- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-681-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17692-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- Ž. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui S. T. , institucija teikianti išvada – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio klatei, vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo buvusiam sutuoktiniui ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas ieškovės Ž. V. ieškinys atsakovui S. T. , dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ieškovei, kaip buvusiai sutuoktinei, priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš tėvo nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 1375,37 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti jos siūlomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodė, kad ieškovas neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, kelia grėsmę vaiko saugumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės Ž. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies bei nustatė nepilnamečio sūnaus D. V. laikiną gyvenamąją vietą su motina Ž. V. , priteisė iš atsakovo S. T. , gyvenančio Rinktinės g. 37-35 Vilniuje, nepilnamečiui sūnui D. V. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedė šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai Ž. V. taip pat nustatė tokią atsakovo S. T. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. tvarką: - atsakovas S. T. su nepilnamečiu sūnumi D. V. bendrauja kiekvieną antradienį po dvi valandas, dalyvaujant vaiko motinai Ž. V. . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nepilnametis sūnus gyvena su ja, ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina sūnų Deividą. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepilnamečio sūnaus D. V. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina. Taip pat teismas konstatavo, jog būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 400 Lt suma, kuri ir buvo priteista iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, teismas nurodė, kad motinos siūloma laikina bendravimo tvarka nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas S. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu D. V. tvarką bei nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su D. V. tvarka, pagal kurią: 1) atsakovas turiu teisę paimti D. V. iš motinos Ž. V. kiekvieno mėnesio antrojo ir ketvirtojo savaitgalio penktadienio 17.00 val. kartu privalo grąžinti jį motinai to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.; 2) antradieniais 14.00 val. Ž. V. atveža D. V. į PC „Panorama“, esantį vaikų žaidimų kambarį ir atsakovas bendrauju su sūnumi iki 17.00 val. motinai nedalyvaujant; 3) kiekvieną šeštadienį atsakovas bendrauja su D. V. jo gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 iki 15.00; 4) atsakovas turiu teisę bendrauti su sūnumi D. V. jo gimimo dieną t.y. sausio 9 d.; 5) atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš motinos pas save antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Naujųjų metų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną; 6) su sūnumi būti atsakovo nuožiūra tiek jo gyvenamoje vietoje, tiek ir kitoje vaikui tinkamoje būti vietoje; 7) vasaros atostogų metu pasiimti vaiką ne mažiau kaip dviem savaitėm; 8) įpareigoti Ž. V. nesudaryti kliūčių bendrauti broliams D. V. ir S. T. kasdien jų sutartoje vietoje. Nurodo, kad atsakovas nori su savo sūnumi bendrauti ir neprarasti ryšio. Ryšį su sūnumi visais būdais bando nutraukti Ž. V. . Ji neleidžia matytis su sūnumi, juo labiau jį pasiimti iš namų. Apeliantas pažymi, jog jis mylintis tėtis, neturiu polinkio į alkoholizmą ar smurtą ir nori rūpintis savo sūnumi vienodomis sąlygomis kaip ir jo motina. Atsakovas taip pat nurodo, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Ž. V. prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį. Pažymi, jog ieškovė su atsakovo argumentais nesutinka, kadangi ieškovė niekada nebandė nutraukti savo sūnaus ryšio su tėvu. Kai tėvas S. T. pradėjo smurtauti prieš ieškovę, agresyviai elgtis mažamečio vaiko akivaizdoje, nuolat grasinti ir jėga veržtis į ieškovės gyvenamąją vietą, ieškovė, pirmiausiai siekdama užtikrinti vaiko saugumą, sveiką vystymąsi ir apsaugoti jį nuo neigiamo atsakovo elgesio, kreipėsi į vaiko teises ginančias institucijas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki bus parengti teisminiai procesiniai dokumentai. Toks kreipimasis jokiais būdais negali būti traktuojamas kaip atsakovo bendravimo su vaiku varžymas, atvirkščiai ieškovė veikė iš esmės siekdama, kad jos ir atsakovo bendro vaiko teisės nebūtų pažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka.
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas, kadangi vaikų tėvams faktiškai gyvenant skyrium, nepilnametis šalių vaikas gyvena su motina. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.
Kaip minėta, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus D. V. bendravimo tvarka buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. T. su nepilnamečiu sūnumi D. V. bendrauja kiekvieną antradienį po dvi valandas, dalyvaujant vaiko motinai Ž. V. .
CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Be to, kaip minėta aukščiau, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir atsakovas, kaip savo nepilnamečio sūnaus D. V. tėvas, turėtų bendrauti su vaiku ne vien tik vieną darbo dieną per savaitę, bet dažniau. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad vaiko interesus labiau atitiks dažnesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik rūpinimasis ir bendravimas su juo tik vieną darbo dieną per savaitę. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra duomenų apie tai, kad dažnesnis ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku darytų jam neigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas klausimui dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymui svarbias aplinkybes, netiksliai nurodė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygas bei daro išvadą, kad vaiko interesus labiau atitiks dažnesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik rūpinimasis juo vieną darbo dieną per savaitę, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama bei nustatoma tokia atsakovo S. T. a.k(duomenys neskelbtini) laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką: 1) antradieniais 14.00 val. Ž. V. atveža D. V. į PC „Panorama“, esantį vaikų žaidimų kambarį ir atsakovas bendrauju su sūnumi iki 17.00 val. motinai dalyvaujant; 2) kiekvieną šeštadienį atsakovas bendrauja su D. V. jo gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 iki 15.00. Kita atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi D. V. tvarka atmestina, kadangi yra grėsmė, jog atsakovas kartu su sūnumi gali išvykti į užsienį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti, panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. tvarka bei iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laikiną atsakovo S. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. , tvarką, nustatant, kad: 1) antradieniais 14.00 val. Ž. V. atveža D. V. į PC „Panorama“, esantį vaikų žaidimų kambarį ir atsakovas bendrauju su sūnumi iki 17.00 val. motinai dalyvaujant; 2) kiekvieną šeštadienį atsakovas bendrauja su D. V. jo gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 iki 15.00; 3) tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.