- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2-19-824/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja D. N., sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovui adv. Maurui Urbonavičiui, atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Laurai Paulikienei, trečiojo asmens Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovui Jurui Kilijonui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atlyginti 77 800,50 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso bei tai, kad ji buvo išteisinta reabilituojančiais pagrindais – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ieškovė nurodė, kad 2008-07-01 Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 69-2-00017-08 dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Ieškovės teigimu jos atžvilgiu vykęs ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas nepagrįstai. Ieškovės manymu ikiteisminio tyrimo vilkinimą patvirtina 2009-08-31 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartis (baudžiamosios bylos Nr. 69-2-00017-08, I tomas, 29 lapas), kuria konstatuota, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas - liudytojo E. B. apklausa 2009-07-01, o taip pat 2008-09-25 Kretingos rajono apylinkės prokuratūros rašte Nr.V5-1514 Kretingos rajono apylinkės Vyriausiais prokuroras Stasys R. J. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje praktiškai neatliekamas (baudžiamosios bylos Nr. 69-2-00017-08,1 tomas, 17 lapas). Ieškovės teigė, kad tirta baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, ji buvo vienintelė įtariamoji ir kaltinamoji, jai inkriminuotų nusikaltimų skaičius buvo minimalus, nebuvo būtinumo kreiptis teisinės pagalbos į kitų valstybių kompetentingas institucijas, nebuvo jokio sudėtingumo surinkti įrodymus. Nurodė, kad tyrimas jos atžvilgiu nebuvo intensyvus ir tai vertina kaip nepagrįstą pasyvumą (neveikimą), dėl ko buvo neteisėti pareigūnų veiksmai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas du kartusi suteikė prokurorui galimybę kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti, todėl mano, kad teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas kaltinamasis aktas buvo surašytas nekvalifikuotai ir netinkamai, ko pasėkoje bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai. Nurodė, kad nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl jos ar jos gynėjo nedalyvavimo byloje.
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-669/2011 ieškovė buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. ir 300 str. bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė - draudimas 3 metus dirbti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pataisos inspekcijos sektoriuje ir 40 MGL bauda.
Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendis paliktas nepakeistas.
Dėl nurodytų neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Lt, neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgusi į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Taip pat ieškovė patyrė 77 800,50 Lt turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis, bei socialinio draudimo įmokos, kurios nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nebuvo mokamos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovės atlikti veiksmai, kurie nėra nusikalstami, nereabilituoja ieškovės civilinių teisinių santykių prasme. Jos atlikti veiksmai prieštaravo galiojančioms teisės normoms, ji buvo šių neteisėtų veiksmų dalyvė. Dėl šių veiksmų ieškovei kilo pasekmės, kurių padarytą žalą ji ir reikalauja priteisti iš atsakovo. Ieškovė pati, sąmoningai neatliko veiksmų, kurie leido kilti įtarimams bei kaltinimams, kad ieškovė galimai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Nurodė, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl tyrimo vilkinimo neatitinka faktinių aplinkybių ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatine, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo vilkinamas.
Baudžiamojo proceso laikas, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, buvo tinkamas.
Atsiliepimas
Trečias asmuo su ieškiniu nesutiko.
Trečio asmens atstovas nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes nėra pakankama teigti, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūnai, tarnautojai ar darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota Tarnybos atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos ieškovei padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Teismas pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. LV – 921 „apie Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-05-22 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-181“ D. V. siūloma tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas, yra adekvati jos padarytam tarnybiniam nusižengimui (b. byla, 1 t., 91-93 b. l.). 2008 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P-196 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas" D. V. nuo 2008 m. birželio 26 d. buvo perkelta į Klaipėdos miesto pataisos inspekciją inspektorės pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą - pareigų pažeminimą (b. l. 83). Ieškovė 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo nušalinta nuo Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniosios specialistės pareigų dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 28 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu (b. l. 43). 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškovės atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl pareiškėja 2011 m. spalio 28 d. grįžo į tarnybą.
