Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1024-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2A-1024-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00843-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1024-460/2013

Teisėja Diana Navickienė. (Proceso Nr. 2-25-3-00843-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 44.5.2.5; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-19-824/2013 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės D. V. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Kretingos rajono apylinkės teismui 2012-11-06 pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovių 77 800,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog žalos atlyginimo pagrindas – pernelyg ilgas baudžiamasis procesas bei tai, kad ji buvo išteisinta reabilituojančiais pagrindais – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje 2008-07-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 69-2-00017-08 dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Ieškovės teigimu jos atžvilgiu vykęs ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas nepagrįstai. Ieškovės manymu, ikiteisminio tyrimo vilkinimą patvirtina Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-08-31 nutartis (baudžiamosios bylos Nr. 69-2-00017-08, t. 1, b. l. 29), kuria konstatuota, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas – liudytojo E. B. apklausa 2009-07-01, o taip pat Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2008-09-25 rašte Nr. V5-1514 Kretingos rajono apylinkės Vyriausiais prokuroras S. R. J. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje praktiškai neatliekamas (baudžiamosios bylos Nr. 69-2-00017-08, t. 1, b. l. 17). Ieškovės teigė, kad tirta baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, ji buvo vienintelė įtariamoji ir kaltinamoji, jai inkriminuotų nusikaltimų skaičius buvo minimalus, nebuvo būtinumo kreiptis teisinės pagalbos į kitų valstybių kompetentingas institucijas, nebuvo jokio sudėtingumo surinkti įrodymus. Nurodė, kad tyrimas jos atžvilgiu nebuvo intensyvus ir tai vertina kaip nepagrįstą pasyvumą (neveikimą), dėl to buvo neteisėti pareigūnų veiksmai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas du kartusi suteikė prokurorui galimybę kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti, todėl mano, kad teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas kaltinamasis aktas buvo surašytas nekvalifikuotai ir netinkamai, dėl to bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai. Nurodė, kad nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl jos ar jos gynėjo nedalyvavimo byloje. Mano, jog dėl nurodytų neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Lt, neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgusi į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Ieškovė teigia, kad patyrė 77 800,50 Lt turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis bei socialinio draudimo įmokos, kurios nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nebuvo mokamos.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės atlikti veiksmai, kurie nėra nusikalstami, nereabilituoja ieškovės civilinių teisinių santykių prasme. Jos atlikti veiksmai prieštaravo galiojančioms teisės normoms, ji buvo šių neteisėtų veiksmų dalyvė. Dėl šių veiksmų ieškovei kilo pasekmės, kurių padarytą žalą ji ir reikalauja priteisti iš atsakovių. Ieškovė pati, sąmoningai neatliko veiksmų, kurie leido kilti įtarimams bei kaltinimams, kad ieškovė galimai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Nurodė, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl tyrimo vilkinimo neatitinka faktinių aplinkybių ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatine, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo vilkinamas. Mano, jog baudžiamojo proceso laikas, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, buvo tinkamas.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes nėra pakankama teigti, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūnai, tarnautojai ar darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota Tarnybos atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos ieškovei padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-25 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų duomenų pakako įtarti, jog D. V. padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje. Teigė, jog yra pagrindas sutikti su atsakovių argumentais, kad nėra prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose neteisėtumo, ar prokuroro padarytų procesinių teisės normų pažeidimo, o ieškovė neįrodė jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.), todėl padarė išvadą, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jos padarytas nusikalstamas veikas. Pati ieškovė teismų nekaltino dėl pernelyg ilgai trukusio bylos nagrinėjimo, todėl ikiteisminis tyrimas nuo 2008-09-05 iki 2009-12-24 kaltinamojo akto surašymo, kai su byla perduotas Skuodo rajono apylinkės teismui, nelaikė nepagrįstai uždelstu procesu, o taip pat vien tik ta aplinkybė, kad procesas truko tam tikrą laiką (šios bylos atveju – nuo 2008-09-05, kai ieškovei buvo pranešta apie įtarimą, iki 2011-10-27 –Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, kuriuo ieškovė buvo išteisinta), nėra pagrindas konstatuoti, kad procesas buvo pernelyg ilgas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendyje, kuriuo D. V. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 str. 1 d., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje nėra tiesioginių teiginių apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovės kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Apylinkės teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2008-09-05 įsakymas Nr. 6–8 „Dėl pareigūno nušalinimo“ nebuvo apskųstas, jis nepanaikintas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo priteisti jai reikalaujamą žalą (negautas pajamas). atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisti veiksmai, t. y. nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų– neteisėta veika, todėl manė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo laikė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai. Su tokia teismo pozicija kategoriškai negalima sutikti, kadangi byloje yra Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-08-31 nutartis, kurioje konstatuojama, citata „teisėjas laiko, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vilkinamas“, citatos pabaiga. Be to, šia nutartimi buvo iš dalies tenkintas apeliantės skundas. Taip pat byloje pateiktas Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2008-09-25 raštas Nr. V5-1514, kuriame Vyriausiais prokuroras Stasys R. J. nurodo, citata „ikiteisminis tyrimas šioje byloje praktiškai neatliekamas“, citatos pabaiga. Tokiu būdu apeliantei akivaizdu, kad Kretingos rajono apylinkės teismas šališkai interpretavo šiuos rašytinius įrodymus, kvestionavo kito teismo priimtus procesinius sprendimus bei padarė nepagrįstas išvadas. Kadangi civilinėje byloje yra neginčijami įrodymai apie tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, mano, jog tyrimas ieškovės atžvilgiu nebuvo intensyvus. Pažymėjo, kad apeliantės atžvilgiu tirta baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, ji buvo vienintelė Įtariamoji ir teisiamoji, jai inkriminuotų nusikaltimų skaičius buvo minimalus, nebuvo būtinumo kreiptis teisinės pagalbos į kitų valstybių kompetentingas institucijas, nebuvo jokio sudėtingumo surinkti įrodymus. Be to, valstybės pareiga yra užtikrinti teisėsaugos struktūrų ir pareigūnų tinkamą kvalifikaciją, pareigų atlikimą ir tuo apsaugoti visus asmenis nuo nepagrįsto nuteisimo ar kitų sankcijų taikymo. Šiuo atveju nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi suteikė prokurorui galimybę pateikti byloje papildomus įrodymus ir patikslinti kaltinimą, nustatant 2 mėnesių terminą. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi pakartotinai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ir nustatė 3 mėnesių terminą kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti. Tokiu būdu akivaizdu, jog ne tik ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir netinkamai atliktas, bet ir teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas kaltinamasis aktas buvo surašytas nekvalifikuotai ir netinkamai, dėl to bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai. Paminėjo, jog nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl jos ar jos atstovo nedalyvavimo byloje. Apeliantei akivaizdu, jog Kretingos rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, neįsitikino jų reikšme bylos aplinkybėms nustatyti, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta. Asmeniui nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, kad teismai kelis kartus įpareigojo prokurorą tikslinti kaltinamąjį aktą, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir užtruko yra nepagrįsti. Paminėjo, kad faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, todėl įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, buvo galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad nors išteisinamasis nuosprendis ir reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, Mano, jog nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovė patyrė žalos dėl itin ilgai trukusių baudžiamųjų procesų. Dėl to reikalavimas atlyginti turtinę žalą proporcingai visam jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui yra nepagrįstas bei neatitinkantis teisingo žalos atlyginimo principo. Ieškovė nurodydama neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvų vertinimą, iš to, jos nuomone, susideda neva patirta neturtinė žala.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Pažymi, kad pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus.

Trečiasis asmuo Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. LV – 921 „apie Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-05-22 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-181“ D. V. siūloma tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas, yra adekvati jos padarytam tarnybiniam nusižengimui (baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 91–93). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. P-196 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ D. V. nuo 2008 m. birželio 26 d. buvo perkelta į Klaipėdos miesto pataisos inspekciją inspektorės pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą – pareigų pažeminimą (b. l. 83). Ieškovė 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo nušalinta nuo Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniosios specialistės pareigų dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 28 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu (b. l. 43). 2008-07-01 prokuroro pavedimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 69-2-00017-08 dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo (Plungės apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-139-669/2011 (toliau – baudžiamoji. byla), t. 1, b. l. 1). Ieškovei 2008-09-05 buvo pranešta apie įtarimą, įtariant ją padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 3–4.), 2008-12-01 ji buvo apklausta įtariamąja (b. byla, t. 7, b. l. 6–9), 2009-09-28 ieškovei pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 13–19). Ieškovė įtariamojo apklausos metu nepripažino jai inkriminuojamų veikų padarymo (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 20–24). 2008-12-01 ieškovei motyvuotu nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 34). Ši kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti D. V. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą.

Nustatyta ir tai, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-08-31 išnagrinėjo ieškovės skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00017-08 ir manė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas bei nurodė, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas – liudytojo E. B. 2009-07-01 apklausa. Tačiau atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, apklausta daug liudytojų, iš esmės surinkti visi įrodymai, nurodė, kad yra galimybė per neilgą laikotarpį ikiteisminį tyrimą užbaigti (baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 29). Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-10-07 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir pratęsė 2009-08-31 nutartimi nustatytą terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti iki 2009-12-15. Nutartyje nurodyta, kad ieškovė 2009-09-28, po pranešimo apie įtarimą, prašė prokuroro atlikti eilę procesinių veiksmų. Teismas nutartimi konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesiais buvo atliekami pakankamai intensyviai, bei pačios D. V. prašymas atlikti papildomus procesinius veiksmus užtęsė ikiteisminį tyrimą, o taip pat konstatavo, kad byla yra didelės apimties (baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 34). Ieškovė 2009-10-21 skundė Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-10-07 nutartį, kuri palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-13 nutartimi ir joje nustatyta, kad tenkinant D. V. prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, nurodytų proceso veiksmų apimties, proceso dalyvių buvimo vietų, ikiteisminio tyrimo užbaigti iki 2009 m. spalio 15 d. nebuvo galimybės, todėl skundas nepagrįstas (baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 47–53). 2009-12-07 ieškovė raštu prašė ikiteisminio tyrimo metu atlikti eilę procesinių veiksmų (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 79). Motyvuotu nutarimu prokuroras netenkino jos prašymo. Tuomet ieškovė skundė 2009-12-10 prokuroro R. M. nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2009-12-21 motyvuota nutartimi atmetė ieškovės skundą, nurodydamas, kad D. V. nuolat pateikia naujų prašymų dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 81, 82). Ši Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, išnagrinėjus D. V. skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-13 nutartimi buvo palikta galioti (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 122).

Bylos duomenys patvirtina, kad Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2009-12-24 surašė kaltinamąjį aktą ir su byla perdavė Skuodo rajono apylinkės teismui (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 89–117, 118). Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota pagal teismingumą Kretingos rajono apylinkės teismui (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 123–128). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arvydas Daugėla, išnagrinėjęs 2010-01-26 ieškovės D. V. skundą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, 2010-02-18 teismo nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 137–138). Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas V. Gasiūnas baudžiamąją bylą 2010-03-01 nutartimi perdavė nagrinėti teisme (baudžiamoji byla, t. 7, b. l. 140). Baudžiamoji byla Plungės rajono apylinkės teismo teisėjo buvo nagrinėjama 2010-04-21, 2010-04-22, 2010-04-28, 2010-06-16, 2010-08-23 (baudžiamoji byla, t. 8, b. l. 41–60, 111–122, t. 9, b. l. 123–139, 174–186, t. 10, b. l. 28–31). 2010-08-23 prokuroro prašymu, ieškovei ir jos gynėjui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 288 str. suteikė prokurorui galimybę teikti papildomus įrodymus ir nustatė dviejų mėnesių terminą (baudžiamoji byla, t. 10, b. l. 36–37). Baudžiamoji byla Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 254 str. 3 d., 288 str. perduota prokurorui ir nustatytas trijų mėnesių terminas kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti (baudžiamoji byla, t. 10, b. l. 70–76). Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2011-02-28 surašė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje ir su byla perdavė Plungės rajono apylinkės teismui (baudžiamoji byla, t. 10, b. l. 128–144). 2011-05-30 teisiamajame posėdyje prokuroras A. M., vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė teismui prašymą pakeisti veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (baudžiamoji byla, t. 11, b. l. 6–11). 2011-05-30 bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas (baudžiamoji byla, t. 11, b. l. 16–24). Nuosprendis paskelbtas 2011-07-22 (baudžiamoji byla, t. 11, b. l. 46–64). Ieškovė Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla, t. 11, b. l. 85–100). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendis paliktas nepakeistas (baudžiamoji byla, b. l. 11, b. l. 134–143).

Apeliante D. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimas yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus civilinę bylą, nepasisakius dėl dalies esminių ieškovės argumentų, dėl to buvo neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai, pritaikytos materialinės teisės normos, be to, apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei priėmė teismo sprendimą, kuris turi būti panaikintas apeliacine tvarka patenkinus ieškovės ieškinį.

Apeliantė skunde nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog apeliantė nesinaudojo savo teisėmis skųsdama neteisėtus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo trukmę. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą šališkai interpretavo rašytinius įrodymus, kvestionavo kito teismo priimtus procesinius sprendimus bei padarė nepagrįstas išvadas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Be to nurodė, kad nesutinka su teismo motyvais, kad nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimą pagal CK 6.272 straipsnį asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucijos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, ir žala atsirado būtent dėl tų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką valstybės civilinės atsakomybės požiūriu ikiteisminio tyrimo nutraukimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis Nr. 3K-3-5/2009). Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Be to, CPK 5 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens teisė įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Apeliantė materialinį reikalavimą grindė išvada, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai (prokuroras), nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė savo pareigas, dėl to bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai. Pažymi, kad jos atžvilgiu tirta baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, ji buvo vienintelė įtariamoji ir teisiamoji, inkriminuotų nusikaltimų skaičius buvo minimalus, tačiau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo intensyvus. Ieškinyje faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokias išvadas neaptaria, o pareigūnų (prokuroro) veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad apeliantės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija mano, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, kad teismai kelis kartus įpareigojo prokurorą tikslinti kaltinamąjį aktą, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir užtruko yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 256 straipsniu kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo pakeitimas teisme galimas iki įrodymų tyrimų teisme pabaigos. Šiuo atveju kaltinimas gali būti keičiamas tiek prokuroro iniciatyva, tiek teismo. Nors ieškovė nurodo, kad kaltinimo keitimas, papildomas įrodymų surinkimas bei bylos gražinimas prokurorui užvilkino bylos nagrinėjimą, tačiau su šia pozicija negalima sutikti, kadangi teisingam, išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių nustatymui, įrodymų įvertinimui bei pagrįstam ir teisėtam sprendimo priėmimui šie proceso veiksmai buvo būtini.

Aktualu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Jame prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai įtvirtinta pareiga kiekvienu atveju, kai tik paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos buvo pakankamas. Paminėtina, kad faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, todėl įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, buvo galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką proceso trukmės priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, pareiškėjo (įtariamojo) elgesį tiriant bylą. (EŽTT bylos Grauslys prieš Lietuvą, Šleževičius prieš Lietuvą). Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatyme, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį tyrimo metu nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo vilkinamas.

Apeliantės nurodyti argumentai dėl tyrimo vilkinimo neatitinka faktinių aplinkybių ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio normos įtvirtino tik bendruosius principus, jog tyrimas būtų atliekamas per trumpiausią laiką. Nustatydamas pradinį terminą prokuroras įgyvendina prokurorinę tyrimo kontrolę. Atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, apimtį terminai gali būti tęsiami prokuroro pavedimais. Paminėtina, kad BPK 215 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti ikiteisminį tyrimą atliekančių ir kontroliuojančių teisėsaugos pareigūnų veiksmus dėl tyrimo vilkinimo, bet tik tuo atveju, jei tyrimas nebaigiamas per 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatyme, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo vilkinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinko beveik 4 tomus medžiagos. Akivaizdu, jog medžiagos apimtis sąlygojo, kad prieš imantis konkrečių procesinių veiksmų, prieš priimant sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą turėjo būti išsamiai išanalizuoti gauti ir surinkti duomenys.

Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nemažai įvairių procesinių veiksmų, kurių būtinumą sąlygojo objektyvūs duomenys, kad ieškovė galbūt padarė nusikalstamą veiką, todėl manytina, jog proceso trukmė minėtoje baudžiamojoje byloje buvo objektyviai pagrįsta.

Sprendžiant klausimą, ar baudžiamojo proceso trukmė laikytina protinga, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, ieškovės ir valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą, proceso reikšmę ieškovei. Šiuo aspektu aktualu tai, jog apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių – nors buvo kaltinama viena ieškovė, tačiau nustatyti ir nagrinėjami 8 sudėtingų nusikalstamų veikų epizodai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų, bylos apimtis – 11 tomų. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu atskiri procesiniai veiksmai buvo atliekami nepateisinamai ilgai arba nebuvo atliekami nepateisinamai ilgai. Tai, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-08-31 nutartyje nurodoma, jog nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 tebuvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas – liudytojo E. B. 2009-07-01 apklausa, nepatvirtina fakto, kad tyrimas buvo nepagrįstai užvilkintas, nes Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-10-16 nutartimi motyvuotai pratęsė terminą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui bei ši nutartis buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-13 nutartimi, kurioje konstatuota, kad prokuroras turėjo galimybę ikiteisminį tyrimą užbaigti iki teismo nustatyto termino ir to siekė, tačiau ieškovė 2009-09-28 pareiškė prašymą papildomai apklausti 11 asmenų ir padaryti su jais akistatas. Pabrėžtina, jog minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-13 nutartyje konstatuota ir tai, kad tenkinant ieškovės prašymą dėl nurodyto proceso veiksmų atlikimo, minėtų proceso veiksmų apimties, proceso dalyvių buvimo vietų, ikiteisminį tyrimą iki 2009-10-15 užbaigti nebuvo galimybės. (baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 29, 33–34, 47–53) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 konstatuota, kad „teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka (...)“. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų apeliantė nei patikslintame ieškinyje nei apeliaciniame skunde nepateikė.

Dėl išteisinamojo nuosprendžio

Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2011 -07-22 nuosprendis buvo panaikintas ir ieškovė buvo išteisinta nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi buvo atmestas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovės teigimu tai įrodo, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu dėl pareigūnų kaltės buvo pradėtas ir tęstas nesant tam teisinio pagrindo. Tai rodo, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybe, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime reiškia baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors išteisinamasis nuosprendis ir reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, t. y. baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895, 2006 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2006), kadangi pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė kitaip nei prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Teismas priimdamas nuosprendį remiasi tik teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos privalo vertinti bendrame bylos kontekste. Visapusiškai ištyręs šiuos įrodymus teismas turi juos vertinti laisvai, remdamasis vidiniu įsitikinimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovės kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Atlikdami jų tyrimą teismai tik paneigė šių duomenų įrodomąją vertę ir, atsižvelgdami į tai, priėmė išteisinantį ieškovę nuosprendį. Tokiu būdu, ieškovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog prokuroro veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo neteisėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos padarymo valstybei, tačiau priimdamas išteisinamąjį nuosprendį atsižvelgė į objektyvias priežastis, lėmusias D. V. tarnybinės veiklos trūkumus. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, kadangi išteisinamasis nuosprendis tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, priimamas atvejais, kai nustatoma, kad teisiamasis padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Dėl prašomos priteisti turtinės žalos

Apeliantė patirtą turtinę žalą įvertino 77 800,50 Lt. Šią sumą jos teigimu sudaro negautos pajamos (darbo užmokestis), kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų nušalinta nuo pareigų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ta aplinkybė, kad ieškovė buvo išteisinta, nepreziumuoja visų jos atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo. Ieškovė buvo išteisinta ne reabilituojančiais pagrindais, o nustačius, kad jos veikoje nėra inkriminuojamo nusikaltimo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų baudžiamojoje byloje, teismai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, jog ieškovės veiksmuose nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai. Dėl to darytina išvada, kad pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus (ne iki galo pildė dokumentus, įrašydavo neišsamius duomenis į patikrinimo aktus, blankus ir pan.), todėl turėtų būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta jo neteisėtais veiksmais.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovė patyrė žalos dėl itin ilgai trukusių baudžiamųjų procesų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, proceso eigą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, konstatuotina, kad bylos tyrimo procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu. Pažymėtina, kad ieškovė nuo pareigų buvo nušalinta esant įstatyme nurodytiems pagrindams, laikantis BPK reikalavimų. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad ieškovės reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą sudaro viso nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negautos pajamos. Žala turėtų būti atlyginama tik už tą laikotarpį, kuris pripažįstamas nepateisinamu delsimu. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo etapai pripažintini nepateisinamu delsimu. Dėl to reikalavimas atlyginti turtinę žalą proporcingai visam jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui yra nepagrįstas bei neatitinkantis teisingo žalos atlyginimo principo.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio

Neturtinę žalą, patirtą dėl, jos nuomone, prokurorų kaltės, apeliantė įvertino 50 000 Lt. Šią žalą, anot apeliantės, sudaro jos patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, sveikatos sutrikimas, susijęs su iškelta baudžiamąja byla, nuteisimu.

Pagrindas atlyginti neturtinę žalą yra analogiškas pagrindui, atlyginti turtinę žalą ir yra numatytas CK 6.272 straipsnyje. Žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmais. Taigi ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovių elgesio neteisėtumo faktus. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant teisei priešingiems veiksmams, o taip pat priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams (procesiniams teisinimas aktams), žalai ir priežastiniam ryšiui. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo, todėl anksčiau nurodytų, būtinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti aplinkybių buvimo neįrodo. Be to, ieškovė nurodo žalos dydį jo visiškai neargumentuodama, nenurodydama kuo pasireiškė jos patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, sveikatos sutrikimas.

Šiai teisinei situacijai svarbu tai, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmeniui patyrusiam žalą, turi būti atlyginta realiai patirta žala, o ne galimybė gauti pelną. Ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji patyrė žalą būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, prašoma atlyginti neturtinė žala yra nereali ir negalėjo atsirasti dėl atlikto ikiteisminio tyrimo. Ieškovė nurodydama neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindę jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvų vertinimą, iš ko, jos nuomone, susideda neva patirta neturtinė žala. Ieškovė neįvykdė šalies, pateikiančios ieškinį, pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civiliniai įstatymai numato kiekvieno asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau CK 1.137 straipsnis reikalauja įgyvendinant įstatymo garantuojamas teises laikytis įstatymų reikalavimų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, moralės principus bei veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir sąžiningumo principų bei nepiktnaudžiaujant teise. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ieškinyje nurodytos procesinės prievartos priemonės D. V. atžvilgiu buvo vykdomos nepažeidžiant BPK normų. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Ieškiniu ieškovė siekia prisiteisti savo naudai žalą iš valstybės už tai, kad prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai vykdė savo tiesioginę pareigą teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės D. V. atžvilgiu atlikti ir procesiškai tinkamai fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai, todėl nesant būtinos deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų, ši atsakomybė negalima.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nagrinėjant bylą yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios yra būtinos taikant materialinės teisės normas konkrečiam ginčui reguliuoti (CK 6.272 straipsnis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis, CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė