- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-389-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17692-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- S. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. ir ieškovės Ž. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui S. T., o taip pat atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei Ž. V., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2007-01-09 šalys susilaukė sūnaus D. V.. Šalių santuoka įregistruota 2010-07-23 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 2406). Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium.
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad normalūs santykiai su sutuoktiniu truko vos kelis mėnesius. Vėliau atsakovas ėmė smurtauti prieš sutuoktinę, grasindavo jai ir jos giminaičiams, provokuodavo konfliktus, keletą kartų buvo išėjęs iš namų. Toks atsakovo elgesys sugriovė šeimą. Ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti; dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą S. T.; priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečio sūnaus Deivido gyvenamąją vietą su motina Ž. V.; patvirtinti tėvo S. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš tėvo S. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 1375,37 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo S. T. jai kaip sutuoktinei išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; bendro turto ir skolų sutuoktiniai neįgijo, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nespręstini (b.l. 3-8, 1 tomas). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti jai 500 Lt išlaikymą iš sutuoktinio (b.l. 121, 1 tomas), sumažino prašomo priteisti nepilnamečiui Deividui išlaikymo sumą iki 425 Lt, sutiko, kad tėvas su sūnumi bendrautų dvi dienas per savaitę (neporinėmis dienomis, kai ieškovė nedirba) viešoje vietoje, t.y. prekybos centrų vaikų žaidimų kambariuose, dalyvaujant motinai (b.l. 80-81, 2 tomas).
Atsiliepimas
Atsakovas S. T. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad susituokus teko gyventi ieškovės motinos vardu už jo uždirbtus pinigus nupirktame bute. Ieškovės motina kišosi į poros gyvenimą. Tris kartus ieškovės motina išvarė atsakovą iš namų, o ketvirtą kartą išvarė pati Ž. V.. Atsakovas Lietuvoje neturi gyvenamojo ploto, artimųjų, todėl buvo priverstas nakvoti viešbutyje, ieškoti prieglobsčio pas svetimus žmones, dėl ko jautėsi pažemintas bei įskaudintas. Be to, sutuoktinė su savo motina girtavo, būdama neblaivi keikdavosi ir šaukdavusi ant vaikų, - sūnaus Deivido ir jo sūnaus iš pirmos santuokos Seyedmasoudo. Ieškovė žinanti, kad atsakovas labai myli sūnų Deividą, todėl, norėdama įskaudinti atsakovą, trukdo jam bendrauti su sūnumi. Atsakovas prašė teismo santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti jam ir jo nepilnamečiui sūnui S. T. po 20000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; nustačius Deivido gyvenamąją vietą su motina, patvirtinti atsakovo siūlomą Deivido bendravimo su tėvu tvarką; atsakovas sutiko teikti kiekvieną mėnesį 400 Lt išlaikymą Deividui; jis prašė padalinti pinigines lėšas, įgytas santuokoje, lygiomis dalimis; pripažinti I. T. priklausančio buto, Žygio g. 5-2, Vilniuje, ir L. Š. priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ir priskirti šį turtą prie dalintino bendro sutuoktinių turto (b.l. 101-106, 1 tomas; b.l. 1-10, 2 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-24 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes Tabatabaeizadehmoradi ir Verbickė. Nustatė nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą su motina Ž. V.. Nustatė nepilnamečio sūnaus D. V. bendravimo su tėvu S. T. bendravimo tvarką:
kiekvienos savaitės pirmą neporinę dieną motina Ž. V. atveža nepilnametį sūnų D. V. 14:00 val. į vaikų žaidimų kambarį PC „Akropolis“, kur tėvas S. T. bendrauja su sūnumi D. V. iki 17:00 val. motinai dalyvaujant;kiekvienos savaitės trečią neporinę dieną motina Ž. V. atveža nepilnametį sūnų D. V. 14:00 val. į vaikų žaidimų kambarį PC „Ozas“, kur tėvas S. T. bendrauja su sūnumi D. V. iki 17:00 val. motinai dalyvaujant;tėvų sutarimu tėvas S. T. gali bendrauti su sūnumi D. V. ir kitu laiku;susitikimų su tėvu metu su Deividu gali bendrauti ir brolis S. T..
Žemesnės instancijos teismas
Uždraudė Ž. V. ir S. T. be kito iš tėvų notariškai patvirtinto sutikimo išvežti D. V. iš Lietuvos į užsienį. Priteisė iš tėvo S. T. nepilnamečiui sūnui D. V. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, - motinai Ž. V., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmė Ž. V. atsisakymą reikalavimo priteisti jai iš S. T. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir bylą šioje dalyje nutraukti. Paliko nenagrinėtais S. T. reikalavimus pripažinti I. T. priklausančio buto Žygio g. 5-2 Vilniuje ir L. Š. priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis.
Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, dėl to pasidarė konfliktiškas tarpusavio bendravimas, o vėliau bendras gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau, jie abu pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. esant mišriai kaltei, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, jog reikalavimas atlyginti 20000 Lt neturtinę žalą sutuoktinio nepilnamečiui vaikui Seyedmasoudo, kurio atžvilgiu Ž. V. neturi jokių pareigų, nepagrįstas įstatymo normomis. Nurodė, kad nepilnametis Deividas nenori su tėčiu ir su broliu Seyedmasoudo susitikti (b.l. 84, 2 tomas). Tokį Deivido nenorą bendrauti teismas supranta kaip tėvų nesugebėjimą užbaigti tarpusavio ginčus ir nerodyti priešiškumo vienas kitam. Nurodė, kad dėl atsakovo kaltės konfliktai kyla netgi viešose vietose pasimatymų metu (b.l. 188-191, 1 tomas). Teismas nurodė, kad kol atsakovas nepakeis savo elgesio, bendravimas su vaiku turi būti minimalus viešose vietose, dalyvaujant motinai. Taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti du gyvenančius Lietuvoje nepilnamečius vaikus, mano, kad motina Ž. V. didesne dalimi privalo prisidėti prie Deivido išlaikymo, todėl iš atsakovo S. T. priteisia 400 Lt Deivido išlaikymui nuo 2012-03-01, nes abi šalys pripažino, kad nuo šios datos atsakovas nevykdė tėvo pareigos materialiai išlaikyti sūnų. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad Ž. V. piktavališkai panaudojo bendras lėšas asmeniniams tikslams, jas pasisavino ir panašiai, todėl teisė į kompensaciją atsakovui neatsirado.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas S. T. apeliaciniu skundu (b.l. 95-100, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir dėl neturtinės žalos priteisimo priimant naują sprendimą. Nurodė, kad teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendime bendravimo tvarka išdėstė visiškai neatsižvelgiant į jo prašymą bei vaiko teisę bendrauti su tėvų. Nurodė, kad sūnui šiuo metu yra 6 metai, formuojasi jo charakteris ir psichika, bendravimas su tėvu įvairiuose gyvenimo srityse tokiam vaikui yra būtinas. Teismo sprendimas, pagal kurį tėvas gali matytis su sūnumi žaidimų aikštelėje vos tris valandas yra nesuprantamas ir prieštarauja logikos dėsniams. Nurodo, kad vaikui yra nesuprantama, kodėl tėvas negali jo matyti savaitgaliais, švenčių dienomis per Kalėdas, Velykas, Naujus Metus, gimtadienio proga būti kartu ir kt. Nurodo, kad teismas tik formaliai ir visiškai neatsižvelgdamas į vaiko interesus išsprendė klausimą dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nurodo, kad neigiamą vaiko požiūrį į tėvą suformavo pati ieškovė. Nurodo, kad ieškovė, tėvo ir sūnaus ryšiui trukdo iš asmeninių paskatų, o ne siekiant apginti nepilnamečio interesus, kadangi kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš jų gyvena skyrium. Nurodo, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.), o teismas tokios galimybės nesuteikia vaiko tėvui, paskiriant tris valandas bendravimo prekybos centro vaikų žaidimo aikštelėje. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, tačiau teismas to nepadarė. Taip pat nurodo, kad D. V. atveju nėra jokių priežasčių, kodėl vaiko tėvui neturi būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neturi duomenų apie tėvo valdžios ribojimą bei duomenų, įrodančių, kad tėvas elgiasi priešingai vaiko interesams. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka jokių protingumo ir teisingumo principų, nes byloje nėra nė vieno fakto, įrodančio, kad ieškovas netinkamai auklėja ar prižiūri sūnų, be to, teismo sprendimas užkerta kelią bet kokiam ieškovo bendravimui su juo paskiriant sūnų matyti 3 val. po porą kartų. Nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003; 2005 m. sausio 12 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3- 30/2005, kuriose pabrėžiama, kad vaiko gyvenimas su vienu iš tėvu nesumažina kito teisės dalyvauti auklėjant vaiką, kitam tėvui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, o minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tokiu atveju, jei tokie susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai ir neatitinka vaiko individualiu interesų, kai vaiko brandai, pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad teismas priimant 2012 m. spalio 24 d. sprendimą visiškai nepasisakė dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo sūnui (Seyedmasoudo). Nurodo, kad ieškovė elgėsi priešingai šio vaiko interesams ir įvairiai grasino. Taip pat nurodo, kad pateiktuose byloje reikalavimuose yra prašoma teismo atsakovui priteisti neturtinės žalos, nes pagal susiklosčiusias aplinkybes, paaiškinimus, įrodymus ir byloje pateiktą medžiagą matyti, jog neturtinė žala jam priklauso. Nurodo, kad paliko savo gimtąją šalį dėl ieškovės, išvyko ir iš Japonijos kviečiamas sutuoktinės. Atvyko į Lietuvą, o su šia šalimi jokio ryšio neturi. Ieškovė pati kvietėsi jį atvykti į Lietuvą ir čia kurti savo bendrą ateitį. Jam su sūnumi tik atvažiavus į Lietuvą ieškovei prasidėjo pykčio ir nervų priepuoliai. Ji išvarydavo juos į gatvę, išvarydavo iš namų nakties metu, žinodama, jog jie neturi kur eiti. Lietuviškai atsakovas nemoka ir jam ši šalis yra visiškai svetima. Taip pat labai išgyvena dėl nusisekusio vedybinio gyvenimo.
Atsiliepimas
Ieškovė Ž. V. atsiliepimu (b.l. 139-142, 2 tomas) į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio mėn. 24 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku nustatymo ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad psichologė, atlikusi vaiko būsenos psichologinį įvertinimą, nurodė, kad berniukas išgyvena dėl tėvų skyrybų, jaučia padidintą atskyrimo nuo motinos baimę. Motina berniukui yra saugumo šaltinis, esminis asmuo, dėl to svarbu, kad Deividas nebūtų atskirtas nuo motinos. Tiesiogiai posėdyje išklausytas Deividas sakė norintis gyventi tik su mama. Esant šioms aplinkybėms, teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai neatsižvelgė į apelianto ir nenustatė maksimalios vaiko priežiūros ir auklėjimo tvarkos. Taip pat nurodo, kad kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dėl apelianto kaltės konfliktai kyla netgi viešose vietose pasimatymų metu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kol apeliantas nepakeis savo elgesio, bendravimas su vaiku turi būti minimalus viešose vietose, dalyvaujant motinai. Nurodo, jog tai, kad apelianto elgesys tiek ieškovės, tiek šalių sūnaus atžvilgiu nesikeičia, patvirtina ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamas 2013-01-29 pakartotinis vaiko psichologinis būsenos įvertinimas. Nurodo, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, jog apeliantas elgiasi agresyviai, ne kartą naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ieškovę, todėl kyla reali grėsmė ir vaiko saugumui. Be to, apeliantas nuolat grasina, jog išveš vaiką iš Lietuvos ir ieškovė jo daugiau niekuomet nepamatys. Tokiu būdu apeliantas veikia jau ne pirmą kartą, nes vaikus, kurių susilaukė iš ankstesnių santuokų, jis yra atskiręs nuo jų motinų. Šiuo metu jo vaikas S. T., kurio jis susilaukė ankstesnės santuokos metu, gyvena su apeliantu Lietuvoje ir neturi galimybių matyti savo biologinę motiną, su ja bendrauti bei palaikyti ryšį. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl apelianto ir jo sūnaus S. T. reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl neturtinės žalos yra tik deklaratyvūs. Nurodo, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas 2013-01-29 pakartotinis vaiko psichologinės būsenos įvertinimas. Pažymi, kad šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo atsikertant į apelianto pateiktą apeliacinį skundą, be to, šis dokumentas negalėjo būti teismui pateiktas anksčiau, kadangi jo surašymo data yra 2013-01-29.
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. apeliaciniu skundu (b.l. 120-123, 2 tomas) prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl uždraudimo apeliantei Ž. V. be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo išvežti D. V. iš Lietuvos į užsienį. Nurodo, kad toks teismo sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodo, kad šis teismo nustatytas draudimas neatitinka ne tik realios gyvenimiškos situacijos, bet ir nepagrįstai riboja apeliantės interesus leisti atostogas su sūnumi užsienyje bei sūnaus buvimą kartu su motina, kai ši turės atostogas užsienyje, kadangi atsakovas kategoriškai atsisako duoti sutikimą vykti apeliantei su sūnumi į užsienį jos atostogų laikotarpiu ir kitu laisvu nuo darbo laiku. Pažymi ir tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų siekusi sūnų išvežti sūnų iš Lietuvos nuolatos gyventi į užsienį. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė turi Lietuvoje darbą, tvirtus socialinius ryšius su motina, su kuria kartu gyvena jos nuosavybės teise priklausančiame bute.
Atsiliepimas
Atsakovas S. T. atsiliepimu (b.l. 145 – 147, 2 tomas) į ieškovės Ž. V. apeliacinį skundą prašo 2012 m. spalio 24 d. teismo sprendimo dalį dėl uždraudimo Ž. V. ir S. T. be kito iš tėvų notariškai patvirtinto sutikimo išvežti D. V. iš Lietuvos į užsienį, palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė ne kartą yra grasinusi pati, kad išveš sūnų ir atsakovas niekada negalės su juo matytis, tačiau niekada nėra net užsiminusi, kad nori sūnų vežti atostogų. Nurodo, kad Baltarusijos Respublikoje gyvena ieškovės giminės ir žino, kad ji ten norėtų persikraustyti su sūnumi. Nurodo, kad atsakovas yra geranoriškai nusiteikęs ir nori, kad jo vaikas pamatytų pasaulį, todėl niekada negalėtų jam pakenkti drausdamas sūnui važiuoti, tačiau jo kaip tėvo pareiga rūpintis vaiku, t.y. užtikrinti jo gerbūvį tiksliai žinant kur sūnus važiuoja. Taip pat nurodo, kad tame pačiame 2012 m. sausio 5 d. vaiko psichologinės būsenos įvertinime psichologė tvirtina, kad tėtis berniukui yra labai svarbus, berniuko emocinis ryšys su juo yra stiprus. Dėl to svarbu, kad berniukas turėtų galimybę matytis ir su tėvų. Norint užtikrinti vaiko normalią raidą ir gerą emocinę būseną, būtina, kad vaikas bendrautų su abiem tėvais. Svarbu, kad būtų suteikta galimybė matytis su tėvu. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublika yra Šengeno erdvės narė ir, kad nepilnamečiui, išvykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas kaip nustatyta tvarkos aprašo 2 punkte. Nurodo, kad Baltarusijos Respublika nepriklauso Šengeno erdvei ir vaiko motinai išvežti Deividą nesudarytu žymesnių kliūčių, t. y. nereikėtų jo, kaip tėvo, sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. V. palaikė savo argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde, bei atsiliepime į atsakovo S. T. apeliacinį skundą.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. T. palaikė savo argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde, bei atsiliepime į ieškovės Ž. V. apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad su vaiku galėtų susitikti ir kitose vietose nei numatyta iki šiol. Sutiktų su vaiku bendrauti dalyvaujant specialistui, tačiau nurodė, jog neturėtų mokėti už specialisto pagalbą.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, jog nėra priežasčių dėl kurių tėvo teisės galėtų būti ribojamos, tačiau yra aplinkybių, dėl kurių siūloma psichologinio pobūdžio konsultacijos tėvams, nes vaikas nenori bendrauti su tėvu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V..
Atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu D. V. nustatymo, nes nurodo, jog teismas bendravimo tvarką išdėstė visiškai neatsižvelgiant į jo prašymą bei vaiko teisę bendrauti su tėvų. Teismas nepagrįstai apribojo jo teisę matyti ir bendrauti su vaiku.
Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo kaltės konfliktai kyla netgi viešose vietose pasimatymų metu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kol apeliantas nepakeis savo elgesio, bendravimas su vaiku turi būti minimalus viešose vietose, dalyvaujant motinai. Nurodo, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, jog apeliantas elgiasi agresyviai, ne kartą naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ieškovę, todėl kyla reali grėsmė ir vaiko saugumui.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku nustatymo, byloje paskyrė teismo psichologinę ekspertizę (b.l. 189-192, 2 tomas). Teismo psichologinės ekspertizės akte (b.l. 14-17, 3 tomas) nurodyta, jog nepilnametis vaikas D. V., atsižvelgus į jo amžių bei individualius psichologinius ypatumus dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo/pakeitimo. Todėl kolegija vadovaudamasis tokiomis išvadomis byloje nekvietė ir neapklausinėjo nepilnamečio vaiko. Ekspertizės akte nurodyta, jog D. V., atsižvelgus į jo amžių bei gyvenimišką patirtį, individualius psichologinius ypatumus bei pagrindinius jo poreikius, identifikuojasi su jam šiuo metu artimiausiu asmeniu, t.y. motina, bei perima didžiąją dalį jos reakcijų/vertinimų į byloje nagrinėjamus įvykius. D. V. santykis su motina yra prieraišus, artimas sukeliantis jam teigiamas emocijas. Su tėvu vaiko santykis yra sutrikdytas ir susvetimėjęs, jame vaikas išreiškia nesaugumo, baimės jausmus, kurie ilgainiui buvo sukurti pačių tėvų negebėjimo susitarti bei jų pačių baimės galimai prarasti ryšį su vaiku. Ekspertizės akte konstatuota, jog šiuo metu, esant ryškiam tėvo atstūmimui, D. V. ir tėvo pasimatymas, nedalyvaujant motinai, nėra galimas dėl vaiko neigiamų reakcijų į tėvą, todėl visų pirma būtina atstatyti D. V. ir tėvo santykį su trečiųjų asmenų pagalba.
CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką, nurodydamas, jog nepilnametis vaikas apklaustas byloje nurodė, jog nenori bendrauti su tėvu ir broliu, dėl atsakovo kaltės vyksta konfliktai tarp šalių net viešose vietose pasimatymų metu. Be to, nurodė, jog bendravimas turi vykti motinai dalyvaujant. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje tėvui negali būti sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Deividu be motinos, nes neginčijamai rašytinais įrodymais byloje bei ekspertizės aktu yra nustatyta, kad tėvo ir vaiko santykis yra sutrikdytas ir susvetimėjęs, jame vaikas išreiškia nesaugumo, baimės jausmus, todėl esant ryškiam tėvo atstūmimui, D. V. ir tėvo pasimatymas, nedalyvaujant motinai, nėra galimas dėl vaiko neigiamų reakcijų į tėvą, todėl visų pirma būtina atstatyti D. V. ir tėvo santykį su trečiųjų asmenų pagalba. Konfliktišką atsakovo elgesį pasimatymų su vaiku metu bei konfliktus su ieškove ir galimą smurto panaudojimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimas, pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsakymas dėl skundo (b.l. 161- 163, 2 tomas). Taip pat byloje pateikti psichologinės vaiko būsenos įvertinimai (b.l. 165-168, 2 tomas) patvirtina vaiko ryšių su tėvu praradimą ir nenorą matytis su juo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės išvados (b.l. 14-17, 3 tomas). Todėl kolegija nurodo, jog pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (psichologas) neutralioje aplinkoje. Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nustatytina minimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Tačiau kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka iš dalies keistina. Kolegija sutinka, jog pagal ekspertizės išvadas byloje atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi būti dalyvaujant motinai, nes mažamečiui vaikui šiuo laikotarpiu svarbiausias asmuo, užtikrinantis saugumo jausmą, yra motina, su kuria jis gyvena. Tačiau siekiant atkurti normalius bendravimo santykius tarp tėvo ir vaiko, atsižvelgiant į ekspertizės pasiūlymus, reikalinga specialisto (psichologo) pagalba. Taip pat kolegija nurodo, jog bendravimo vietos nustatymas perkybos centro vaikų žaidimo kambaryje nėra tinkama vieta komplikuotiems bendravimo santykiams atkurti. Todėl nustatyta bendravimo tvarka keistina (CPK 376 str.). Atsakovas neprieštaravo bendrauti su vaiku dalyvaujant specialistui, tačiau nurodė, jog neturėtų mokėti už tai. Tačiau kolegija nurodo, jog konfliktinė situacija yra susidariusi būtent dėl paties atsakovo veiksmų, todėl jis turi prisiimti išlaidas, susijusias su ryšių su vaiku atkūrimu. Todėl bendravimo tvarka keistina, nustatant, jog kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį atsakovas bendrauja su sūnumi Deividu po 2 valandas, dalyvaujant atsakovo pasirinktam specialistui (socialiniam darbuotojui ar psichologui) bei vaiko motinai. Užsiregistruoti vizitui pas specialistą ir apmokėti turėtų atsakovas ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei. Tėvų sutarimu tėvas S. T. gali bendrauti su sūnumi D. V. ir kitu laiku. Susitikimų su tėvu metu su Deividu gali bendrauti ir brolis S. T..
Ateityje, pasikeitus tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiams, bendravimo tvarka turės būti keičiama, tačiau dabartiniu metu nustatinėti būsimą bendravimo tvarką, kol nėra visiškai jokio tarpusavio bendravimo, netikslinga.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Atsakovas taip pat ginčija teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo jam ir savo sūnaus S. T. naudai iš ieškovės. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl šių reikalavimų ir nepagrįstai jų netenkino. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šalių santuoką nutraukė, pripažindamas dėl santuokos nutraukimo kaltus abu sutuoktinius. Todėl nurodė, jog nė viena iš šalių neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą (CK 3.70 str. 2 d.). Pažymėtina, jog atsakovas teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčija ir šioje dalyje apeliacinio skundo nereiškia, todėl laikytina, jog jis sutinka su santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu kolegija, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl atsakovo sūnaus Seyedmasoudo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Teismas nurodė, jog reikalavimas nėra pagrįstas įstatymo normomis. Kolegija pažymi, jog visų pirma, toks reikalavimas nėra siejamas su santuokos nutraukimo klausimų išsprendimu (CK 3.59 str.). Taip pat kolegija nurodo, jog ieškovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl šio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nesant įstatyminiam pagrindui (CK 6.250 str. 2 d.), ieškovė neturi jokių pareigų atlyginti atsakovo sūnui prašomą priteisti neturtinę žalą.
Dėl uždraudimo išvežti vaiką į užsienį
Ieškovė ginčija teismo sprendimą, nurodydama, jog teismas nepagrįstai apribojo jos teisę išvežti vaiką be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo iš Lietuvos į užsienį, nes nurodo, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, t.y. motina. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ji bandytų išvežti vaiką iš Lietuvos. Nurodo, jog Lietuvoje turi darbą, tvirtus socialinius ryšius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tikslinga uždrausti šalims išvežti vaiką be vienas kito rašytinio notarinio sutikimo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas išreiškė nuogąstavimus, jog kitas iš tėvų gali vaiką išvežti į užsienį be kito žinios. Kolegija nurodo, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė ketino ar ketina išvežti vaiką be atsakovo žinios. Be to, pažymėtina, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, t.y. ieškove, todėl šiuo atveju apribojimas ieškovei su vaiku vykti į užsienį be atsakovo sutikimo yra visiškai nepagrįstas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintas. Tuo tarpu kolegija nurodo, jog draudimas be ieškovės sutikimo išsivežti vaiką į užsienį, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Tokiu būdu kolegija nurodo, jog ginčijamas teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir naikintinas dėl uždraudimo ieškovei išvežti vaiką be atsakovo žinios į užsienį.
Nors kolegija pakeitė teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos, tačiau įvertinus, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai nebuvo patenkinti, laikytina, jog jo skundas yra atmestas visiškai.
Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, jai priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, t.y. 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 130, 2 tomas) bei 1200 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba (b.l. 154, 171, 2 tomas) (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti:
dalyje dėl atsakovo S. T. bendravimo tvarkos su sūnumi D. V. nustatymo ir ją išdėstyti taip:
kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį atsakovas S. T. bendrauja su sūnumi D. V. po 2 valandas, dalyvaujant atsakovo pasirinktam specialistui (socialiniam darbuotojui ar psichologui) bei vaiko motinai Ž. V.. Užsiregistruoti vizitui pas specialistą ir apmokėti turi atsakovas S. T. ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei Ž. V.. Tėvų sutarimu tėvas S. T. gali bendrauti su sūnumi D. V. ir kitu laiku. Susitikimų su tėvu S. T. metu su D. V. gali bendrauti ir brolis S. T..
2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl uždraudimo Ž. V. be atsakovo S. T. notariškai patvirtinto sutikimo išvežti D. V. iš Lietuvos į užsienį.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio bei 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.