kad gali daryti viską, ką nori. Tas pokalbis vyko toliau, pradėjo rinktis žmonės. Pagal nuotraukas, kurios yra, bendravo ant šaligatvio, kelio dalies, bet nežino, kaip įvardinti. Bendravo arčiau pono P. automobilio. Pokalbis vyko prie pono P. įvažiavimo į garažą. Tada pradėjo rinktis žmonės. Pirmi atėjo, kaip vėliau paaiškėjo, naujai įsikėlę studentai, nes buvo nuleistos vieno automobilio padangos. Tada išvažiavo kaimynas A. S., kuris negalėjo pravažiuoti, nors tuo metu vežė vaiką į ligoninę. Viskas vyko bendroje vietoje. Iš kotedžo išėjo ponas, tačiau jo pavardės nepamena, kuris prišoko prie jo (kaltinamojo) ir pradėjo rėkti, kad jis (kaltinamasis) nestatytų automobilio, kur negalima, sakė, kad visi čia privažiavo ir stato automobilius, kur nori. Kiek pamena, šis kaimynas išėjo su savo tėvu ir nueidamas jį (kaltinamąjį) pasiuntė. Penkios minutės praėjo, kol poną P. įkalbino patraukti automobilį nuo bendro kelio. Jis (kaltinamasis) įkalbinėjo poną P. patraukti automobilį nuo pat pradžių, o po to A. S. įkalbinėjo. Patraukus automobilį, jis nuėjo ir perstatė savo automobilį į garažą, grįžo namo ir po kažkiek laiko pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Ponas P. rėkė, kad iškvies policiją, sakė, kad viską išsiaiškins, tad to nustebimo tokio ir nebuvo. Atvažiavo policija, išėjo, priėjo prie pareigūnų, prisistatė. Buvo lengvai šokiruotas, ką ponas P. pasakoja. Buvo kuriama istorija, kad neva jį trankė, daužė, automobilį apgadino. Nenaudojo fizinio smurto nei prieš poną P., nei prieš automobilį. Tokia istorija kėlė šypseną ir policijos pareigūnams. P. sakė, kad jį sumušė, bet pareigūnai sakė, jog to nesimato, ponas atsakė, kad tai ir neturi matytis. Buvo keista, nes žinojo, kokias pareigas užima ponas P. ir kuria tokią istoriją. Jis (kaltinamasis) buvo šokiruotas. Pareigūnams užrašius jo (kaltinamojo) duomenis, jam buvo pasakyta eiti namo, tą ir padarė. Matydamas tą konfliktinę situaciją, nežinodamas, kas gali būti toliau, po to ginčo, įvykio vietoje pradėjo fiksuoti tam tikrus pažeidimus, kuriuos matė. Jo buto trys langai išeina į kotedžų pusę. Užfiksuodavo, kad toje vietoje, kur stovėjo Volvo, užkišami lapukai, kad yra asilas ir jam KET negalioja. Negali pasakyti, kas taip daro, negali teigti ar to įrodyti, bet matė, kuomet ponas P. išėjo iš namų laikydamas rankoje lapelius, kuriuos anksčiau užkišdavo dėl taisyklių pažeidimo. Nežino, gal šiaip tuos lapelius nešioja. Po kažkurio laiko vedė dukrą ir pamatė, kaip atvažiavo kažkoks žmogus, pasistatė automobilį toje pačioje atkarpoje, išlipo ir rūkė, o tuomet išėjo ponas P., nuėjo į garažą, pastatė automobilį taip, jog susidaro kliūtis ir niekas negali pravažiuoti. Tą filmuką ir yra pateikęs. Tai nuolatinės konfliktinės situacijos. Kaimynas J. sakė, kad jį filmuoja ar fotografuoja, tačiau konfliktai kyla labiau iš kotedžų pusės. Dėl parkavimo yra problemų. Gyvena toje pačioje vietoje ir šiandien. Gal įsižeidė nukentėjusysis, kai paminėjo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) teisėjas, todėl ir kvietė policiją. Tiksliai negali pasakyti, nežino to. Ten gyvenama jau 4 metai. Kai atvažiuoji, gal ir yra noras greit prisiparkuoti ir nulėkti kažką paimti, bet žino, kokia yra situacija dėl parkavimosi, tai ir važiuoja į požeminę aikštelę. Fiksavo aplinkybes savo telefonu. Turi dar vaizdo įrašą, turėtų būti užfiksuotas laikas, kada įrašas darytas. Telefone vaizdas yra didesnės raiškos. Nori visa tai paaiškinti. Tuo metu migdė dukrą, stovėjo prie lango, matė, kad atvažiavo vyriškis, pastatė automobilį ir pradėjo rūkyti. Tada ponas P. išėjo ir išsivarė savo automobilį, bet to momento nepagavo. Pono P. automobilis yra už to kito automobilio. Matosi, kaip ponas P. nueina. Tokie dalykai yra pasikartojantys. Prašo išteisinti.

Nukentėjusysis V. P. apklausiamas teisme parodė, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 15.00 val., buvo namuose, (duomenys neskelbtini), planavo išvykti sveikinti seserį gimimo dienos proga. Jo automobilis „Subaru Legacy“ buvo priparkuotas prie namo, ten yra kelias, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas praplatėjimas, kad gyventojai galėtų pastatyti automobilį ir niekam tai netrukdytų. Tame praplatėjime jis ir buvo pastatęs automobilį, ten stato jau 17 metų ir niekam tai netrukdė. Besiruošiant išvykti išgirdo skambutį į duris, toks nerviškas skambutis buvo. Pribėgo, pro langelį pamatė stovintį vaikiną, paklausė, ko jis nori. Vaikinas pradėjo garsiai šaukti, kad patrauktų automobilį. Jis, t. y. V. P., pagalvojo, kad gal kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Nuėjo prie lango, pamatė, kad jo automobilis stovi kitoje kelio pusėje, o kur yra ženklas „sustoti draudžiama“ stovi du automobiliai – „BMW“ ir „Volvo“, kurie trukdė pravažiuoti M. J. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priėjo, pasakė, kad automobiliai, kurie trukdo pravažiuoti, yra ne jo. Jo atsakymas netiko M. J., jis pradėjo nepatenkintas skambinti ir daužyti duris. Jis, t. y. V. P., dar kartą paklausė, ko jis nori. M. J. reikalavo išteiti. Jam atsakė, kad susiruoš ir po kelių minučių išeis, vis tiek turėjo išvažiuoti. Toks atsakymas jam irgi netiko, pradėjo dar daugiau daužyti. Jis, t. y. V. P., išsigando, nusileido aukštu žemiau į garažą, paėmė raktus nuo automobilio, kad jį patrauktų, nors jis netrukdė, nes stovėjo prie namo. Tada atidarė garažą ir išėjo. M. J., jį pamatęs, laiptais pripuolė prie jo ir vėl kartojo, kad patrauktų automobilį. Jam vėl pakartojo, kad automobilis ne jo. Sulaukęs atsakymo M. J. pradėjo jį, t. y. V. P., mušti kumščiais, sudavė seriją smūgių, gal kokius 5 smūgius. Jis pajuto skausmą, net krūtinę suspaudė. Tada M. J. jį stūmė iš visų jėgų, vos išlaikė pusiausvyrą. Kai M. J. jį mušė, niekas negalėjo matyti, nes mušė uždaroje erdvė prie garažo. Palikęs jį M. J. puolė į gatvę, pradėjo bėgioti, šūkauti kažką, rėkti, kad patrauktų automobilį. M. J. siautėjo gatvėje gal kelias minutes, garsiai rėkė, kad kas jis toks, jog stato automobilį ten, kur negalima statyti. Jam buvo pasakyta nusiraminti, kad toks jaunas ir nervuojasi. M. J. šie žodžiai nepatiko, jis pribėgo prie jo, t. y. V. P., automobilio, pradėjo jį kumščiuoti ir spardyti, sudavė į stogą, į dureles. Pamačius, kad situacija nekontroliuojama, jis, t. y. V. P., iškvietė policiją. Prieš atvažiuojant policijai M. J. vis tiek šūkavo gatvėje, siautėjo, turbūt visas rajonas girdėjo, nes išėjo net kaimynai pažiūrėti, kas čia darosi, t. y. kaimynas J. iš 3 buto, kaimynė A. iš 50 namo. Buvo šeštadienis, poilsio diena, o tokie neramumai vyko. Po pusvalandžio atvažiavo policija, M. J. prieš tai kažkur dingo. Tiesa, prieš tai susidarė dar automobilių eilė, nes negalėjo pravažiuoti. Jis, t. y. V. P., patraukė savo automobilį, automobiliai pravažiavo, atvažiavo policija ir pasakė važiuoti į komisariatą rašyti pareiškimo. Jis, t. y. V. P., pasakė, kad negali, atvažiuos kitą dieną. Viskas tuo ir baigėsi. Į medicinos įstaigą kreipėsi po savaitgalio, kartu kreipėsi ir į policiją. M. J. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, juk buvo iškviesta policija, kaimynai išlindo dėl to triukšmo. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Automobiliui apgadintas stogas ir vienose šoninėse durelėse yra įdubimai. „A.“ įmonė, kurioje pirko automobilį ir kuriame remontuoja jį, paskaičiavo padaryta žalą, t.y. 860 Eur. Be to, jam padaryta neturtinė žala, nes prieš jį niekas gyvenime smurto nenaudojo, jis buvo šokiruotas, kokį mėnesį negalėjo „išeiti“ iš tos situacijos, teko lankytis pas gydytojus, eiti į masažus, tai kainavo nemažai sveikatos. Dalyvauti teismo posėdyje taip pat nėra malonu. Norėtų, kad žmogus suprastų, ką padarė, atlygintų žalą ir tuomet nebūtų jokios bylos. Po įvykio išsiaiškino, kad pažinojo M. J. tėvą, tačiau jo veiksmams tai įtakos neturėjo.

