Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais I. P., V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimis. Apie teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklapyje bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintini.

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Pareiškėjo sutuoktinis R. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, šioje byloje taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs palikimo atsiradimo dieną (toliau – 1964 m. CK) normos. Šio kodekso 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.

Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka (1964 m. CK 40 straipsnis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis ). Palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis ). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiniu pradėjimu valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnis), suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu. Tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijas aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys o šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3152/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad R. P. (duomenys neskelbtini). R .P. buvo pareiškėjos G. P. sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų I. P. ir V. P. tėvas. Po R. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas R. P. ir G. P. santuokos metu. Remiantis turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, t. y. yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tai reiškia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. R. P. jo mirties dieną priklausė ½ dalis minėto buto.

Testamentų registro duomenimis palikėjo R. P. palikimo priėmimo ir palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota. Po palikėjo mirties tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais liko gyventi minėtame bute, kuriame yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą, nuolat juo rūpinosi, moka mokesčius, naudojasi bute esančiais daiktais bei buitiniais reikmenimis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. P., I. P., ir V. P. valdė turtą kaip savo bei laikė save turto savininkėmis. Be to, byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos už administravimo paslaugas patvirtina, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais aktyviais veiksmais siekė išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (t. y. moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas). Byloje nėra duomenų, kad R. P. palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos, būtinos sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo pradedant faktiškai jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis ). Dėl nurodytų priežasčių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimai tenkintini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos G. P. ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais I. P. ir V. P. paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimus patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė po R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, .

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini),, paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.