2008-07-01 prokuroro pavedimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.69-2-00017-08 dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo (Plungės apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr.1-139-669/2011 (toliau – b. byla), 1 t., 1 b. l.).
Ieškovei 2008-09-05 buvo pranešta apie įtarimą, įtariant ją padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (b. byla, 7 t., 3-4 b. l.), ji buvo apklausta įtariamąja 2008-12-01 (b. byla, 7 t., 6-9 b. l.), 2009-09-28 ieškovei pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo (b. byla, 7 t., 13-19 b. l.). Ieškovė įtariamojo apklausos metu nepripažino jai inkriminuojamų veikų padarymo (b. byla, 7 t., 20-24 b. l.). 2008-12-01 ieškovei motyvuotu nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. byla, 7 t., 34 b. l.). Ši kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti D. V. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą.
2009-08-31 Skuodo rajono apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovės skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00017-08 ir laikė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas bei nurodė, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas - liudytojo E. B. apklausa 2009-07-01. Tačiau atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, apklausta daug liudytojų, iš esmės surinkti visi įrodymai, nurodė, kad yra galimybė per neilgą laikotarpį ikiteisminį tyrimą užbaigti (b. byla, 1 t., 29 b. l.). 2009-10-07 Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir pratęsė 2009-08-31 nutartimi nustatytą terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti iki 2009-12-15. Nutartyje nurodyta, kad ieškovė 2009-09-28, po pranešimo apie įtarimą, prašė prokuroro atlikti eilę procesinių veiksmų. Teismas nutartimi konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai 2009 m. rugsėjo - spalio mėnesiais buvo atliekami pakankamai intensyviai, bei pačios D. V. prašymas atlikti papildomus procesinius veiksmus užtęsė ikiteisminį tyrimą, o taip pat konstatavo, kad byla yra didelės apimties (b. byla, 1 t., 34 b. l.). Ieškovė 2009-10-21 skundė 2009-10-07 Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuri palikta galioti 2009-11-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir joje nustatyta, kad tenkinant D. V. prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, nurodytų proceso veiksmų apimties, proceso dalyvių buvimo vietų, ikiteisminio tyrimo užbaigti iki 2009 m. spalio 15 d. nebuvo galimybės, todėl skundas nepagrįstas (b. byla, 1 t., 47-53 b. l.). 2009-12-07 ieškovė raštu prašė ikiteisminio tyrimo metu atlikti eilę procesinių veiksmų (b. byla, 7 t., 79 b. l.). Motyvuotu nutarimu prokuroras netenkino jos prašymo. Tuomet ieškovė skundė 2009-12-10 prokuroro R. M. nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2009-12-21 motyvuota nutartimi atmetė ieškovės skundą, nurodydamas, kad D. V. nuolat pateikia naujų prašymų dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo, kas rodo, kad ir pati D. V. stengiasi prailginti ikiteisminį tyrimą (b. byla, 7 t., 81, 82 b. l.). Ši Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, išnagrinėjus D. V. skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-13 nutartimi buvo palikta galioti (b. byla, 7 t., 122 b. l.). Nutartyje nurodyta, kad akistatų darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro teisė, bet ne pareiga bei pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas jau užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.
2009-12-24 Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir su byla perdavė Skuodo rajono apylinkės teismui (b. byla, 7 t., 89-117, 118 b. l.). 2010-01-18 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota pagal teismingumą Kretingos rajono apylinkės teismui (b. byla, 7 t., 123-128 b. l.). 2010-02-18 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. D., išnagrinėjęs 2010-01-26 ieškovės D. V. skundą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, teismo nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui (b. byla, 7 t., 137-138 b. l.). 2010-03-01 Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas V. G. baudžiamąją bylą teismo nutartimi perdavė nagrinėti teisme (b. byla, 7 t., 140 b. l.). Baudžiamoji byla Plungės rajono apylinkės teismo teisėjo buvo nagrinėjama 2010-04-21, 2010-04-22, 2010-04-28, 2010-06-16, 2010-08-23 (b. byla, 8 t., 41-60, 111-122 b. l., 9 t. 123-139, 174-186, b. l., 10 t. 28-31). 2010-08-23 prokuroro prašymu, ieškovei ir jos gynėjui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 288 str. suteikė prokurorui galimybę teikti papildomus įrodymus ir nustatė dviejų mėnesių terminą (b. byla, 10 t., 36-37 b. l.). 2010-11-22 baudžiamoji byla Plungės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 254 str. 3 d., 288 str. perduota prokurorui ir nustatytas trijų mėnesių terminas kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti (b. byla, 10 t., 70-76 b. l.). 2011-02-28 Plungės rajono apylinkės prokuratūra surašė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje ir su byla perdavė Plungės rajono apylinkės teismui (b. byla, 10 t., 128-144 b. l.). 2011-05-30 teisiamajame posėdyje prokuroras A. M., vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė teismui prašymą pakeisti veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (b. byla, 11 t., 6-11 b. l.). 2011-05-30 bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas (b. byla, 11 t., 16-24 b. l.). Nuosprendis paskelbtas 2011-07-22 (b. byla, 11 t., 46-64 b. l.).
Ieškovė 2011-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. byla, 11 t., 85-100 b. l.). Nuosprendyje nurodyta, kad kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos padarymo valstybei, tačiau atsižvelgia į minėtas objektyvias priežastis, lėmusias D. V. tarnybinės veiklos trūkumus, ir mano, kad jos užimamos pareigos nebuvo tokios svarbios, kad dėl jos veiksmų būtų sumenkintas daugelio valstybės tarnautojų autoritetas, duomenų, jog dėl padarytos veikos būtų kilęs koks nors rezonansas visuomenėje ir tai būtų turėję įtakos valstybės tarnautojų ir institucijų neigiamam vertinimui ir pan., nėra. Nuosprendyje nurodyta, kad dalis dokumentų dėl didelio darbo krūvio buvo baigiami pildyti vėliau, tokių veikų padarymas gali užtraukti asmeniui drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę ir D. V. aptartus veiksmus atliko, neturėdama tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę. Kolegijos vertinimu, kaltinimas dėl pasikėsinimo suklastoti dokumentus, juos suklastoti ir panaudoti D. V. bylos medžiaga neįrodytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendis paliktas nepakeistas (b. byla, 11 t., 134-143 b. l.).
Kadangi ieškovas reikalauja priteisti turtinę ir neturtinę žalą skirtingais pagrindais Teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo.
Dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ir jo tęsimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).
BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą.
Baudžiamojoje byloje pateiktoje 2007-09-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitoje pažymėta, jog: „...žmoniškųjų išteklių trūkumas Kretingos rajono pataisos inspekcijoje sudaro prielaidą rizikai, jog nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas. ...Audito metu pastebėta, kad Kretingos rajono PI vietoj trijų pareigūnų, šiuo metu dirba tik vienas, todėl labai padidėjo ten dirbančios pareigūnės darbo krūvis, kuris viršija 2007 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-88 nustatytą normatyvą, tai sudaro prielaidą rizikai, jog Kretingos rajono PI nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas.“ Apeliacinis teismas nustatė, kasacinis tai patvirtino, kad ši objektyvi ir nepaneigta ataskaita patvirtina tą aplinkybę, jog D. V. tarnybinės veiklos trūkumus lėmė objektyvios aplinkybės, bei tai, kad D. V. darbo trūkumai buvo daugiau pavieniai nei sistemingi atvejai. Nustatyta, kad ieškovės darbo trūkumų buvo, dėl ko jai paskirta tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas bei remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-06-30 pranešimu Nr. 1-345, atitinkamai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. LV – 921 „apie Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-05-22 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-181“ 2008-07-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas, po ko ieškovė 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo nušalinta nuo Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniosios specialistės pareigų dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 28 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu. Šis 2008-09-05 Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 6-8 „Dėl pareigūno nušalinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, nepanaikintas. Ieškovė šio įsakymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Trečiojo asmens atstovas Juras Kilijonas, nurodė, kad 2007-2008 metais darbo krūvis tiek Klaipėdos m., tiek Palangos m. ir Kretingos rajone, vienam pataisos inspekcijos inspektoriui buvo vienodas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nušalinimas nuo pareigų buvo būtina, proporcinga ir atitinkanti statute šios priemonės skyrimo pagrindus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės teiginys, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nėra pagrindo teigti, kad procesas ieškovės atžvilgiu pradėtas ir tęstas dėl pareigūnų kaltės nesant tam teisinio pagrindo. Pirmos, apeliacinės ir kasaciniai teismai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, jog ieškovės veiksmuose nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai. Dėl to darytina išvada, kad pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus (ne iki galo pildė dokumentus, įrašydavo neišsamius duomenis į patikrinimo aktus, blankus ir pan.), todėl turėtų būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta jo neteisėtais veiksmais. Darytina išvada, kad ieškovės didelis neatsargumas, t.y. jos elgesys, kuris traktuotinas kaip jos nerūpestingumas, neatidumas ir aplaidumas ( ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos darbo krūvis buvo per didelis, kad tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas, dėl to ji nesugebėjo užtikrinti nepriekaištingo darbo funkcijų atlikimo, darė klaidų, tačiau taip pat ieškovė nurodė, kad įrodymų apie tai, kad būtų ėmusi atitinkamų priemonių ir siekusi, kad būtų sumažintas darbo krūvis, nesiėmė) sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti. Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką.
Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų duomenų (ieškovės veiklos tarnybinio tyrimo išvados (a) liudytojų parodymai) pakako įtarti, jog D. V. padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas sutikti atsakovų argumentais, jog nėra prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose neteisėtumo, ar prokuroro padarytų procesinių teisės normų pažeidimo, o ieškovė neįrodė jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jos padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo.
Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo. Įstatyme neįtvirtinta neturinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo, tokių įrodymų ieškovė D. V. nepateikė. Ikiteisminis tyrimas (kuris tęsėsi 1 metus 5 mėnesius) buvo atliktas per protingą terminą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.; BPK 44 str. 5 d.; CPK 178, 314 str.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, o dėl bylos nagrinėjimo teisme užtrukimo, ieškovė nesiskundė ir juo reikalavimų negrindė.
Ieškovė materialinį reikalavimą grindžia išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo netinkamai atliktas ir vilkinamas, kaltinamasis aktas surašytas nekvalifikuotai ir netinkamai, ko pasėkoje bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai.
Ikiteisminis tyrimas, kuris nuo įtarimo apie nusikaltimo padarymą pranešimo ieškovei kuris tęsėsi 1 metus 3 mėnesius) buvo atliktas per protingą terminą. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių – buvo kaltinama viena ieškovė, tačiau nustatyti ir nagrinėjami 8 sudėtingų nusikalstamų veikų epizodai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų, bylos apimtis – 11 tomų. Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu atskiri procesiniai veiksmai buvo atliekami nepateisinamai ilgai arba nebuvo atliekami nepateisinamai ilgai. Tai, kad 2009-08-31 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartyje nurodoma, jog nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2009-08-31 tebuvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas - liudytojo E. B. apklausa 2009-07-01, nepatvirtina fakto, kad tyrimas buvo nepagrįstai užvilkintas, nes Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-10-16 nutartimi motyvuotai pratęsė terminą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui bei ši nutartis buvo palikta galioti 2009-11-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad prokuroras turėjo galimybę ikiteisminį tyrimą užbaigti iki teismo nustatyto termino ir to siekė, tačiau ieškovė 2009-09-28 pareiškė prašymą papildomai apklausti 11 asmenų ir padaryti su jais akistatas. Teismas nutartimi konstatavo, kad tenkinant ieškovės prašymą dėl nurodyto proceso veiksmų atlikimo, minėtų proceso veiksmų apimties, proceso dalyvių buvimo vietų, ikiteisminį tyrimą iki 2009-10-15 užbaigti nebuvo galimybės. (b. byla, 1 t., 29, 33-34, 47-53.). Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad apie ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktą patvirtina 2008-09-25 Kretingos rajono apylinkės prokuratūros rašte Nr.V5-1514 (b. byla, 1 t., 17) nurodyta informacija, t.y. Vyriausiais prokuroro Stasio R. J. pastebėjimas dėl praktiškai neatliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, nelaikytinas įrodymu kurio pagrindu būtų galima pagrįstai konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktą, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas tik prieš du mėnesius, per kuriuos buvo renkami rašytiniai duomenys, dokumentai apie tiriamas nusikalstamas viekas, o šiems veiksmams atlikti reikėjo nemažai laiko. Tiriant ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinko beveik keturis tomus medžiagos. Akivaizdu jog medžiagos apimtis sąlygojo, kad prieš imantis konkrečių procesinių veiksmų turėjo būti išsamiai analizuoti gauti duomenys, su jais susipažinta, prieš apklausiant ieškovę ir priimant sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą. Todėl ieškovės motyvas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo bei Vyriausiojo prokuroro raštas nelaikytinas kaip įrodymas, jog ikiteisminis tyrimas, jo pradžioje, buvo vilkinamas ir taip pažeidžiamos ieškovės teisė į greitą procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu nebuvo per ilgas.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nemažai įvairių procesinių veiksmų, kurių būtinumą sąlygojo objektyvūs duomenys, kad ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką, todėl proceso trukmė minėtoje baudžiamojoje byloje buvo objektyviai pagrįsta.
Sprendžiant, ar baudžiamojo proceso trukmė laikytina protinga, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes: bylos sudėtingumą, ieškovės ir valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą, proceso reikšmę ieškovei. Ieškovė teismų nekaltino dėl pernelyg ilgai trukusio bylos nagrinėjimo, todėl ikiteisminis tyrimas nuo 2008-09-05 iki 2009-12-24 kaltinamojo akto surašymo, kai su byla perduotas Skuodo rajono apylinkės teismui, nelaikytinas nepagrįstai uždelstas procesas, o taip pat vien tik ta aplinkybė, kad procesas truko tam tikrą laiką (šios bylos atveju – nuo 2008-09-05, kai ieškovei buvo pranešta apie įtarimą, iki 2011-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, kuriuo ieškovė buvo išteisinta), nėra pagrindas konstatuoti, kad procesas buvo pernelyg ilgas. Tai reiškia, kad nenustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neturinei žalai nustatyti. Nenustačius nepagrįstai uždelsto baudžiamojo proceso, nenustatyta, kad ieškovė ilgai įtariamąja ir kad ši procesinė padėtis neigiamai veikė jos emocinę būklę, santykius šeimoje ar pakenkė jos reputacijai bendradarbių ar kitų ją pažįstančių žmonių akyse.
Dėl nepagrįsto nuteisimo
Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, t.y. baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (LAT 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895), kadangi pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas (2007-04-20 nutartis civ. byloje 3K-3-169/2007, 2007-10-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-388/2007, 2007-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-506/2007, 2006 m. LAT byla Nr. 3K-7-183/2006). Sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 str. 1 d. klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais, reikšminga aplinkybė yra ir asmens išteisinimo pagrindas (Lietuvos A. T. 2001-01-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-34/2001, 2006-06-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-183/2006 ir kt.).
Kaip jau nurodyta, ieškovė buvo išteisinta Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos padarymo valstybei, tačiau priimdamas išteisinamąjį nuosprendį atsižvelgė į objektyvias priežastis, lėmusias D. V. tarnybinės veiklos trūkumus. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, kadangi išteisinamasis nuosprendis tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, priimamas atvejais kai nustatoma, kad teisiamasis padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai pripažino, kad D. V. pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, pripažino, jog darbo trūkumai ieškovės veikloje buvo, tačiau jie nebuvo sistemingi, o padaryta neturtinė žala valstybei nelaikytina didele bei nėra įrodymų, kad D. V. veiksmai buvo tyčiniai.
Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti, kaip antai, baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendyje, kuriuo D. V. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 str. 1 d., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje nėra tiesioginių teiginių apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovės kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Atlikdami jų tyrimą teismai tik paneigė šių duomenų įrodomąją vertę ir, atsižvelgdami į tai, priėmė išteisinantį ieškovę nuosprendį. Tokiu būdu, ieškovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė reikalauja atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų 77800,50 Lt pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų nušalinta nuo pareigų. Ieškovė 2008-09-05 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 6-8 „Dėl pareigūno nušalinimo“ vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (Žin. 2000, Nr. 39-1088) 28 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu buvo nušalinta nuo pareigų ir į darbą sugrįžo po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo 2011-10-28. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (Žin. 2000, Nr. 39-1088) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnu, nušalintam nuo pareigų šio statuto 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose, 3 ir 4 dalyse numatytais atvejai, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas. Ieškovei nušalinimo laikotarpiu darbo užmokestis nebuvo mokamas. Šio statuto 2 dalyje numatyta, kad pareigūnui, nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas. Nustatyta, kad 2008-09-05 Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 6-8 „Dėl pareigūno nušalinimo“ nebuvo apskųstas, nepanaikintas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo priteisti jai reikalaujamą žalą (negautas pajamas). Be to teismui nekyla abejonių dėl to, kad ieškovė neteko pasitikėjimo, nes jai buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto piktnaudžiavimo tarnyba, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, ir dokumentų klastojimo, nusikaltimo valdymo tvarkai padarymu. Nors pareikštas įtarimas nereiškia asmens pripažinimo kaltu dėl inkriminuojamos veikos, tačiau tokia faktinė aplinkybė, įrodymai, kuriais grindžiamas įtarimas, jau yra pakankamas pagrindas nebepasitikėti tokiu asmeniu (pareigūne) ir įstatymų nustatyta tvarka nušalinti nuo pareigų iki baudžiamoji proceso nutraukimo ar išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokia išvada darytina, nes teismai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais, neabejotinai nustatytas faktas, jog ieškovės veiksmuose nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai, būtent dėl šių faktų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovė prarado darbdavio pasitikėjimą, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas, nes nėra priežastinio ryšio tarp valstybės pareigūnų veiksmų ir ieškovei turtinės žalos atsiradimo (CK 6.247 str.). Ieškovė turi įrodyti jai padarytą turtinę žalą bei jos dydį (CPK 178 str.)
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas neneigia, kad ieškovė dėl taikyto nušalinimo nuo pareigų, susijusio su įtarimo pareiškimu apie nusikalstamos veikos padarymą patyrė nuostolių, tačiau nušalinimas buvo teisėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisti veiksmai, t. y. nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas priimtinas įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo pagal bylos duomenis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, nenustatyta pareigūnų veiksmuose neteisėtais veiksmais siekio vilkinti ikiteisminio tyrimo procesą, ar ikiteisminio tyrimo vilkinimo pareigūnų neteisėtais veiksmais (nenustatyta, kad būtų pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 6.246 str. 1 d.)). Teismas nepasisako dėl kitų ieškovės ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo motyvų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi paminėti argumentai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė
ieškovės D. V. ieškinį atmesti.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-39-669/2011 sprendimui įsiteisėjus grąžinti Plungės rajono apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.