Apžiūrint byloje esančias nuotraukas (b. l. 8–9), nukentėjusysis V. P. parodė, kad nuotraukos padarytos po įvykio, kad būtų galima įsivaizduoti situaciją. Kadangi stovi automobilis, į garažą įvažiuoti neįmanoma. B. l. 8 automobiliai stovi jau įvykio metu. Automobilis „VW Passat“ važiavo „į viršų“, bet ten nėra daugiau kur ir važiuoti, dar 20 metrų ir baigiasi tas kelias. Prieš 10 metų, kai buvo statomas namas, kuriame M. J. gyvena, buvo nubrėžta linija, kad statybininkai nestatytų automobilių. Kai pastatė namą, iš esmės ta juosta tapo nebereikalinga (b. l. 84), todėl liko tik juostos likučiai.

Apžiūrint byloje esantį apžiūros protokolą ir jame esančias nuotraukas (b. l. 15-18), nukentėjusysis V. P. parodė, kad ženklai yra visai kitoje vietoje nei jo namas (b. l. 16). Prie jo namo automobiliui leidžiama stovėti, ten ženklo nėra. Ten galima stovėti, būtų nelogiška, kad nebūtų galima privažiuoti prie namo. Į garažą jis, t. y. V. P., negalėjo įvažiuoti. Jis buvo ryte išvažiavęs, kai grįžo, negalėjo įvažiuoti į garažą, nes tie du automobiliai jau buvo pastatyti. Jis nesiruošė niekam trukdyti, namie buvo gana trumpai, negalvojo, kad kils tokia situacija. Ten yra sudėtinga situacija dėl išvažiavimo. Buvo ne kartą policija kviesta, nes neįmanoma išvažiuoti dėl užstatytų automobilių. Tą daro ir jis, ir kiti kaimynai. Kartais nufotografuoja automobilius ir nusiunčia į e-policiją. Jeigu M. J. būtų nusiraminęs, jis nebūtų kvietęs policijos. Policija buvo kviečiama visumoje dėl jo elgesio, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Smūgiai į automobilį, smūgiai jam buvo sudėtinė viešosios tvarkos pažeidimo dalis. Jis, t. y. V. P., M. J. nepažinojo, bet keista, kad pagal jo parodymus jis nurodo, kad jį pažįsta, žino, kad buvo jo tėvo kurso draugas. Kai atvažiavo pareigūnai, jis, t. y. V. P., paklausė, kokia asmens pavardė, jie pasakė, kad J. Tada jis pagalvojo, kad tai gali būti to paties J., kurį buvo sutikęs prieš porą metų, sūnus. Pavardė vis dėl to nereta, todėl nebuvo tuo įsitikinęs. Jis, t. y. V. P., dalyvavo apžiūrint automobilį prie PK (b. l. 12-14). Visų apgadinimų pradžioje nenurodė, nes ne visi buvo tokie žymūs ir matomi, įdėmiau apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad durelėse yra tokio paties pobūdžio įlenkimai. Pradžioje padarytos žalos sąmata buvo padaryta iš akies, kadangi reikėjo greitai nunešti pažymą į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pasakė, kad reiks konkrečiai žinoti, kokia žala padaryta, reiks paskaičiuoti, kiek kainuos tas remontas. Po to jam el. paštu atsiuntė apskaičiavimus. Automobilis vieną kartą buvo apžiūrėtas preliminariai, o po to, kai reikėjo reikšti civilinį ieškinį, nuvarė automobilį, kad apžiūrėtų konkrečiai. Abiejuose dokumentuose kalbama apie tą patį stogo įlenkimą. Visuose dokumentuose įlenkimas tas pats. Iki to stogas nebuvo įlenktas. Jam, t. y. V. P., yra tekę inicijuoti kitą ikiteisminį tyrimą, tačiau tai neturi ryšio su šia byla.

Nukentėjusysis V. P. po visų liudytojų apklausos atsakydamas į teisėjo klausimus papildomai parodė, kad kaltinamasis neleido patraukti automobilio. Jis bėgiojo po gatvę, šūkavo garsiai, kaimynai girdėjo. Po to privažiavo automobilių iš abiejų pusių. Honda sidabrinė. Ne jo (nukentėjusiojo) automobilis maišė, o kiti automobiliai maišė. Pavyko jam (nukentėjusiajam) po to jį įtikinti patraukti automobilį. Tada automobiliai pravažiavo. Tas namas Nr. 48 ar koks numeris, yra specifinis. Ten keičiasi žmonės, dažnai studentai gyvena ir neaiškūs tipai. Turi omenyje namą, kuriame kaltinamasis gyvena. Su ta kamera, ant jo namo, yra problemų, ją atjungia, apgadina. Įvykio metu dar nebuvo sutaisęs kameros, nes kažkas ją buvo atjungęs. Automobilis šiuo metu yra nesutaisytas. Jam (nukentėjusiajam) atvažiavus automobilis Volvo nestovėjo. Nuvažiavo prie garažo. Kai jam (V. P.) reikėjo išvažiuoti, žiūri, kad tas automobilis neišvažiavęs, buvo ir antras automobilis atvažiavęs. Kad įsitikintų, ar galės išvažiuoti, atsargiai išvažiavo, tada nuėjo namo susiruošti, po to išvažiavo. Tai nebuvo ilgas stovėjimas, tai buvo pabandymas pasižiūrėti, ar galės išvažiuoti. Volvo stovėjo kitoje kelio pusėje, kai pastatė savo automobilį.

Liudytoja D. A. apklausiama teisme parodė, kad buvo pastatytas automobilis po langais, (duomenys neskelbtini). Ji išėjo į gatvę ir paklausė vyriškio, kodėl čia pastatė automobilį, pasakė, kad yra ženklas. Žmogus pradėjo piktai kalbėti. Ar tai buvo M. J., pasakyti negali. Žmogus pasakė, kad neturi kur pastatyti automobilio. Ji pasakė, kad tai ne jos problema. Iš automobilio išlipo nėščia moteris ir vaikas, pagalvojo, kad gal kas nutiko šeimoje. Tai buvo rudenį. Po to ji, t. y. D. A., nieko nematė, nes apsisuko ir išėjo, bet girdėjo riksmus. Kažkas rėkavo, bet kas tai darė, nematė.

Apžiūrint byloje esančią nuotrauką (b. l. 83–84) liudytoja D. A. parodė, kad namas Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos. Ji įvykio negalėjo matyti, nes užstoja tujos. Automobilis buvo pastatytas toliau nuo namo, kitoje pusėje. Koks tiksliai buvo triukšmas, pasakyti negali, nes tiksliai negirdėjo, triukšmas jai netrukdė. Ar su tuo susijęs V. P., nežino. Kiek girdėjo iš kalbų, jis dalyvavo įvykyje, tačiau ji pati to nematė. V. P. jai sakė, kad jo automobilis buvo trankomas, daužomas, tačiau ji pati to nematė.

Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojos D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50), ji parodė, kad pasakė tik tai, ką jai pasakė kaimynas, ji pati nematė. Su kaimynu susitiko, kai jis ėjo iš parduotuvės, ji buvo pasipiktinusi, kai kaimynas pasakė, kad jam trenkė į krūtinę. Tą tyrėjai ir pasakė, tačiau ji visko nematė. Kaimynas V. P. neprašė jos eiti liudyti, nesakė to.

Apžiūrint byloje esančią nuotrauką (b. l. 83) liudytoja D. A. parodė, kad tai yra sublokuoti namai. Jos namas yra nuosavas, su kaimynu skiria tvora. Įvykis įvyko name, kuris yra kitoje gatvės pusėje.

Liudytojas G. J. apklausiamas teisme parodė, kad rudenį, tikslaus laiko neprisimena, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kaimynas gyvena šalia, iš kairės pusės. Jei einant į viršų, tai iš dešinės pusės. Pradžioje gyvena kaimynas V. P., po to jis, t. y. G. J.. Išgirdo didžiulį triukšmą, priėjo prie virtuvės lango, pro kurį matosi gatvė, ir pastebėjo, kad kaimynas M. J. mosikuoja rankomis, kažką rėkauja. V. P. buvo prie savo kotedžo, M. J. vidury gatvės. V. P. automobilis buvo pastatytas prie jo kotedžo, o kiti automobiliai buvo pastatyti kitoje pusėje, po ženklais. Viduryje gatvės automobilių nebuvo. M. J. vairuoja automobilį „VW Passat“, kuris stovėjo prieš kylant į kalną, prieš V. P., išeina, kad buvo gatvės apačioje. Automobilis stovėjo arčiau kairiojo krašto. Ar buvo galima pravažiuoti pro automobilį, neatkreipė dėmesio, ar automobilis buvo pastatytas stovėjimui ar tik laikinai sustojo, nežino. Automobilis „VW Passat“ stovėjo prie ženklo. Pagalvojo, kad vėl konfliktas tęsiasi dėl to, jog automobiliai būna užstatyti, ten yra ženklai ir neįmanoma jiems, t. y. V. P. ir kitiems kaimynams, išvažiuoti, dėl to kyla konfliktai. Po kurio laiko, tikslaus laiko nepamena, išėjo palydėti tėvą į namus. Kol apsirengė, gal praėjo 5–7 minutės. Konfliktas tęsėsi, M. J. rėkavo. Taip pat buvo daugiau žmonių – vyras ir moteris. Jis, t. y. G. J., M. J. pasakė, kad nereikia statyti automobilio po ženklais ir kad tais ženklais reikia vadovautis, ir nuėjo toliau. M. J. pradėjo aiškinti, kad statys kur nori, kad patys yra kalti ir prisigalvoja savo įstatymų. Tai M. J. aiškino užbėgęs iš priekio. Jis nekreipė dėmesio ir toliau lydėjo tėvą, žino, kad M. J. yra konfliktiškas. Taip pat V. P. pasakė kviesti policiją, jis, atrodo, taip ir padarė. Grįžęs po kiek laiko, kai palydėjo tėvą ir užėjo į parduotuvę, sutiko kaimyną V. P.. Konflikto jau nebuvo, kaimynas pasakė, kad jis buvo sumuštas ir jo automobilis buvo apdaužytas. Jis, t. y. G. J., į lauką išėjo ne dėl konflikto, o tam, kad palydėti tėvą. Pagal KET ženklai stovi pačioje kelio pradžioje, jie pastatyti iš abiejų pusių. Bet pravažiavus tam tikrą atkarpą, kai yra įvažiavimas į kotedžą, tas ženklas galioja iki to įvažiavimo. Kaip paaiškino savivaldybė, ženklas galioja visoje atkarpoje. Konfliktai visą laiką vyksta, jis pats kviečia policiją, siunčia nuotraukas. Kaimynai stengiasi nestatyti ten automobilių, bet svečiai to nežino ir stato automobilius. Parkavimo klausimas ten yra neišspręstas. Kaip buvo apgadintas automobilis jis, t. y. G. J., nematė, V. P. apgadinimų irgi nerodė.

Liudytojas V. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra UAB „A.“ kėbulų remonto ir detalių pardavimo vadovas. Maždaug praeitų metų rudenį atvažiavo V. P. ir pasakė, kad jam vakare apgadino automobilį kumščiu ar koja, ar kažkokiu buku daiktu, neužfiksavo. Jis paprašė padaryti automobilio remonto sąmatą. Sąmata buvo padaryta europine žalų apskaičiavimo programa, suma buvo apie 800 Eur.

Apžiūrint byloje esančią remonto sąmatą (b. l. 35-36) liudytojas V. P. parodė, kad tai jų įmonės sąmata. Tai tokia europinė programa, ji spausdina tiek, kiek reikia, nepadarysi, kaip nori. Automobilis servise pagal šią sąmatą nebuvo remontuojamas. Žino tai, nes yra atsakingas būtent už tuos darbus. Gal V. P. nenori to daryti, kol byla nebaigta. Automobiliui buvo įlenkimas ant stogo kairėje pusėje ir ant kairės pusės galinių durų. Kiek įlenkimų buvo, neprisimena. Ant stogo buvo, atrodo, vienas ar du įlenkimai, o ant durelių, atrodo, vienas. Daug laiko užima tie paruošiamieji darbai, kad būtų galima išlyginti stogo įlenkimus, reikia nuimti vidinę salono apdailą, taip pat ir durų. Daugiau jokių sąmatų nebuvo daroma, tai buvo preliminari sąmata. V. P. paprašė padaryti preliminarią sąmatą, gal jam jos reikėjo dėl bylos. Šiai dienai yra jau kitos technologijos, kuriomis galima padaryti tai ir pigiau. Remonto kaina gali būti kitokia, jei būtų pristatytas tas automobilis. Ta sąmata yra su dažymu, tačiau remontuojant automobilį galima ir nedažyti, jei išsilygintų be to. Šiuo atveju tokie įlenkimai turėtų apie 70 proc. išsilyginti. Neišsilygina tik tuo atveju, jei įlenkimai būtų „aštriais“ kampais. V. P. pasakojo, kad kažkoks jaunuolis apgadino automobilį, bet jis, t. y. V. P., to neužfiksavo. Apgadinimai galėjo atsirasti sudavus kumščiu ar kokiu buku daiktu. Taip įsivaizduoja, nes įlenkimai nėra „aštrūs“. Jis pagal specialybę yra radiotechnikas, bet automobilių remonto srityje dirba nuo 1982 m. Šiuo metu populiarėja lyginimas be dažymo. Spec. įranga neaštrius įlenkimus galima ištempti ir jei dažai neįtrūksta, nereikia dažyti. Tokiu atveju vis tiek reikia ardyti automobilį, atsižvelgiant į priėjimą. Skaičiuojant sąmatą jis į programą įrašė ką reikia padaryti, bet programa skaičiuoja sąmatą, kiek dažų reikia ir pan. Taisant stogą dažnai nereikia nuimti sėdynių, programa taip sudaro tikriausiai todėl, kad nebūtų pažeistas salonas ir pan. Viskas priklauso nuo situacijos. Jis, t. y. V. P., automobilį matė kokius du kartus, ar jį apžiūrinėjo dėl sąmatos, ar dėl kitų dalykų neprisimena. Byloje esantį raštą (b. l. 22) rengė jis, t. y. V. P.. Automobilis buvo apžiūrėtas, šiaip sau nerašoma. Buvo pažiūrėtas stogas dėl remonto, o antrą kartą atvažiavus parodė durų įlenkimą ir tuomet paprašė sąmatos. Gal V. P. pats nematė to įlenkimo ant durų. Pirmą kartą jis, t. y. V. P., žiūrėjo ten, kur parodė, ar tuo metu matė įlenkimą ant durų, neprisimena. V. P. yra jų lojalus klientas. Jis, t. y. V. P., kiekvieną dieną sudaro tokias sąmatas. Programa yra skirta žalai skaičiuoti, ją davė automobilio gamintojas. Ji kartais gali paskaičiuoti su atsarga, ji nėra tiksli. Šiuo metu technologijų, su kuriomis galėtų padaryti remontą pigiau, neturi, bet žino, kad kitose įmonėse jos yra, tuomet kreipiasi į jas ir bendradarbiauja, jos suremontuoja.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad M. J. yra jo kaimynas, tarp jų yra paprasti kaimyniški santykiai, jie gyvename tame pačiame daugiabutyje, jis gyvena pirmame aukšte, o kaimynas – trečiame. Dėl įvykio paaiškino, kad jis įvyko prie išvažiavimo iš garažo Saulėtekio al., atrodo, praeitų metų rudenį. Jis, t. y. A. S., išvažinėjo iš požeminės aikštelės ir buvo užkirstas kelias. Iš abiejų kelio pusių stovėjo automobiliai, kurie užkirto kelią. Stovėjo V. P. automobilis ir dar vienas nepažįstamas automobilis. Gal kažkas buvo į svečius atvažiavęs, o gal „VW Golf“ automobilis buvo, neprisimena. Jis, t. y. A. S., išvažiavo iš savo aikštelės ir iš karto sustojo, nes negalėjo toliau pravažiuoti, todėl paprašė, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas patrauktų automobilį ir praleistų. Iš pradžių jis nenorėjo to daryti, bet paskui sutiko. Tuo metu dar buvo M. J., jis ir automobilio „Subaru“ vairuotojas garsiai kalbėjo, mano, kad ginčijosi, kad patrauktų automobilį, nes niekas negalėjo pravažiuoti. Paprašius, kad patrauktų automobilius, kaimynas iš kotedžo nenorėjo patraukti, pasakius, kad geriausia būtų kviesti policiją ir pasiaiškinti viską, kaimynas akcentavo, jog kitas automobilis, kurio markės nežino, stovi neteisingai. Po kiek laiko jis patraukė automobilį ir jis, t. y. A. S., išvažiavo. Kaimyno automobilis buvo kitoje kamščio pusėje, jis važiavo link namų, t. y. iš apačios į kalną. Kol kaimynas iš kotedžo patraukė automobilį, praėjo gal 5 minutės. Gal buvo dar vienas kaimynas iš kito kotedžo, bet negali jo įvardinti, neilgai ten gyvena. Gal ir buvo daugiau žmonių, bet tiksliai pasakyti negali. Jis, t. y. A. S., jokių veiksmų nepastebėjo, nematė jokio fizinio smurto ar turto žalojimo. Jo, t. y. A. S., nuomone, abu automobiliai buvo netaisyklingai pastatyti, nes iš abiejų gatvės pusių stovi ženklas „sustoti draudžiama“. Ar konflikto metu buvo vartojami keiksmažodžiai, neprisimena, taip pat negirdėjo, kad kaimynai būtų šnekėję apie šį įvykį. Automobilio „Subaru“ vairuotojas bandė aiškinti, kad jam buvo apgadintas automobilis. Kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, nežino. Jis, t. y. A. S., apgadinimų nematė.

