- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-7802-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00462-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui, A. M.
- Advokatai
- Irma Gutkovienė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovei Laurai Kudulytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui ir A. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos M. M. mirties, priimti. Pareiškime nurodė, jog pareiškėjo mama M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, testamento M. M. sudariusi nebuvo, daugiau vaikų neturėjo. M. M. sutuoktinis J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, pastarasis nurodė, kad nesant turto, nėra ką paveldėti. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio mėnesį nuvykus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių, jis buvo informuotas, kad jo motinai 1998 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 47-6050 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į notarą palikimui priimti, nes nežinojo, kad jo motina turėjo nekilnojamojo turto. Iki tol pareiškėjui buvo žinoma, kad jo motinai buvo atkurta nuosavybė į jos tėvo J. D. žemės sklypą, tačiau jis buvo savo motinos informuotas, kad už žemės sklypą ji gavo piniginę kompensaciją. Jokių dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu palikėjai, bute, kuriame gyveno pareiškėjo motina, jis nerado. 2003 m. pareiškėjas gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus dėl neišmokėtos kompensacijos, kur nuvykęs sužinojo, kad už valstybės iš M. M. 1,09 ha išperkamą žemę yra nesumokėta 190,00 Eur kompensacijos dalis. Kadangi terminas palikimui priimti buvo praleistas, įvertinęs advokato išlaidas, tuo metu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą nesikreipė. 2004 m. pakartotinai gavęs Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą apie likusią neišmokėtą kompensacijos dalį, turėdamas ankstesnius duomenis, jokių veiksmų nesiėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Išreiškė nuomonę, jog pareiškėjo pareiškimas, galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus šioje byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą jame nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius savo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba baigė nuosavybės teisių atkūrimo procesą M. M. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 3,0 ha žemės sklypą, sprendimas buvo įteiktas pačiai M. M. ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 29 d. įregistruota M. M. nuosavybės teisė į žemės sklypą. Vykdant sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais valstybei išperkant 1,09 ha žemės sklypą, liko neišmokėta dalis kompensacijos, nes įpėdiniai nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kopiją pareiškėjui buvo įteikta anksčiau nei kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu. Paveldėjimo procedūros dėl M. M. priklausančio nekilnojamojo turto Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos nėra pradėtos.
Suinteresuotas asmuo A. M. savo atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė bylą nagrinėta jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, paaiškino, kad 2000 m. mirus mamai kreipėsi pas notarą, kuris pasakė, kad nereikia kreiptis dėl paveldėjimo, jei nėra ką paveldėti. Jis tuo metu nežinojo, kad mama turėjo turto. Mama tvirtino, kad žemę pardavė valstybei ir gavo už tai kompensaciją. Tik 2018 m. sužinojo, kad jo mamai yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. Po mamos mirties jo tėvas palikimo nepriėmė. 2003 m. ir 2004 m. gavęs pranešimus apie kompensaciją, pasikonsultavęs su advokatais, nusprendė nesikreipti į teismą dėl termino atnaujinimo, nes buvo per maža paveldima pinigų suma. Brolis palikimo priimti nenori. Apie sprendimą, kad atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra, jis sužinojo 2017 m. lapkričio mėnesį, nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė Irma Gutkovienė pareiškimą palaikė. Nurodė, jog 2000 m. liepos 18 d. mirė pareiškėjo mama, pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad būtų priėmęs savo sutuoktinės palikimą. Pareiškėjo tėvai turėjo du sūnus – pareiškėją V. M. ir suinteresuotą asmenį A. M.. Nuosavybės teisės palikėjai atkurtos likus dvejiems metams iki jos mirties, pareiškėjui buvo žinoma, kad už žemę jo motinai mokama kompensacija. Tai patvirtina Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m., 2004 m. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2017 m. pranešimai apie neišmokėtos kompensacijos likutį. Šiuose raštuose nebuvo minima apie M. M. vardu atkurtą žemę natūra, todėl pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad jokio kito turto palikėja neturėjo. 2017 m. nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių, sužinojo, kad jai gražinta natūra 3,00 ha žemės. Tada pareiškėjas kreipėsi į advokatę, būtent pareiškėjo atstovę, ir buvo renkami duomenis, reikalingi teismui pagrįsti pareiškime nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų sužinojęs apie atkurtą nuosavybės teisę į žemę natūra. Prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jo praleidimo priežastys yra svarbios, suinteresuoti asmenys tam neprieštarauja.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovė Laura Kudylytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo motinai M. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. sprendimu. Dalis nuosavybės buvo atkurta natūra ir tą dalį M. M. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad ji atliko visas savo pareigas, nuosavybės teisę įregistravo pati, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra užbaigtas. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą už 1,09 ha buvo sumokėta dalis kompensacijos, kitos dalies nespėta sumokėti, nes pareiškėjo motina mirė. Po pareiškėjo motinos mirties buvo ieškomi įpėdiniai, 2003 m., 2004 m., 2017 m. buvo siunčiami raginimai pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kad būtų galima sumokėti likusią kompensacijos dalį. 2017 m. lapkritį pareiškėjui atvykus į skyrių, buvo paimta iš archyvo byla ir pastebėta, kad M. M. atkurta nuosavybės teisė natūra į žemės sklypą. Pareiškėjas buvo nustebęs. Iš skyriuje esančių duomenų negalėjo nustatyti, ar sprendimas apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę buvo siųstas pareiškėjui. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, mano, kad pareiškimas yra tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo mamai M. M. Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 47-6050 „Dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. M.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,09 ha žemės, grąžinant natūra 3,00 ha žemės ir atlyginant pinigais už 1,09 ha žemės. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. M. 1998 m. birželio 29 d. savo vardu įregistravo 3,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 446850). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. M. yra M. M. sūnūs – pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Kaip matyti iš Gyventojų registro pažymos, pareiškėjo motina daugiau vaikų neturėjo. Po M. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. M. testamentų sudariusi nebuvo, šiame registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjo tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 16 d., 2004 m. kovo 25 d. raštais bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius 2017 m. spalio 25 d. raštu ragino pareiškėją pateikti paveldėjimo teisės liudijimą ar suteikti informaciją apie esamus M. M. turto paveldėtojus, kuriems galėtų būti išmokama M. M. neišmokėta likusi kompensacijos dalis už valstybės išperkamą 1,09 ha žemės. 2003 m. ir vėliau pareiškėjas, žinodamas apie likusią neišmokėtą kompensacijos dalį ir įvertinęs teisinės pagalbos kaštus, nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2017 m. lapkričio mėnesį nuvykęs į skyrių, pareiškėjas sužinojo, kad jo motinai M. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,09 ha žemės, grąžinant 3,00 ha žemės natūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius neturi duomenų, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 47-6050 kopiją pareiškėjas gavo anksčiau nei kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 27SD-288-(14.27.104.) „Dėl informacijos suteikimo“. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. gegužės 17 d., nes buvo renkami bylai reikalingi rašytiniai duomenys.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui po jo mamos M. M. mirties priimti pasibaigė 2001 m. sausio 18 d.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog jo mirusios mamos M. M. vardu yra įregistruota turto. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, kai gavęs pranešimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus, nuvyko į skyrių išsiaiškinti dėl likusios kompensacijos dalies už valstybės išperkamą 1,09 ha žemę iš M. M.. Iki tol pareiškėjo žinioje nebuvo Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. birželio 29 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises, iš kurio jis būtų galėjęs žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Kaip nurodė pareiškėjas, po motinos M. M. mirties pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes, pareiškėjo teigimu, nebuvo turto, kurį būtų galima paveldėti. Pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, kad jo motinai M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvo J. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tačiau palikėja visada kalbėjo pareiškėjui, kad už jį buvo gavusi piniginę kompensaciją. Aukščiau aptarti pareiškėjui siųsti 2003 m., 2004 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus ir 2017 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus raštai taip pat patvirtino, kad už atkurtą nuosavybės teisę į žemę buvo mokami pinigai, todėl sutiktina, kad pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad jokio kito turto palikėja neturėjo. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei septyniolika metų, tačiau, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys pareiškimo patenkinimui iš esmės neprieštaravo, mirusios M. M. palikimo niekas nėra priėmęs, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui iš esmės neprieštarauja, pareiškėjo V. M. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos M. M. mirties, priimti atnaujintinas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo V. M. pareiškimą tenkinti.
atnaujinti pareiškėjui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.