Liudytoja R. L. apklausiama teisme parodė, kad M. J. yra buvęs jos kaimynas, jie gyveno šalia. Žino, kad įvyko konfliktas tarp kaimyno iš priešais esančio daugiabučio ir kaimyno iš kotedžo, nes kaimynas iš priešais esančio daugiabučio negalėjo pravažiuoti. Tai buvo 2016 m. spalio 1 d. Ji įsikraustė tą pačią dieną į tą butą, atvažiavo jos tėvai su jos automobiliu ir daiktais. Jie atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tėvai pastatė automobilį su įjungtu avariniu prie ženklo „statyti draudžiama“, nes reikėjo susinešti daiktus, o visur buvo pristatyta automobilių, draugas savo automobilį buvo pastatęs garaže. Priešais jos automobilį, ties kaimynu iš kotedžo, stovėjo sidabrinis automobilis „Opel“, dėl ko negalėjo pravažiuoti automobiliai. Tikslaus laiko neprisimena, tai buvo iki konflikto, jie nuėjo į vidų, tvarkėsi ir draugas nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Išvažiavęs iš garažo pamatė, kad jos automobilio ratai yra nuleisti ir kad šnekasi abu kaimynai. Jis išvažiavo gal po 20 minučių, kai tėvai paliko automobilį. Buvo nuleisti du automobilio ratai, t. y. priekio ir galo vienoje pusėje nuo kaimyno iš kotedžo pusės. Ji išėjo su tėčiu, pamatė, kad nuleisti ratai ir lauke buvusių dviejų kaimynų paklausė, kas nuleido ratus, tačiau atsakymo negavo. Kadangi draugas jau buvo išvažiavęs į parduotuvę, buvo vieta garaže, norėjo pastatyti automobilį į garažą, bet negalėjo to padaryti. Paprašė, kad kaimynas iš kotedžo duotų pompą (nes jo garažas buvo atidarytas), jis ją davė, jie pripūtė padangas ir nuvarė automobilį į garažą, tada grįžo į vidų. Kaimynai piktai šnekėjosi vienas prieš kitą, abu kaimynai buvo vienodai pikti. Suprato, kad jie piktai šnekėjosi dėl to, kad kaimynas iš daugiabučio negalėjo pravažiuoti dėl stovėjusių automobilių. Nei ką tiksliai kaimynai kalbėjo, nei keiksmažodžių ji negirdėjo. Kaimynas iš kotedžo pasakė, kai ji paprašė pompos, kad automobilio čia statyti negalima ir sakė, kad pompos ieškoti patiems. Tačiau tėtis gražiai pakalbėjo, dar kartą paprašė ir kaimynas davė pompą. Kaimynas iš kotedžo bendraujant buvo nepatenkintas. Jei gerai prisimena, kitas kaimynas stovėjo netoliese. Kiek prisimena, kaimynas iš daugiabučio pasakė, kad tai jau ne pirmą kartą vyksta. Kai ji buvo su tėčiu, kaimynai tiesiog kalbėjosi, jokių veiksmų vienas kito atžvilgiu neatliko. Iki to laiko, kai ten atsikraustė, nepažinojo kaimynų, bet kai pareigūnai pasakė, kad teks atvykti į apklausą ir kai į ją atvyko, po konflikto, buvo užkišami visokie lapeliai, kaip „aš esu asilas, man kelių ženklai negalioja“ ar padirbtas baudos lapelis ir kt. Toje gatvėje labai daug automobilių, kai nėra, kur pastatyti, žmonės statosi prie to ženklo. Jai atrodo, kad tas ginčas galėjo būti paprastesnis, nereikėjo nuleisti automobilio padangų, galėjo kaimynas iš kotedžo pats patraukti automobilį, nes buvo pasistatęs automobilį prie geltonos linijos. Jam atrodė, kad galima ten stovėti. Įvykio metu ji baimės nejautė, jai buvo nemalonu, kad kaimynai taip elgiasi, bet viskas praėjo. Nustebo, kai atvyko pareigūnai ir pasakė, kad yra iškelta byla.

Liudytojas V. K. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra R. L. draugas. M. J. buvo jų kaimynas iš kito namo. Dabar su drauge persikraustė, su kaltinamuoju nesieja artimos giminystės ar šeimos ryšiai. Dėl įvykio paaiškino, kad tai buvo pirma diena, kai su drauge R. atsikraustė į naują butą. Požeminėje aikštelėje stovėjo jo automobilis, jie nešė daiktus ir tuo metu atvažiavo Robertos mama su daiktais, nebuvo kur palikti automobilio, todėl ji paliko automobilį prie kairės pusės šaligatvio šalia kito kaimyno, kur buvo galimai kilęs konfliktas. Automobilis buvo paliktas 15 minučių su įjungtu avariniu signalu. Kai jis padėjo išsikraustyti daiktus iš savo automobilio, norėjo nuvažiuoti į plovyklą, atidarė garažo duris, pakilo ant kalno ir pamatė, kad draugės automobiliui nuleisti ratai. Išlipo, nieko kaimynams nesakė, tiesiog paskambino draugei, pasakė, kas nutiko ir išvažiavo. Tuo metu jis buvo sustojęs, išlipęs, bet po to išvažiavo. Sunkiai išvažiavo, nes šalia to kaimyno iš kotedžo stovėjo automobilis „Opel“, sidabrinės spalvos. Žino, kad šalia jo namo yra geltona linija. Draugės automobilis stovėjo prie įvažiavimo į kiemą kampo, o už draugės automobilio, atrodo, stovėjo automobilis „VW Passat“, jis pravažiavo. Automobilis „Subaru“, atrodo, stovėjo garaže, buvo pakelti garažo vartai. Žino, kad tikrai stovėjo automobilis „Opel“ prie geltonos linijos.

Apžiūrint byloje esančias nuotraukas (b. l. 8-9) liudytojas V. K. parodė, kad buvo automobilis „Subaru“, tačiau tiksliai neprisimena, garaže ar kieme. Kaimyną M. J. matė pravažiuodamas, jis stovėjo prie savo automobilio, tačiau gali būti, kad ten buvo ne jo automobilis, gal maišo su automobiliu „Audi“. Automobilis „Opel“ stovėjo toje vietoje ant kampo, kur yra įvažiavimas į kaimyno garažą, prie geltonos linijos. Jis išlipęs M. J. paklausė, kokia yra situacija, jis pasakė, kad nežino, jog kažkas nuleido ratus. M. J. ir kaimynas iš kotedžo bendravo, tačiau ar buvo kokios muštynės, ar kokie trenkimai į automobilį iš kumščio ir pan., pasakyti negali. Po įvykio jis pats matė, kai automobilis buvo pastatytas nusileidimo aikštelėje, buvo paliktas raštelis su padirbtu baudos kvitu, taip pat raštelis su „aš esu asilas, man kelių ženklai negalioja“. Kas taip daro pasakyti negali. Kuris kaimynas – iš kotedžo ar M. J. įvykio metu buvo agresyvesnis, pasakyti negali, nes ten buvo tik kelias minutes.

Liudytojas L. S. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Supranta, kad čia dėl įvykio, t. y. dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini). Namo numerio nepamena. Gavo pranešimą dėl tuo adresu vykusio konflikto tarp kaimynų, jei neklysta. Atvykus tuo adresu pastebėjo du žmonės, kurie tarpusavyje konfliktavo, apsižodžiavo dėl galimai apgadinto automobilio, lygtais buvo trenkta į automobilio stogą ar kėbulą, nepamena dėl to. Žmonės garsiai diskutavo, apsižodžiavo, konfliktas prie namo buvo. Automobilis buvo šalia namo. Ką pamena, namas turėjo vaizdo kamerą, jei neklysta, viena kamera buvo nukreipta į automobilį, tačiau namo savininkas pasakė, kad ta kamera nefiksuos tos vietos, kur buvo tas galimai apgadintas automobilis. Paklausė dėl kameros to vyresnio asmens, jis buvo namo savininkas (rodo į nukentėjusįjį V. P.), klausė, ar vaizdo kamera matys tą vietą, nes iš pradžių automobilis, jei neklysta, buvo šiek tiek toliau, o vėliau, kai automobilis buvo apgadintas, asmuo jį patraukė. Asmuo sakė, kad kamera nematys tos vietos, kur įvyko to automobilio apgadinimas, nes ties garažu yra nuožulnesnė vieta. Vaizdo įrašo jie (pareigūnai) nežiūrėjo, jo jiems nerodė. Jei neklysta, priėjo prie to žmogaus (rodo į nukentėjusįjį V. P.), tada prie jų priėjo šis žmogus (rodo į kaltinamąjį M. J.). Kaip suprato, jie pažįstami ar senelio ten pažįstamas, žodžiu, kažkoks ryšys tarp jų buvo. Iš pokalbio suprato, dėl ko įvyko konfliktas. Nukentėjusysis nurodė, dėl ko konfliktas prasidėjo. Kaip suprato, konfliktas prasidėjo ne nuo apgadinto automobilio. Žmonės pasakojo, dėl ko prasidėjo konfliktas, dabar tiksliai nepamena, ir, kaip suprato, jo eigoje buvo apgadintas automobilis. Iš apklausos pamena, kad jo (L. S.) buvo klausiama dėl parkavimo problemos, dėl pravažiavimo, gali būti, kad dėl to prasidėjo konfliktas. Kai jie (pareigūnai) atvyko, stovėjo vienas automobilis, ar jam padangą keitė, ar kažkas buvo klijuojama, bet kažkas su juo buvo daroma. Dešinėje pusėje yra namas, o kairėje pusėje palei gatvę stovėjo tas automobilis, kuriam kažkas buvo daroma. Prie to automobilio buvo dar pora žmonių, jei neklysta. Atrodo, kad tie kiti žmonės vėliau nuėjo ir liko tik tie du žmonės, tačiau negali to teigti. Galimai tą automobilį, kuriam kažką darė, patraukė, negali dabar tiksliai pasakyti. Nepamena, ar buvo kalbama apie kūno sužalojimus. Pagrinde buvo teigiama dėl automobilio apgadinimo. Nepamena, kad būtų matomos kokios žymės, nefiksavo to. Nuo atvykimo iki išvykimo iš vietos praėjo gal 10–15 minučių. Nukreipė pareiškimą rašyti į Vilniaus apskrities VPK 1 PK su visais įrodymais, kai bus apskaičiuota žala, kadangi tuo metu žala dar nebuvo žinoma. Gali priimti ir vietoje pareiškimą, bet geriau sužinoti žalą. Jis (L. S.) tuo metu buvo ne vyr. patrulis, todėl pagrinde šnekėjo pareigūnas Petranis, bet jis (L. S.) viską girdėjo, visą laiką buvo šalia. Jie (pareigūnai) pravažiavo iki pat gatvės galo. Kadangi jiems (pareigūnams) pamojavo, jie (pareigūnai) pravažiavo iki pat kelio galo, t. y. pravažiavo 3-4 namais toliau už to namo su kamera. Pravažiavimas buvo, jis nebuvo apsunkintas. Automobilis su apgadinimais stovėjo prie įvažiavimo į garažą. Šiek tiek apžiūrėjo jį. Ant stogo buvo galimai nedidelis įlenkimas, daugiau nepamena. Jei neklysta, kai jie bendravo, per kelią buvo dar žmogus ar du, tačiau tiksliai pasakyti negali. Su porininku P. bendrai bendravo su žmonėmis, išklausė abi puses. Kažkokie epitetai buvo tarp žmonių. Jei neklysta, sudrausmino automobilio savininką, nes buvo pasakyta įžeidžianti frazė. Žino, kad ginčo metu užsirašė to jaunesnio asmens duomenis ir jis nuėjo namo. Su vyresniu asmeniu dar bendravo. Nesulaikė to jaunesnio asmens, užsirašė duomenis į įvykio bazę ir tai buvo perduota kaip informacija į 1 PK. Nesulaikinėjo asmens, kadangi dėl sugadinto automobilio reikia kreiptis civiline tvarka ir tuo metu nepriėmė pareiškimo. Realiai gali sulaikyti tik už smurtą artimoje aplinkoje. Pareiškimo jie (pareigūnai) neturėjo, sakė, kad kreipsis į 1 PK, duomenis perdavė, todėl pagrindo sulaikyti asmenį nebuvo. Automobilio savininkas parodė į stogą. Atrodė, kad smūgis buvo iš buko daikto, buvo toks įlenkimas. Negali sakyti, kad apgadinimas padarytas labai smailiu daiktu, nes buvo ne įdrėskimas, o įlenkimas. Pagrindinis įlenkimas gal buvo 5-6 cm diametro, negali tiksliai pasakyti. Turi omenyje kaip pagrindinį tai, kad buvo kažkoks įlenkimas kaip nuo smūgio ir dar toliau kažkas. Negali tiksliai pasakyti, žino, kad yra nuotraukos. Negali pasakyti, ar asmuo minėjo apie smurtą prieš asmenį. Galimai buvo kažkoks susistumdymas. Tai galėjo būti prieš metus ar 9 mėnesius. Buvo šviesu, ne tamsus paros metas. Gal vidurdienis buvo. Pamena dideles pretenzijas iš namo savininko, kad ten negalima stovėti. Jei neklysta, ten yra ženklas sustoti ir stovėti draudžiama. Negali pasakyti, ar tas ženklas buvo iš abiejų kelio pusių. Abejoja, ar bendravimo metu su vyresniu asmeniu sakė to jaunesnio asmens pavardę. Jie kartu buvo, jie užsirašė to asmens duomenis ir tiek. Negali teigti, kad jie pažįstami, bet vyresnis asmuo sakė, kad pažįsta jo senelį ar tėvą. Sakė, kad tas jaunas žmogus yra sūnus ar anūkas, kad yra kažkokie giminystės ryšiai. Jie kažkiek dalinai vienas kitą žinojo, kiek pamena, jie kaimynai. Pamena, kad buvo minėta, kad pažįsta. Jis jiems (pareigūnams) sakė, kad senelis ar tėvas yra geras žmogus, pažįsta jį kaip gerą žmogų, o sūnus ar anūkas toks. Policijos informacinėje sistemoje, kai atvažiuoja į įvykio vietą, aprašo detales apie įvykį, trumpą informaciją, kas buvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pažymėjus, kad byloje yra BIRT ataskaitų žiūryklė, kurioje yra pateiktos aplinkybės apie įvykį (b. l. 3), liudytojas paaiškino, kad greičiausiai, kad pranešė informaciją VPK OVS budėtojui, o jie surašė trumpesnę įvykio informaciją. Jie (pareigūnai) pasako ilgesnę informaciją, o jie surašo trumpiau.

Teismas paskelbė liudytojo L. S. 2016 m. spalio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 1 d. jis patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu T. P.. Apie 15.15 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko V. P., kuris paaiškino, kad kilo konfliktas su kaimynu, kaip vėliau nustatė M. J. dėl netvarkingai pastatyto automobilio. Kai jis su kolega priėjo prie P., pradėjo bendrauti, prie jų priėjo M. J.. V. P. paaiškino, kad M. J. priėjęs prie jo automobilio trenkė kelis kartus per stogą, taip jį įlenkdamas. Jis priėjęs su kolega prie automobilio pažiūrėjo, kur apgadintas stogas. Buvo įlenkimas stoge, maždaug apie 2–3 cm skersmens. Apie subraižytas automobilio dureles jiems nieko V. P. nesakė ir neparodė. V. P. sakė, kad J. kelis kartus jam sudavė, bet nenurodė, kur. Jis išoriškai apžiūrėjo, bet sužalojimų nesimatė, apie tai pasakė V. P.. Jis atsakė, kad jų ir neturi matytis, kad jis pats kreipsis į medicinos ekspertus. Jis su kolega pasiūlė pareiškimą rašyti vietoje. V. P. atsisakė jiems pateikti pareiškimą ir pasakė, kad neturi laiko ir kad pats kreipsis į policijos komisariatą. Pokalbio metu V. P. paaiškino, kad J. jo studijų draugo sūnus ir taip elgiasi. Jiems esant, V. P. su J. tarpusavyje apsižodžiavo, tačiau jokių grasinimų V. P. atžvilgiu nebuvo. Kai bendravo su V. P., jis parodė vietą, kur viskas įvyko, tai yra prie jo namų. Jis apsižvalgęs pamatė ant V. P. namo esančią kamerą ir pasiūlė pažiūrėti vaizdo įrašą, tačiau V. P. paaiškino, kad jame nieko nesimatys. Jis paklausė, ar tai muliažas. V. P. atsakė, kad ne. Kai jie bendravo, aplink liudytojų nebuvo. M. J. jiems paaiškino, kad kilo konfliktas dėl to, kad V. P. užstatė jo automobilį ir neleido išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Paaiškino, kad jokio automobilio nedaužė, V. P. nemušė. Kai jie atvažiavo, V. P. automobilis stovėjo prie garažo prie laiptų. Automobilio Volvo, kuris stovėjo po ženklu, kaip parodyta nuotraukose, nebuvo. Po ženklu stovėjo tik vienas automobilis. Jei neklysta, tai buvo BMW, nes automobilio padanga buvo nuleista ir jo vairuotojas pūtė padangą (b. l. 48). Paskelbus liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino ir paaiškino, kad nepamena dėl tų sužalojimų. Jei taip sakė, reiškia taip ir buvo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. 15.04 val. užregistruotas įvykis, jog namo gyventojas pranešė, kad tarp jo ir automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, nes automobilio vairuotojas nori pravažiuoti pro jo kiemą ir jam grasina, mušasi (b. l. 3). Byloje pateikta Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo garso įrašo kopija (b. l. 64, 65).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 15.15 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Įvykio vietoje pasitiko V. P., kuris paaiškino, kad kilo konfliktas su kitu kaimynu, kaip vėliau paaiškėjo, M. J., dėl netvarkingai pastatyto automobilio. V. P. paaiškino, kad M. J., priėjęs prie jo automobilio, trenkė kelis kartus į stogą, taip jį įlenkdamas. M. J. paaiškino, kad kilo konfliktas dėl to, kad V. P. užstatė jo automobilį ir neleido jam išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet paaiškino, kad jokio automobilio nedaužė (b. l. 4).

Iš V. P. pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. 14.50 val. į namo buto duris kažkas ėmė stipriai skambinti ir daužyti duris. Jis labai išsigando ir neatidarydamas durų paklausė, kas čia. Pasigirdo keiksmai ir reikalavimas patraukti jam (V. P.) priklausantį automobilį (Subarru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesuprato, kodėl turi patraukti automobilį. Jis, kaip paprastai, stovėjo prie jo (V. P.) specialiai tam pritaikytame paplatinime kelio ruože prie (duomenys neskelbtini) buto. Pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad visai ne jo (V. P.), o kitas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo draudžiamo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje lygiagrečiai jo (V. P.) automobiliui, trukdė pravažiavimą. Tačiau ruošėsi išvykti paimti draugės, atsiliepdamas į prašymą, pasakė, kad susiruoš ir patrauks. Tada prasėdėjo durų laužymas, rankomis ir kojomis buvo daužomos namo durys. Išsigandęs nusileido laiptais ir išėjo į kelią pro garažą pasižiūrėti, kas ten taip agresyviai elgiasi. Vos tik išėjus, prie jo pribėgo labai agresyviai nusiteikęs jaunas (apie 30 metų) vyrukas ir garsiai šaukdamas ant ėmė reikalauti, kad kuo greičiau patrauktų savo automobilį, kuris stovėjo prie jo (V. P.) namo. Jis (V. P.) patarė jam nusiraminti ir nurodė, kad ne jo automobilis pažeidžia KET taisykles ir trukdo pravažiuoti jo automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada jis agresyviai kažką šaukdamas puolė jį (V. P.), kumščiais 4–5 kartus sudavė į krūtinės sritį, po to stipriai stūmė link garažo vartų. Jis (V. P.) stengėsi nenugriūti, išlaikyti lygsvarą. Tai jam pasisekė, tačiau žemutinėje juosmens dalyje kažkas pakrypo. Dabar jaučia skausmus, sunku eiti kaire koja. Tačiau tuo šio jauno žmogaus siautėjimas nesibaigė. Baigęs smurtą prieš jį (V. P.), jis įnirtingai puolė daužyti jo (V. P.) automobilio Subaru Legacy dureles ir stogą. Buvo įlenktas stogas, subraižytos durelės. Jis (V. P.) labai išsigando ir iš karto (15.03 val.) paskambino pagalbos telefonu Nr. 112). Iš karto po skambučio policijai, šis vaikinas (kaimynai sako, kad jo pavardė J., gyvena (duomenys neskelbtini)), matyt, iš kažkur žinodamas, kad jis (V. P.) teisėjas, vėl stipriai įniršęs ėmė jį gąsdinti dėl to, kad jis teisėjas, kad jis savivaliauja ir jis imsis kažkokių veiksmų prieš jį (V. P.). Prieš atvykstant policijai, jis pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi jis (M. J.) labai agresyviai elgėsi, triukšmavo, išgirdę triukšmą, suėjo žmonės iš aplinkinių namų, taip pat kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto (J.). Buvo akivaizdžiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Po kiek laiko atvažiavo du jauni policininkai, jis (V. P.) jiems viską papasakojo. Vėliau iš kažkur pasirodė tas vaikinas. Policininkai su juo pakalbėjo ir paleido, nepaisant akivaizdžiai chuliganiškų veiksmų ir agresyvios jo išvaizdos bei jo (V. P.) parodymų dėl jo agresyvumo ir jo (V. P.) pranešimo, kad yra sumuštas ir sugadintas jo turtas, išvažiavo. Įdomiausia, kad, jam atrodo, jog jie net neužfiksavo Volvo automobilio savininko padaryto pažeidimo, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tam, dėl kurio pažeidimo įsikarščiavo jaunuolis. Dėl aiškiai mažareikšmės priežasties buvo panaudotas prieš jį (V. P.), pagyvenusį žmogų, fizinis smurtas, sukėlęs didžiulį stresą, šoką, nes gyvenime niekada nėra užpultas ir muštas, net neįsivaizdavo, kad 30 metų jaunuolis pakeltų prieš žymiai vyresnį žmogų (jam 63 metai) ranką. Dėl sukelto streso ir šoko kelinta diena stipriai pakilęs kraujo spaudimas, negali miegoti, jaučia įtampą, sunku susikaupti darbui, skauda nugaros kairė pusė, skausmas eina į kairę koją, todėl sunku lipti į automobilį. Teks kreiptis į gydytojus. Be to, sugadintas jo automobilio stogas. Dar baisiau, kad žinodamas, kad jis (V. P.) teisėjas, jis grasina jam kaip teisėjui. Tikrai bijo, kad jis už tai, kad jis (V. P.) iškvietė policiją, keršys. Jaučia grėsmę savo sveikatai ir turtui. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir galimai dėl 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo, o jei bus nustatytas sveikatos sutrikdymas, ir dėl nusikaltimo sveikatai požymius (b. l. 5–6).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 15.13 val., į el. paštą (duomenys neskelbtini)@policija.lt V. P. atsiuntė 5 fotonuotraukas, kurias jis buvo padaręs įvykio vietoje 2016 m. spalio 1 d. (b. l. 7–9).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio stogo kairėje pusėje per vidurį matosi nedidelis įlenkimas. Daugiau jokių išorinių automobilio apgadinimų nenustatyta. Įlenkimo skersmuo apie 10–15 cm (b. l. 12–14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gatvė (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta asfaltuota. Iš abiejų gatvės pusių yra gyvenamieji namai, įvažiuojant į gatvę iš abiejų pusių yra pastatyti kelio ženklai „Sustoti draudžiama“. Priėjus prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), priešais jį, kitoje kelio pusėje, yra pastatytas dar vienas ženklas „Sustoti draudžiama“. Toje kelio pusėje, kur yra namas Nr. 60, ant asfaltuoto kelio yra horizontalus kelio ženklinimas: geltona ištisinė linija, kuri žymi vietas, kur yra uždrausta sustoti (stovėti). Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta (b. l. 15–17).

Iš V. P. siųsto UAB „A.“ rašto matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), preliminari stogo panelio remonto kaina 300 Eur su PVM (b. l. 22).

Iš V. P. elektroniniu paštu atsiųsto laiško matyti, kad V. P. pateikė UAB „A.“ remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodoma, kad automobilio „Subaru Legacy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina 867,67 Eur su PVM (b. l. 26–36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3086/2016(01) matyti, kad V. P. po įvykio 2016 m. spalio 1 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Medicinos dokumentuose nurodyta nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nesant sužalojimo požymiams, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą ir atsakinėti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (b. l. 39–40).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. 15.00 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–66).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad V. P. pateikė savo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. P. parodė ant stogo du įlenkimus bei iš vairuotojo pusės ant durelių esantį įlenkimą. Ant stogo vienas įlenkimas užfiksuotas fotografuojant, kitas įlenkimas matomas tik žiūrint tam tikru kampu, nufotografuoti nepavyko. Taip pat ant vairuotojo pusės galinių durelių esantis įlenkimas matomas tik žiūrint tam tikru kampu, tiesiai žiūrint įlenkimas nematomas. Užfiksuoti įlenkimą fotografuojant nepavyko. V. P. nurodė, kad autoservise buvo fotografuoti ant stogo esantys įlenkimai. Kitą savaitę V. P. atvyks į autoservisą, kur bus apžiūrėtas įlenkimas ant durelių, nufotografuotas bei apskaičiuota durelių remonto kaina (b. l. 67–68).

Iš M. J. gynėjo advokato A. Vaičiūno elektroniniu paštu atsiųsto laiško matyti, kad persiųstos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 82–84).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47288-16 (b. l. 97–98).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti tyrimą ir atnaujinti tyrimą matyti, kad panaikintas 2017 m. sausio 5 d. skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47288-16 ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas (b. l. 108–109).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis grįždamas namo automobiliu negalėjo privažiuoti prie savo namo dėl gatvėje iš abiejų kelio pusių paliktų stovėti automobilių, vienas kurių priklausė nukentėjusiajam. Žinodamas, kieno yra šis automobilis, kaltinamasis kreipėsi į nukentėjusįjį su prašymu patraukti automobilį, o nukentėjusysis, manydamas, kad būtent kitas automobilis trukdo kaltinamajam pravažiuoti, nes paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesutiko patraukti savo automobilio.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad kreipimasis į nukentėjusįjį apsiribojo tik žodiniu konfliktu, fizinio smurto jis nenaudojo ir nukentėjusiojo automobilio nedaužė. Šią kaltinamojo užimtą poziciją teismas vertina kritiškai, kadangi ji prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Šią išvadą teismas grindžia nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu ir jų atitikimu kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis konflikto metu telefonu kviesdamas policiją iš karto nurodė, kad tarp jo ir automobilio VW vairuotojo, kuris nori pravažiuoti pro jo kiemą, vyksta konfliktas, vairuotojas jam grasina ir mušasi. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo naudojamo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį ir pastarojo automobilio apgadinimo fakto niekas iš liudytojų nematė. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusiojo parodymų analizei teismas skiria ypatingą dėmesį. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad kaltinamasis, priėjęs prie jo automobilio, trenkė kelis kartus per stogą, taip jį įlenkdamas, ir jam pačiam kelis kartus sudavė. Tai matyti iš liudytojo L. S. (policijos pareigūno) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino teisme. Šis konfliktas įvyko 2016 m. spalio 1 d. (šeštadienį), o liudytojas G. J. (nukentėjusiojo kaimynas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmadienį susitikus su nukentėjusiuoju, šis papasakojo, kad jį pastūmė ir apgadino automobilį. Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir teisme. Kita nukentėjusiojo kaimynė D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji matė, kaip jaunas vyras trenkė porą kartų kumščiu į jos kaimyno (nukentėjusiojo) automobilio variklio dangtį. Tačiau apklausiama teisme ši liudytoja patikslino, kad pati minėto fakto nematė, o ikiteisminio tyrimo metu tai nurodė, nes jai kaimynas (nukentėjusysis) sakė, kad jo automobilis buvo trankomas, daužomas; buvo pasipiktinusi, kai kaimynas jai pasakė, kad jam trenkė į krūtinę. Byloje pateiktos nukentėjusiojo automobilio nuotraukos ir automobilį apžiūrėjusio liudytojo V. P. parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jo automobilio apgadinimo. Taigi nukentėjusysis aplinkybes, kad kaltinamasis jam išėjusiam prie garažo vartų sudavė seriją smūgių, ne mažiau penkių, ir stipriai pastūmė, vėliau pradėjo daužyti jo automobilį, nuosekliai nurodinėjo pradedant nuo skambučio policijai, duodamas paaiškinimus atvažiavusiems policijos pareigūnams, kitą dieną pasakodamas apie įvykį savo kaimynams, ir baigiant rašytinio pareiškimo policijai pateikimu, vėlesne automobiliui padarytų apgadinimų apžiūra ir fiksavimu. Priežasčių, kad nukentėjusysis būtų linkęs nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, byloje nenustatyta. Priešingai, iš nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojo L. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis yra jo studijų draugo, su kurio jis nėra susipykęs, sūnus.

Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvės, orumas, nuosavybė. Pati veika bendrąja prasme pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, o konkrečiai BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo veika pasireiškė įžūliu elgesiu, nes kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jis buvo agresyvus, iššaukiančiai elgėsi, daužė nukentėjusiojo automobilį. Be abejo, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad veika padaryta viešoje vietoje. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (namo kieme, gatvėje). Atkreiptinas dėmesys, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo gynėjas baigiamojoje kalboje, aptariama veika priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t. y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje pateikiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie laikomi visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymu, t. y. kai aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Nors nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos išvardytos aplinkybės, kadangi, kaip minėta, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo ir pastarojo turto apgadinimo fakto niekas nematė, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.

Šiuo atveju akcentuotina konflikto pradžia. Kaltinamasis, važiuodamas automobiliu namo, pamatė, kad kelias užstatytas automobiliais. Iš liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad kaltinamajam sustojus priešais jos namą ir jai paklausus, kodėl čia pastatė automobilį, šis pradėjo piktai kalbėti, pradėjo ant jos rėkti, keikėsi necenzūriniais žodžiais; kaltinamajam nuėjus prie nukentėjusiojo namo, girdėjo riksmus. Kitas nukentėjusiojo kaimynas G. J., būdamas namie, išgirdo triukšmą lauke, rėkavimus, net buvo priėjęs prie lango pažiūrėti, kas vyksta. Minėta, kad aptariamoje situacijoje kaltinamo įžūlus elgesys, kaip vienas iš nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo būdų, pasireiškė ir jo agresyviu ir iššaukiančiu elgesiu tiek reiškiant nukentėjusiajam pretenzijas dėl gatvėje palikto automobilio, tiek tęsiant prasidėjusį konfliktą, kai pradėjo rinktis daugiau žmonių. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje neneigė, kad buvo suirzęs, nes važiavo su vaiku ir nėščia žmona, kuriai sunku vaikščioti. Tai, kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina, kad kaltinamojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus girdėjo aplinkinių namų gyventojai, išsigando ir pats nukentėjusysis, patyrė neigiamų emocijų. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju, jo turto apgadinimas ir atsiradusios problemos (negalint pravažiuoti gatve) agresyvus sprendimo būdas viešoje vietoje patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas tikslina M. J. pareikštą kaltinimą, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį ir šio automobilio apgadinimu, būtent matant kaimynams. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino, nes niekas šių kaltinamojo veiksmų nematė, todėl ji šalintina iš kaltinimo. Šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis ne tik kumščiais daužė nukentėjusiojo automobilį, tačiau dar kojomis spardė automobilio dureles. Teismo vertinimu, ši aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pats nukentėjusysis nematė, kad kaltinamasis spardytų kojomis jo automobilio dureles. Nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė tik tai, kad kaltinamasis kelis kartus trenkė į automobilio stogą, taip jį įlenkdamas. Pareigūnai tai ir užfiksavo. Teisme apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad pirmą kartą nukentėjusysis pas jį atvažiavo dėl stogo remonto, o antrą kartą parodė ir įlenkimą ant durelių. Pats nukentėjusysis taip pat parodė, kad tik vėliau pastebėjo, kad yra įlenkimas ant durelių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad kaltinamasis galėjo dar kojomis spardyti automobilį. Kaip žinoma, visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo taip pat neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs aptartus ir teisiamajame posėdyje ištirtus minėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis 2016 m. spalio 1 d., apie 14.50 val., viešoje vietoje prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis ir šaukdamas dėl mažareikšmės priežasties pribėgo prie iš buto išėjusio kaimyno V. P. ir ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais V. P. sudavė į krūtinę ir stipriai jį pastūmė, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, toliau pribėgo prie V. P. automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo kumščiais jį daužyti, tokiu būdu apgadino automobilį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Dėl veikos mažareikšmiškumo

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad M. J. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šią išvadą teismas grindžia šiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirma, iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad iki vertinamo įvykio situacija dėl automobilių stovėjimo aptariamoje vietoje buvo sudėtinga. Daugiabučio namo gyventojai, kurie neturi vietų požeminiame garaže, išeitį iš situacijos bando ieškoti palikdami savo automobilius priešais kitoje gatvės pusėje esančius kotedžus. Pastarųjų gyventojai tuo yra labai nepatenkinti, nes pažeidžiant Kelių eismo taisykles palikti automobiliai jiems trukdo išvažiuoti iš kiemo. Byloje nustatyta, kad už tokiu būdu paliktų stovėti automobilių valytuvų yra kišami įžeidžiančio pobūdžio rašteliai, net nuleidinėjamos padangos, kartais kviečiama policija. Tinkamai neišspręsta esama situacija dėl automobilių stovėjimo neigiamai atsiliepia tiek kotedžų gyventojams, tiek priešais esančio daugiabučio namo gyventojams, tiksliau, automobilio vairuotojams. Dauguma byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad dėl šios situacijos dažnai kyla vairuotojų ir kotedžų gyventojų konfliktai. Antra, grįžtant prie konkretaus įvykio teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmus vis dėlto išprovokavo paties nukentėjusiojo, teismo vertinimu, nevisai korektiškas elgesys. Pastarasis teisme pripažino, kad paliko savo automobilį stovėti gatvėje, nors tuo metu kitoje kelio pusėje jau stovėjo kitas automobilis, nors ir ne pagal Kelių eismo taisykles. Tokiu būdu buvo sudaryta kliūtis pravažiuoti gatve iki daugiabučio namo, kuriame gyvena kaltinamasis. Nors nukentėjusysis teigia, kad paliko automobilį šioje situacijoje trumpam laikui, nes planavo išvažiuoti, iš nukentėjusiojo elgesio matyti, kad jis, kaltinamajam paprašius patraukti automobilį, to neketino daryti, atkreipdamas kaltinamojo dėmesį į tai, kad jo automobilis stovi pagal Kelių eismo taisykles, todėl kaltinamasis turėtų kreiptis į kito automobilio, kuris paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vairuotoją. Nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktas gatvės nuotraukas, konstatuoja, kad ir nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tokią išvadą patvirtina ne tik ant kelio nubrėžta geltonos spalvos linija, tačiau ir gatvės pradžioje iš abiejų pusių pastatyti kelių ženklai, draudžiantys sustoti automobiliams abiejose kelio pusėse. Trečia, dauguma apklaustų liudytojų, kurie tiesiogiai matė kaltinamojo ir nukentėjusiojo besitęsiantį žodinį konfliktą, taip pat policijos pareigūnas parodė, kad ne tik kaltinamasis, tačiau ir nukentėjusysis kalbėjo su kaltinamuoju pakeltu tonu, jie tarpusavyje abu piktai šnekėjosi. Ketvirta, nukentėjusiajam jokių objektyvių kūno sužalojimų po kaltinamojo smūgių sudavimo nenustatyta. Automobiliui padaryti apgadinimai taip pat laikytini nežymiais (jie netrukdo nukentėjusiajam naudotis automobiliu pagal paskirtį). Taigi, nors kaltinamasis savo neteisėtais veiksmai ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tačiau šis sutrikdymas nėra toks reikšmingas, kad jam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 867,67 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 10). Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad kaltinamasis apgadino nukentėjusiojo automobilį, t. y. padarė stogo ir durelių įlenkimus. Prašomos priteisti turtinės žalos dydis grindžiamas UAB „A.“ pateikta remonto sąmata (b. l. 26–37). Iš šią sąmatą sudariusio V. P. teisme duotų parodymų matyti, kad sąmatoje nurodyta suma nėra tiksli, nes ją automatiniu būdu sudaro programa, įvedus atitinkamus darbus, kuriuos reikėtų atlikti. Į sąmatą įskaičiuotas detalių dažymas, kurio gali ir neprireikti, jeigu pavyks įlenkimus ištiesinti be dažymo. Taip pat į sumą įskaičiuotas tam tikrų automobilio salono detalių demontavimas, nors realiai tiesinant įlenkimus nereikia nuimti visos sąmatoje nurodytos apdailos. Minėta, kad teismas nenustatė, kad kaltinamasis įvykio metu būtų apgadinęs dar ir nukentėjusiojo dureles, todėl į sąmatą šio įlenkimo taisymas taip pat įtrauktas nepagrįstai. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, t. y. nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokią automobilio stogo remontą kainą ta pati bendrovė ir buvo preliminariai nustačiusi nukentėjusiojo prašymu (b. l. 22). Priteisti didesnę sumą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, pavėlavo į renginį, jam buvo sukeltas skausmas, pasitempė stuburą, dėl ko teko kelis mėnesius lankytis pas gydytojus, atlikinėti įvairias procedūras, po įvykio tapo jautrus, sutriko miegas, geria raminamuosius vaistus, baiminasi sutikti kaltinamąjį.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, kitus neigiamus padarinius, susijusius su lankymusi pas gydytojus. Kita vertus, kartu su ieškiniu nepateikta įrodymų, pagrindžiančių kitų ieškinyje nurodytų teiginių, kad nukentėjusysis gėrė raminamuosius vaistus, jį kankino nemiga. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam iš kaltinamojo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 65), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. J. 300 (tris šimtus) Eur turtinei žalai ir 300 (tris šimus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje įrašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 65), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš