Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. P. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kartais suduoda vaikams per sėdmenis, galbūt skaudžiai. Taip elgiasi dėl to, kad vaikai jo neklauso. Jų name gyvena senyvo amžiaus žmonės, vaikai triukšmauja, kaimynai ateina skundžiasi, bando žodžiais apraminti vaikus, pasako „raminkitės“, jie vis tiek neklauso toliau rėkauja ir daro savo, todėl taip ir būna, kad neišlaiko nervai ir suduoda per sėdmenis, bet ne iki mėlynių, tik apramina. Būdavo, kad vartodavo alkoholį, tačiau su vaikais nedažnai būna išgėręs. Nėra taip, kad luptų vaikus kiekvieną dieną ir ne visiems suduoda vienu metu, šiandien gali vienam suduoti per sėdmenis, kitą dieną – kitam. Supranta, kad jiems tada skauda, kad blogai daro, tačiau turi 4 vaikus, kartais tiesiog neužtenka kantrybės, kai jie neklauso. Kai suduoda per užpakalį, tada vaikai klauso, apsiramina. Po to jam pasidaro gaila vaikų, po kurio laiko nueina atsiprašo jų. Kiek kartų taip vaikus auklėjo, negali pasakyti, nedažnai, būna kartais savaitgaliais, nes darbo dienomis ryte išeina ir tik vakare ateina, būna išvažiuoja savaitei. Supranta, kad vaikų negalima mušti, bet kartais jie išveda iš kantrybės. Tai, kas buvo pasakyta apie J. ir D. netiesa. Nei 2019 m. rugsėjo 25 d., nei prieš kelias dienas nebuvo jokio smurto. Iš socialinių darbuotojų seniai buvo gavęs raštą apie J. ir R., kodėl tik dabar kreipėsi į teismą, nežino. Rašte buvo teigiama, kad jis užlaužė vaikui ranką, tačiau tą vakarą su vaikais tik žaidė, kaip tik socialinė darbuotoja S. skambino ir 19 val. buvo atėjusi, jokio rankų laužymo nebuvo. Tą pačią dieną buvo nupirkęs minkštas pliušines kaladėles ir draugiškai žaidė su vaikais karate, o vaikas pasakė, kad laužė rankas, mėtė kaladėles, vaikui to nedarytų. R. ir J. gali patvirtinti, kad jie žaidė, vaikas taip ir pasakė, o jam inkriminuoja rankos laužimą. Kaladėles nešė į Vaikų teises ir (duomenys neskelbtini) socialinį skyrių parodyti, viską jiems papasakojo. Su vaikais žaidžia, pasistumdo, jie patys nori žaisti karate, nėra taip, kad specialiai stumdytų vaikus. Būna, kad į balkoną išeina, lenda, paprašo jų atsargiau elgtis. Pro langą išlenda, tada už rankos paima ir atitraukia, reikėjo net spyną pirkti, kad į balkoną neitų. Vaikams tikrai rankų nelaužo ir per kuprą neduoda, nei į nugarą, nei į veidą vaikams nėra sudavęs, iki mėlynių jų tikrai nemuša. Kaip galima suduoti į veidą, kai vaikai eina į mokyklą, darželį. Tačiau, galbūt vaikai sudavimu skaito ir tuos atvejus, kai lengvai pastumia per nugarą. Prieš du metus buvo byla, dalyvavo ta pati prokurorė, vaikas buvo prasiskėlęs galvą, o darželyje pasakė, kad jis (S. P.) jam sudavė, nors pats galvą praskėlė, dabar visas mėlynas, nes lauke duodasi, o nueina į darželį pasako, kad tėtis muša. Būna taip, kad vaikui kažko neduoda, jis pasako – „nueisiu į darželį, pasakysiu taip ir taip“. Vaikas jį apkalba, tą patį D. pasakojo mokytojams, bet tikrai nesudavė. D. ir dabar nueina ir pasako, kad tėtis tą ir tą padaro, bet jis (S. P.) taip nedaro. Mano, kad vaikai jį apkalba dėl to, kad jis griežtesnis už mamą, daugiau vaikus bara, daug ko jiems neleidžia, galbūt dėl to jo ir nemyli. Tuo metu, kai kažką jiems nuperka, yra draugai, kai neduoda kažko, tada mama jau gera, o jis (S. P.) – blogas. D. ir J. vyresni, jie ir sugalvoja. Sulaukdavo iš J. darželio auklėtojos pastabų, kai ateidavo paimti. Iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad J. išveža iš darželio, nes vaikas pasakė, kad tariamai jis (S. P.) jį mušė. J. yra sakęs, kad pasiskųs auklėtojai, nes neduoda telefono ar dar kažko, dabar didžiausia problema – internetas, kai pasako, kad tam tikrą laiką nežais, vaikas sako, kad nueis ir pasiskųs. J. per veidą tikrai nėra trenkęs, kodėl J. tvirtina, kad jam trenkė, negali pasakyti. Tą dieną pas J. išoriškai jokių mėlynių nesimatė. Nebuvo ir tokio atvejo, kad būtų sulaužęs planšetę, vaikai pasakė, kad jis (S. P.) sulaužė, nors patys ant laiptų išmėtė, viskuo dabar jį kaltina. Pas juos būna kviečiama policija, dažniausiai ją iškviečia kaimynai dėl to, kad vaikai rėkauja, kaimynė iš apačios ateina, prašo nuraminti vaikus. J. kartą buvo pakvietęs policiją, dėl to, kad išjungė internetą, taip pat kartą buvo paskambinęs gaisrinei, todėl paėmė iš jo telefoną, kadangi pareigūnai jam pasakė, kad jeigu vaikas ir toliau skambins, jie kaip tėvai gaus baudą. Su žmona nėra susituokę, tačiau kartu gyvena jau 10 metų, sutaria gerai, būna barnių, bet kaip ir visose šeimose, pasipyksta, kai ateina neblaivas, nes jai tai nepatinka. Pripažįsta, kad kai žiemą darbų nėra, šiek tiek išgeria, pas jį sezoninis darbas, (duomenys neskelbtini), 2019 m. nedirbo. Ėjo gydytis nuo priklausomybės, po to nustojo gydytis ir vėl užgėrė. Kai darbas prasidėjo, dabar dirba, nevartoja. Oficialiai dirbti negali, nes yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau būna dirba neoficialiai. 2019 m. vaikščiojo į kursus dėl alkoholio, pas psichologus, kai prasidėjo byla, pasakė, kad kol kas neis. Pažymėjo, kad alkoholis nesusijęs su smurtu prieš vaikus, kadangi ir būdamas blaivas yra sudavęs, tačiau, kam ir kur, nepasakys. Bendraujant su vaikais būna draugiški santykiai, buvo D. gimtadienis, dovaną nupirko. Dabar D. ir J. išleidžia į sanatoriją. Su vaikais išeina į lauką, pasivaikšto, kaimynai mato. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad galbūt jis ir galėjo suduoti vaikams, tačiau ne iki tokio lygio, kad būtų mėlynės. Vaikų atsiprašė, sakė, kad tai daugiau nepasikartos, bandys draugiškai spręsti kylančius nesutarimus. Dabar jau stengiasi, susidraugavo, vaikai jo jau klauso, susišneka tik žodžiais, paprašo, kad vaikai elgtųsi ramiau. Pažada vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus, po karantino yra susitaręs su R. G. ir vaikais, kad išvažiuos gydytis, taip pat ir psichiką. Pas jį buvo atėję iš Vaikų teisių ir socialiniai darbuotojai iš (duomenys neskelbtini), greitu metu vaikščios į psichologijos kursus apie tai, kaip elgtis su vaikais. Po karantino kreipsis ir turės 2-3 mėnesius gydytis dėl alkoholio, dėl gydymo tarėsi (duomenys neskelbtini). Atsiprašo visų dėl savo elgesio, daugiau tai nepasikartos. Kaip atlygins žalą, nežino, bet žalą vis tiek reikės atlyginti, yra viena šeima, galbūt galėtų atlyginti kažkokiais daiktais. Socialinei darbuotojai sakė, kad kai baigsis teismai eis į visas įstaigas, kur jį nukreips. Jau ir vyresnis brolis jam skambino, sakė, kad reikia susitvarkyti, ir pats supranta, kad ne į tą pusę viskas eina. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo toks darbas, kad karantino metu nėra galimybės dirbti, tačiau socialinė darbuotoja gali patvirtinti, kad yra dirbantis, suranda darbų, tikrai nuolat be darbo nesėdi. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. P. parodė, kad gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kambarių bute, butas nuomojamas sugyventinės vardu, bute gyvena šeši asmenys, t. y. jis su sugyventine R. ir 4 vaikai: D. P. ((duomenys neskelbtini) m.), J. P. ((duomenys neskelbtini) m.), R. P. ((duomenys neskelbtini) m.) ir S. A. P. ((duomenys neskelbtini) m.). 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22 val., vakare buvo blaivus, alkoholinių gėrimų tą dieną nevartojo. Tą vakarą jis su J. sukonfliktavo dėl to, kad vakare prieš einant miegoti, sūnus gulėjo lovoje ir jis priėjęs prie jo paėmė jam iš rankų telefoną. Po ko J. pradėjo muistytis, šaukti, rėkti ir jam (S. P.) pasakė, kad rytoj pasiskųs darželio auklėtojai, ir pasakys, kad jis (S. P.) jį (J. P.) mušė. Jam pasakė, kad sakytų, nes jis pastoviai jam taip sako, juo manipuliuoja dėl to, kad prieš einant miegoti draudžia naudotis telefonu. Dažnai su J. konfliktuoja dėl telefono, dėl planšetinio kompiuterio, dėl bet ko, ko S. P. jam neduoda. Savo sūnui J. delnu nesudavė ir tą vakarą jam fizinio skausmo nesukėlė. Dėl mėlynės jis neklausė J., nes jie abu su R. jos nepastebėjo prieš jam einant į darželį. Vaikas yra hiperaktyvus, todėl mano, kad jis galėjo pats kur nors susižaloti (t. 2, b. l. 8-10). 2019 m. gruodžio 23 d. įtariamuoju apklaustas S. P. parodė, kad nei prieš sugyventinę R. G., nei prieš savo keturis vaikus nenaudoja psichologinio ir fizinio smurto. Buvo atvejų, kai vaikai įsidūkę į prašymus aprimti nereagavo, todėl kitą kartą pakeltu tonu paprašo aprimti, o kartais delnu suduoda per užpakalį, bet be tikslo sužaloti. Būna žaidžiant su vaikais neapskaičiuoja jėgų ir stipriau patempia už rankos, bet vėlgi, netyčia, be tikslo sukelti fizinį skausmą. Buvo atvejis, kai sūnus D. iki vėlyvo vakaro žaidė su planšetiniu kompiuteriu, o laikas jau buvo eiti miegoti, nes kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą, todėl atėmė kompiuterį, o šis užpykęs pagrasino, jog pasiskųs auklėtojai, kad tariamai jį sumušė ir sudaužė minėtą kompiuterį. Pripažįsta, būna atvejų, kai be priežasties supyksta, pakelia toną, bet tai dėl nuovargio, kadangi su R. G. augina keturis vaikus, o dar ir pragyvenimui pinigų reikia užsidirbti, labai įtemptas gyvenimo būdas. Šiai dienai lankosi pas psichologus, lankosi elgesio pataisos programoje, bendravimo su vaikais programoje, gavo sąrašą įstaigų, kur po Naujųjų metų kreipsis dėl gydymo nuo priklausomybės ligų (t. 2, b. l. 2-3). 2020 m. sausio 9 d. įtariamuoju apklaustas S. P. parodė, kad dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykio savo parodymų nekeis. Dėl laikotarpio nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. patikslino, kad 2019 m. gruodžio 5 d. jų šeimoje lankėsi Vaikų teisių tarnyba, iš anksto buvo sutarta, kad jie lankys jų šeimą. Tą dieną jis su visais vaikais žaidė svetainėje su poroloninėmis kaladėlėmis, jie jomis pasimėtė ir tuo baigėsi jų tos dienos užsiėmimai, jokio smurto prieš vaikus nenaudojo, kaladėlių vaikams nemėtė, kumščiu į nugarą sūnui D. nesudavė, rankos sūnui J. taip pat neužlaužė. Vaikų teisių lankymosi pas juos metu, jis bendravo su specialiste S., o vaikai ir žmona bendravo su kitomis atvykusiomis dviem specialistėmis ar asistentėmis, jų pareigų nežino. Po 4 dienų jam žmona pranešė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), nes tarnybos jos paprašė atvažiuoti. Sutuoktinė nepaaiškino, kodėl jai reikia į (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė išvyko su visais vaikais laikinai ten gyventi. 2020 m. sausio 9 d. sutuoktinė turi grįžti į namus. Pažymėjo, kad yra sudavęs vaikams per užpakalį delnu, kad vaikai apsiramintų ir nekeltų triukšmo, kad kaimynė už sienos nesiskųstų, taip pat yra stipriau vaikus patempęs už rankos, bet sužeisti jų nenorėjo (t. 2, b. l. 16). 2020 m. gegužės 20 d. apklausos metu įtariamasis S. P. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jis vaikų nemuša, bet žodžiais sušaukia drausmindamas (t. 2, b. l. 25).

Nukentėjusysis J. P. 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. vasario 3 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad yra J. P., gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimtadienis (duomenys neskelbtini). Jam dabar (duomenys neskelbtini) metai. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Nežino apie kokį žmogų jį čia pasikvietėte pakalbėti. Sutinka pasikalbėti apie tėtį, nes jis sudaužė jo planšetę, netgi vidinį stiklą sudaužė. Jis visą dieną geria alų, dar kažką. Jis išsidirbinėja. Su D. jie šiaip jau dideli. Juos palieka aikštelėje, bet jie nebijo. Jie išeina į lauką truputį pabūna. Tėčiui sako eik pas savo V. ir gyvenk. V. tai tėčio brolis. V. tėtis davė jo telefoną. Tėtis muša vaikus. Kai grįžo su mama namo, pamatė, kad nėra jo telefono. Mama pasakė, kad jo telefoną V. duos. Jis taip nekenčia V. Tėtis muša vaikus ranka per veidą visur. Muša jį, R., D. Jį tėtis muša per nugarą. Jau užgijo, tai ir viskas. Į nugarą tėtis mušė delnu. Tėtis jam pataikė 100 kartų. Jam skaudėjo, norėjo iškviesti policiją iš mamos telefono. Jis žino policijos Nr. 112. Tėtis delnu jam trenkė per nugarą. Visa tai matė mama, R., D. Jo sesei (duomenys neskelbtini) metai. Tėtis jį visada stumdo, mėto, kai jis eina, jam visada pakiša koją, kad jis parkristų. Jam net dantis iškrito, kai tėtis pakišo koją. Tas dantis jau ataugo. Tėtis visada R. su delnu tranko per „subinę“. Kai R. nusikeikia, tėtis R. tranko per veidą. R. tėtis tranko per užpakalį delnu. Mama sako, kad policiją iškvies. Jie visi slepiasi balkone. Jie buvo (duomenys neskelbtini) ir ten labai neįdomu. Jam labai nepatinka tas (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad praeitų metų rudenį tėtis virtuvėje jam sudavė į skruostą. Kai grįžo namo, picos pavalgė. Jam trenkė ir jam nieko neatsitiko. Niekur nepataikė. Kai buvo vasara, jam pataikė į nugarą. R. į veidą trenkė. Buvo pargriuvęs. Nuo lovos nukrito. Buvo (duomenys neskelbtini), nes mama vis skambinėdavo į policiją. Skambino policijai todėl, kad tėtis geria alų. Tėtis jam į nugarą buvo sudavęs, daugiau niekur. Ranką pats buvo susilaužęs, ne tėtis (t.1, b. l. 32-34, 42-44).

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 4 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam, atrodo, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metai. Šiandien jie kalbėsis apie tėtį. Sutinka kalbėtis apie tėtį, pažada sakyti tiesą. Tėtis su savo draugeliais važiuoja gerti alų, grįžta girtas, jo tėvai jau išsiskyrę, bet tėtis vis tiek atvažiuoja valgyti, atveža šokoladą, dar vieną kartą laukė ilgai prie „Lidlo“, jis jį pamatė per stiklą ir nupirko visko. Šiuo metu gyvena su mama ir broliais, tėtis gyvena pas savo brolį. Jo tėvai išsiskyrė dėl to, kad tėtis penktadienį turėjo palikti namus, bet jis nesusitvarkė savo reikalų, jis išvažiavo ir dar atvažiuoja girtas dažniausiai. Kai tėtis gyveno kartu su jais, jis elgėsi blogai ir juos mušė. Jis mušė juos rankomis. Mušdavo rankomis per nugarą, per galvą. Tėtis mušdavo jį ir J. Tiksliai nežino kaip jį tėtis yra nuskriaudęs. Jį tėtis dažnai mušdavo. Prisimena, kai tėtis grįžo namo, girtas ėjo prie jų, lindo, įskėlė planšetės viršutinį stiklą, tada vidinį stiklą, ten atsirado taškiukas, tuomet jis J. atsiprašė, jie norėjo pažiūrėti per planšetę „Youtube“, bet garso nebebuvo ir galvojo, kad tėtis sugadino garsiakalbį, bet jie įsidėjo ausines ir suprato, kad membrana pradurta, turbūt, tada tėtis, kai atvažiavo nieko nepadarė jiems. Būna, kad tėtis nespėja į autobusą, tada jis pas juos miega, nors jis negali būti pas juos. Dažniausiai tėtis jį mušdavo ranka, su delnu, dažniausiai pataikydavo į veidą, į abu skruostus. Tėtis yra pataikęs J. į nugarą, kai mušė. Neprisimena, ar jam dar kur nors tėtis yra pataikęs. Kai jam tėtis trenkė su delnu į veidą, jam pradėjo skaudėti, tos vietos buvo raudonos, viską matė mama ir broliai. Kai mama pamatė, jog tėtis jam trenkė į veidą, ji supyko. Mama pradėjo tėtį mušti, o tėtis mamą. Gal tik vieną kartą prisimena, kai jam tėtis trenkė. Daugiau niekas nesužinojo, kad jam tėtis trenkė. Tėtis yra J. trenkęs, tada dažniausiai jie visi ant tėčio supykdavo ir tada jis mėtydavo jų žaislus į juos visus, jiems pataikydavo iš žaislų į kaktą, į kojas. Skaudėjo, kai pataikydavo su žaislais. Jie norėjo su tėčiu pažaisti, o tėtis pradėjo į juos mėtyti žaislus. Kai tėtis grįžo namo, tada J. prie tėčio pripuolė, tėtis buvo girtas, lindo ir lindo ir tada J. tėtis trenkė per nugarą su delnu. Jam tėtis netrenkė į nugarą. Dabar, kai tėtis išsikraustė viskas yra gerai. Kai tėtis trenkė J. į nugarą, jis verkė, nes jam skaudėjo. Kad tėtis trenkė J. į nugarą matė jis ir R. Su R. viskas gerai, jo tėtis nėra užgavęs. Jis to niekam nesakė, kad juos tėtis kartais užgauna. Jie neseniai buvo (duomenys neskelbtini) su mama. Ten pateko, nes atėjo kažkokios darbuotojos ir pradėjo klausinėti, jie pasakė, kad juos muša ir per vieną mamos pažįstamą jie pateko ten. Jis toms darbuotojoms nieko nesakė, tik J. sakė, kad tėtis geria. Pas J. likdavo žymės, kai tėtis mušdavo. Pirmą tai pastebėjo, kad liko tas, kai tėtis jam trenkė. Jis ant kaklo pastebėjo, kad ten buvo raudona. Daugiau, atrodo, nieko nėra matęs (t. 1, b. l. 75-77).

Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo S. P. sugyventinė ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad nebuvo taip, kaip pasakoja Vaikų teisių atstovai ir darželio darbuotojai. Pati rengė vaikus, t. y. R. P. į darželį, J. mėlynės neturėjo, vėliau dienos metu ji išryškėjo. Kadangi S. P. tą dieną pavėlavo į posėdį, posėdyje dalyvavo darželio direktoriaus pavaduotoja ir matomai neturėdama prie ko prikibti, rado prie ko prisikabinti, mėlynės tikrai nebuvo, o kitą dieną, tą patį vaiką iš darželio parsivedė su didžiausiu brūkšniu ant pilvo. Paaiškinimas buvo labai paprastas – vaikas įsibrėžė į krūmą. Po vaikų vedžiojimo po (duomenys neskelbtini) klinikas, vaikai bijo gydytojų, nesileidžia apžiūrimi. Vaikų teisių atstovai patys traumuoja vaikus ir paskui skundžiasi, kad visą tai padaro tėvai. Jos vaikai labiau nukentėjo nuo socialinių tarnybų, negu šeimoje, bent jau R. ir J. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji parodė, kad S. P. gali vaikus patraukti už rankos, tačiau taip, kad specialiai žalotų, to niekada nebuvo. Jis gali įžeisti, apšaukti vaiką, tačiau nėra mačiusi, kad kaltinamasis būtų pakėlęs prieš vaikus ranką. Berniukai niekada nėra patenkinti tėčiu, jis nėra pavyzdinis tėtis. Kaltinamasis turi tokių problemų, kurias bandė išspręsti. Jis kartais vaikams pameluoja, neišpildo pažadų arba pasako, kad padarys, paskui nepadaro. Mažasis yra pasakęs, kad tėtis su juo negražiai elgiasi, tačiau kad muštų, nesakė. Pagarsinus liudytojos papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 95), ji paaiškino, kad D. yra pasakęs, jog skauda, bet kodėl skauda nesakė, nieko nebuvo. Jie gi berniukai, gal pats užsigavo, jie žaidžia galvomis. Sūnus sakė, kad tėtis jį nuskriaudė, kad su juo negražiai pasielgė, o kas ten buvo, nelabai žino. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Pasakė, kad vaikas sakė, jog tėtis su juo negražiai elgėsi. Vaikas nepasakė, kad tėtis sudavė, kad jam skauda. Pripažįsta, kad S. P. muša vaikus, tačiau ne taip stipriai, kad liktų mėlynės ar kad vaikas būtų sužalotas. Būna taip, kad pliaukšteli vaikams. Kaltinamasis taip pat žaidžia su vaikais imtynes, stadione, kartais ir namuose. Imtynės būna proto ribose. Konfliktų namuose netrūksta, jeigu tėvai susibara, vaikai viską mato ir girdi, supranta, kad kažkas buvo negero, girdi barnius. Kai kaltinamasis būna išgėręs, pridaro daug nesąmonių. Nedažnai vartoja alkoholį, bet jis ne tas žmogus, kuris pavartojęs eitų miegoti. Jis iš tų žmonių, kuriam reikia veiksmo. Virtuvėje padaro „bardaką“, prilaisto, tai ką nors išpila, tai puodą numeta. Būna vakaras, vaikai miega, o jis triukšmauja. Gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių bute, viename miega vaikai, kitame miega jie patys, kartu su jais miega dar mažoji mergaitė. Praeitais metais S. P. buvo įsiaudrinęs, namuose sukėlė didelį triukšmą, vaikams reikėjo į mokyklą, todėl, kad jis nepridarytų žalos, nesužalotų savęs, kitų ir būtų ramybė, ėmėsi priemonių, iškvietė policiją. Po tos rugsėjo pirmosios dažniausiai berniukai ateina pas ją miegoti, S. P. miega kitame kambaryje. Vaikai nenori miegoti su tėčiu, jiems nesmagu. Su vaikais kartais būna konfliktų, vyriausias sūnus skinasi kelia į paauglystę, yra sunkaus charakterio, ne visada paklūsta, todėl ir būna apibaramas. Tėvas vaikams nėra autoritetas. Yra problemų, kurių S. P. nesprendė, vaikai norėtų matyti kitokį tėtį. Apie kaltinime minimus įvykius žino tiek, kad buvo pirmoji byla, kuri baigėsi labai sudėtingai. Smurto nebuvo, vaikas užsigavo pats. 2019 m. nieko nebuvo. Vyriausiasis sūnus mokykloje pasisakė, kad tėtis su juo negražiai pasielgė ir viskas išsirutuliojo iki tokio lygio, kad prieš vaiką buvo naudojamas moralinis smurtas. Čia yra antroji byla. Vyriausiasis sūnus pasakys taip, kaip jam atrodo teisingai. Vyresnis vaikas yra kaip žinių radijas, gali prišnekėti daug, tada reikia atsirinkti, kur jo vaizduotės vaisius, kur tiesa. J. niekada „nevynioja žodžio į vatą“, jis viską pasakys kaip yra. Jis gali ir mokytojai pasakyti, kad ji neteisi. R. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metukai, tokio amžiaus vaiko fantazija neribota, todėl abejoja, kad ji buvo tikslinga apklausti. Vaikai buvo apklausiami ar tai darželyje, ar tai mokykloje, ar tam yra skirtos patalpos. Nebuvo nei vaizdo, nei garso įrašo, vaiką galima ir „suvynioti“. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos sugyventinio S. P. ir jų sūnaus J. P. dėl to, kad S. P. 22 val. paėmė mobilųjį telefoną iš J., dėl to J. labai supyko ir pasakė, jog viską pasakys auklėtojai. Išsakyta frazė „viskas“ tikriausiai, jos manymu reiškė, kad J. pasiguodė auklėtojai, kad tėvas iš jo atėmė telefoną. S. P. tikrai nesudavė į skruostą savo sūnui, iš kur atsirado mėlynė J. ant kairio skruosto, nežino, nes vedant į darželį jokios mėlynės nebuvo. Nežino, kodėl J. pasakė darželio auklėtojoms apie sudavimą į skruostą, tikriausiai todėl, kad buvo supykęs dėl telefono. S. P. su J. dažnai konfliktuoja dėl telefono, planšetės. Smurto prieš vaiką nėra buvę. Dėl specialisto išvados apie mėlynę kairiajame skruoste gali pasakyti tik tiek, kad mano, jog jis galėjo bet kur susižaloti skruostą, tačiau nepastebėjo, kad kažkur jis būtų susižalojęs, ar skustųsi dėl to, kad susižalojo. Mėlynės ryte, prieš vesdama į darželį, nepastebėjo (t. 1, b. l. 89). 2019 m. gruodžio 20 d. R. G. parodė, kad įtaria, jog jos sūnus D. mokykloje galėjo prasitarti apie tariamai patiriamą smurtą, nes buvo atvejis, kai sūnus iki vėlyvo vakaro žaidė su planšetiniu kompiuteriu, o tėvas norėdamas, kad šis eitų miegoti, atėmė kompiuterį, dėl ko abudu susipyko. S. P. nei prieš vaikus, nei prieš ją smurto nenaudoja, jų nemuša. Pripažįsta, vyras yra kaip degtukas, lygioje vietoje gali susinervinti, gali kitą kartą pasisakyti įžeidžiant, pakeltu tonu, bet fizinio smurto jis nenaudoja. Galimas atvejis, kad žaidžiant su vaikais, galėjo netyčia užgauti, galėjo ir neapskaičiavęs savo jėgų stipriau patraukti už rankos, bet tikrai be tikslo sužaloti juos. Būna atvejų, kai išgėręs būna piktas, bet ji su juo pakalba, jis aprimsta. Pripažįsta, kad kvietė policiją, kai S. P. buvo neblaivus, bet tik tam, kad atvykę pareigūnai prevenciškai su juo pabendrautų ir įspėtų dėl galimų pasekmių. Šiuo metu su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), gyvens ten iki 2020 m. sausio 13 d., o grįžusi namo kalbės su vyru, kad jis arba savanoriškai eitų gydytis nuo priklausomybės arba išsikraustytų iš buto (t. 1, b. l. 92-93). 2020 m. balandžio 17 d. R. G. parodė, kad S. P. D. niekada stipriai nemušė, kad liktų mėlynės ar pan., tik kartais D. tėviškai paauklėja, apibara, nes berniukas yra labai energingas ir padykęs, nėra linkęs paklusti. Drausmina suimdamas už rankos, paprašo ką nors pakelti ar pan., žiūrint ką vaikas padaręs. Išvakarėse, prieš tai kai D. mokykloje pasipasakojo auklėtojai ar kažkam, galbūt soc. pedagogei, tarp S. P. ir D. buvo žodinis konfliktas, labai aštrus, dėl planšetės. S. P. negražiai pavadino D. (invalidu, logopedu), ir vaikas labai įsižeidė, jam buvo skaudu. Neatsimena, kad S. P. būtų sudavęs D. į skruostus, veidą, vaikas nepasakojo. Kad S. P. suduotų D. į nugarą ji nematė, bet sūnus kažkada sakė, kad taip nutiko, buvo nusiminęs, sakė, kad skauda. Ant D. nugaros nematė jokių mėlynių. Kalbėjosi su S. P., kad būtų švelnesnis, ne toks griežtas, atlaidesnis, atlaidžiau bendrautų su vaikais. Su S. P. visada kalba, kad jis tėvas ir lygiai taip pat atsakingas kaip ir mama už vaikų psichologinę būklę, elgesį. S. P. nelinkęs prieš vaikus nusižeminti, „nusilenkti“. Mėlynių ant vaikų kūnų visada būna, nes jie judrūs, žaidžia, susitrenkia, tarpusavyje susistumdo, pasimuša ir pan. J. yra kažkada sakęs, kad tėtis S. P. jį nuskriaudė, bet nepasakojo kaip. Neatsimena, kad būtų žiūrėjusi ir pamačiusi ant J. nugaros kokias nors mėlynes. S. P. J. niekada stipriai nemušė, kartais tik suima už rankos ir taip sudrausmina, liepia kažką pakelti ar pan. žiūrint ką jis yra „pridirbęs“, tėviškai paauklėja, apibara, nes berniukas yra labai energingas ir padykęs, nėra linkęs paklusti. S. P. R. neskriaudžia, nemuša, tik kartais, kai reikia, jeigu ką nors „pridirba“, apibara. Kad S. P. tėviškai pliaukštelėtų per užpakalį R., ji matė, R. kartais apsiverkia. Bet pliaukštelėja, kai R. ką nors „prisidirba“. R. sugeba daug ką: išpila šampūną, prisižiūri „Yuotube“ ir daro eksperimentus, pvz. sumaišo kefyrą su „Coca cola“, dantų pasta ištepa veidrodį ir pan. Tokio smurtavimo prieš vaikus, kad reikėtų kviesti policiją, niekada nebuvo. Vyksta daugiau emociniai barniai, S. P. visus žemina, visaip išvadina. Didesni žodiniai, psichologiniai konfliktai šeimoje kyla kai S. P. vartoja alkoholį. Jis ją (R. G.) žemina, laksto po butą, baladojasi, trankosi, lenda prie vaikų, stumdosi, trukdo visiems ilsėtis, miegoti, bet nieko nemuša. Tokiais atvejais ji sako jam, kad jeigu nenurims, kvies policiją. S. P. nėra tas vyras, kuris būtų vaikams autoritetas, todėl jie jo ir neklauso. Jis labiau pats kaip penktas vaikas. 2019 m. rugsėjo 25 d. darželio darbuotojos (kokios nežino) su vaikų teisių atstovais ar pan. vežiojo J. ir R. į (duomenys neskelbtini), dėl kūno apžiūros, ieškojo mėlynių. Kas J. iš gydytojų apžiūrėjo, nežino. Jai pikta, kad apie tokius dalykus nebuvo informuota nei ji, nei S. P.. Nuo to laiko berniukai bijo gydytojų, negali padaryti nei širdies kardiogramos, tikrinti regėjimo, lašinti vaistų. S. P. šiuo metu namuose negyvena, nesilanko, kartais paskambina. D. auklėtoja (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, B. L. ar L., pavardės tiksliai neatsimena (t. 1, b. l. 95).

Liudytoja B. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta. Pernai rugsėjo mėnesį atėjo auklėtoja Z. K., kuri dirbo grupėje, kurioje lankėsi J., pasakė, kad pastebėjo ant vaiko skruosto dėmę. Grupėje prie šviesos geriau apžiūrėjus, kilo įtarimas, kad buvo sumušimai. Pradėjo klausti vaiko, kas atsitiko, vaikas nenoriai pasakė, kad tėtis jį mušė. Paklausius kokiu būdu, pasakė, kad delnu į skruostą. Dar po kiek laiko pasakė, kad tėtis ir kitus brolius muša. Visą tai jai pranešė auklėtoja Z. K., pati su vaiku nekalbėjo. Kai buvo policija ir Vaikų teisių skyriaus specialistas, tada jai liepė išeiti. Pati buvo apžiūrėjusi vaiką, matė, kad ant skruosto buvo žymė. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad vaiko buvo nuėjusi apžiūrėti po auklėtojos pranešimo, dėmelė buvo neryški. Pati nėra medikė, todėl laukė rytojaus, kitą dieną dėmė išryškėjo labiau, tada jau ir kreipėsi dėl galimo smurto. D. ir J. šiuo metu jau lanko mokyklą, darželį lanko tik R. ir dar ateis S. A.. Pati nuo tada, kai prasidėjo karantinas, vaikų nematė. R. nuo rugsėjo pradėjo lankyti darželį, kasdien apžiūri vaiką, stebi. Praeitais metais, nuo rugsėjo iki gruodžio, nepastebėdavo jokių įbrėžimų, sumušimų. Jeigu kažką įtartino pastebi, tada auklėtojos kreipiasi į ją (B. L.). Kitų nusiskundimų nėra. Su vaiko mama dėl rugsėjo 23 d. įvykio nebendravo, kai nuvažiavo į socialinę rūpybą, ten ji atėjo pavėlavusi, todėl jos nelaukė, važiavo į darbą. P. šeimoje sąlygos nelaibai geros, vaikai kartais ateina neišsimiegoję, rūbai nešvarūs, iš karto sureaguojama ir pasakoma mamai, nes visada mama atvesdavo vaikus. Šiaip mama stengėsi prižiūrėti vaikus, ateidavo į susirinkimus, vaikų renginius. Ikiteisminio tyrimo metu B. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 25 d. pas ją atėjo darželio auklėtoja Z. K. ir ją informavo, kad J. P. jai prasitarė, jog vakar (2019 m. rugsėjo 25 d.) naktį tėtis buvo girtas ir trenkė per veidą be jokios priežasties. Paklausius kuo trenkė, pasakė delnu. Po auklėtojos pateikto pranešimo ji nuėjo į vaikų grupę ir apžiūrėjo J. Ant vaiko nesimatė jokio akivaizdaus sužalojimo. Kadangi vaikų grupė ruošėsi miegoti, vaiko nekalbino. 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, į posėdį dėl P. šeimos. Tėvas į posėdį neatvyko, motina pavėlavo. Posėdyje nuspręsta kviesti į darželį policiją ir Vaiko teises. 2019 m. rugsėjo 26 d. darželyje jau pastebėjo ant J. P. skruosto paraudimą. Iškvietė policiją ir Vaiko teises, kad vaikas būtų apžiūrimas medikų įstaigoje. Tėvai informuoti (t. 1, b. l. 22).

Liudytoja Ž. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš matymo kaltinamąjį pažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atėjo dirbti 2018 m. ir 2019 nuo rugsėjo. J. P. buvo jos grupėje. Tą dieną, galimai tai buvo 25 d., atėjo dirbti, J. P. buvo grupėje, atėjęs jis nenorėjo eiti į grupę, to niekada anksčiau nebuvo. Atėjo, vaikas sėdėjo pusryčiavo, pamatė, kad ant kairio ar ant dešinio žando, tiksliai neatsimena, buvo dėmė. Pasakė auklėtojai Z. K.: „ar pas jį purvina, ar kas?“. Vaikai ruošėsi eiti į lauką, J. P. liepė eiti nusiprausti veidą, jis atsakė, kad čia nepurvina, o mėlynė, pasakė, kad tai tėtis padarė ir parodė kaip (liudytoja vienos plaštakos nykščių ir didžiuoju pirštu suėmė už žandų). Tada ji pranešė auklėtojai, auklėtoja nuėjo pas pavaduotoją ir ji parašė tarnybinį pranešimą. Vaiko klausė, kas buvo, jis pradėjo pasakoti, kad tėtis vėl nedavė miegoti, buvo išgėręs. Jis dažnai skųsdavosi darželyje, kad neišsimiega, tėtis trukdo miegoti, ateina girtas, labai garsiai rėkauja, kad juos dėl to iškraustė į (duomenys neskelbtini). Vaikas sakė, kad labai nori grįžti į namus, bet negali, nes ten tėtis, laukia kol tėtis išsikraustys. Pagal vaiką matėsi, kad jis neišsimiegojęs, vangus. Matosi, jeigu vaikas būna žvalus, taip pat matosi, kai vaikas sėdi liūdnas, be nuotaikos. Tokie atvejai buvo dažni. Pažymėjo, kad tą dieną pas vaiką tikrai matėsi mėlynė, jos dvi suaugusios moterys apžiūrėjo ir vaikas pats parodė ir pasakė, kad tai mėlynė. Paskui prasidėjo karantinas, vaiko nematė, dabar vaikas baigė darželį ir išėjo į pirmą klasę. Iki Kalėdų ir po to karto su mėlynėmis J. P. daugiau nematė. Kol dirbo toje grupėje, anksčiau nematė mėlynių ant J. P.. Darželyje vaikas negriuvinėdavo, bent jau jai matant tikrai ne. Ar J. P. turi polinkį fantazuoti, negali pasakyti, prie jos tokio atvejo nebuvo. Apie įvykį daugiau gali papasakoti Z. K., nes ji daugiau bendravo su vaiku. Ji ir rašė pavaduotojai tarnybinį. Vaikas nėra sunkus, klausydavo jų, pasakai pastabą, sureaguoja. J. P. nuomonė apie tėtį būdavo skirtinga, tai sakydavo, kad tėtis gaus pinigų, mama nupirks maisto. Būna pasako, kad neduoda miegoti, neišsimiega, jam atsibodo. Prie jos tėvas tik vieną kartą buvo atėjęs paimti vaiko, o taip matydavo tik vaiko mamą. J. brolis R. P. eina su jos sūnumi į vieną grupę. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. L. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. ji pradėjo darbą 8 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) grupėje. Apie 08.40 val. į grupę ji palydėjo J. P. prie stalo pusryčiauti. Po pusryčių ji atkreipė dėmesį, kad pas J. P. ant veido kairėje pusėje, ant skruosto yra žymė panaši į mėlynę. Ji paprašė vaiko nusiplauti veidą, vaikas atsakė, kad čia ne purvina. Pradėjo vaiką kalbinti, kas atsitiko, vaikas nenoriai pradėjo pasakoti, kad jam sudavė tėvas. Apie tai ji informavo žodžiu grupės auklėtoją Z. K.. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t.1, b. l. 87).

Liudytoja Z. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį S. P. pažįsta kaip J. tėtį. Kitus vaikus taip pat pažįsta, kadangi jie lankė tą patį darželį. Praeitų metų rugsėjį, J. į darželį atėjo blogos nuotaikos, dažnai toks ateidavo, nes paprastai būdavo neišsimiegojęs, nepailsėjęs. Padėjėja pamatė, kad pas vaiką kažkas yra ant skruosto, pagalvojo, kad išsitepęs, bet kai atėjo į grupę, pamatė kraujosruvas, paklausė J., kas atsitiko, jis sakė, kad „nieko“. Tada paklausė jo kaip išsimiegojo, ar tėtis nebuvo girtas ir vaikas papasakojo, kad tėvas jam trenkė delnu, nežino dėl ko. Paklausinėjus daugiau, vaikas pasakė, kad tėvas ir brolius mušė, kaip ir kada nepasakė. Vaikas kalbėjo labai nenoriai. Su vaiku dėl to, kad jis neišsimiega kalbėjosi ne pirmą kartą, J. sakydavo, kad neišsimiegodavo, nes tėtis ilgai žiūri filmus, neduoda miegoti. Pasakojo, kad tėtis tyčiojosi, vadindavo durniumi dėl to, kad pasiskundė. Taip pat vaikas minėjo, kad tėtis jo telefoną pardavė, pragėrė. Apie brolius daug nepasakojo. Kai grįžo iš globėjų šeimos, paklausdavo, ar viskas gerai, gal skriaudžia, bet vaikas nekalbėjo. Turėjo įtarimą, kad galbūt skriaudžiamas, tik bijo pasakyti. Vaikas dažnai pasakojo, kad tėvas dažnai būna girtas, triukšmauja. Sakė, kad būdamas blaivus jų neskriaudžia. Mano, kad J. nėra linkęs fantazuoti, nes tada pasakojama noriai, o kai vaikai linkę kažką slėpti, labai nenoriai kalba. J. pasakojo, kad tėtis jį stumdė, kažką darė. Tai buvo nevienkartinis atvejis, kad tėtis girtas buvo, užpuolė, stūmė. Vaiko motina visada neigdavo tą faktą, vengdavo daug kalbėti, atvedusi vaiką į darželį palikdavo ir greitai išbėgdavo. Mama sakydavo, kad vaikas nenori eiti, o J. sakė, kad jo neveda į darželį. Vaikas jau išėjo į (duomenys neskelbtini), priešmokyklinę lankė nepastoviai. J. yra normalus vaikas, geros širdies, kitus vaikus užjaučia, nėra problematiškas. Tiesiog jis dažnai būdavo nepailsėjęs, neišsimiegojęs. Po to įvykio daugiau vaikas nieko nepasakojo. Vėliau ilgą laiką ji (Z. K.) turėjo nedarbingumą. Kol buvo nedarbingume, buvo įvykis, kai buvo iškviesta policija, nes prieš auklėtoją kaltinamasis norėjo panaudoti smurtą, kolegė dar buvo pranešusi, kad vaikas su mėlyne atėjo į darželį. Paskui vaikai buvo paimti iš šeimos ir buvo globėjų šeimoje.

Liudytojas E. M. (E. M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad jau metus laiko nedirba (duomenys neskelbtini), neturi prieigos prie bylų ir negali pasakyti, ar pažįsta kaltinamojo šeimą. Atsimena, kad teko lankytis (duomenys neskelbtini), buvo du maži vaikai, du berniukai, vienas jų nukentėjęs nuo smurto, su jais vėliau vyko pas medikus. Ar vaikai turėjo kažkokių sužalojimų, tiksliai negali pasakyti, neatsimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 99), jis juos patvirtino ir nurodė, kad papildyti niekuo negali. Ką vaikas jam pasakojo, nepamena, atsimena tik tai, kad buvo darželio kambaryje su vaiku. Taip pat prisimena, kad buvo (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta, su kolege ėjo paeiliui pas gydytoją, jis su vienu vaiku, kolegė – su kitu vaiku. Jeigu vaikas kartu buvo, tai girdėjo ką gydytojai pasakojo. Priimamame buvo visi kartu, po to, jeigu gerai pamena, nuvedė daryti rentgeno, ten tikriausiai su vyresniu buvo nuėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. su jų tarnyba susisiekė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), ir pranešė apie tai, kad jų auklėtinis patyrė smurtą šeimoje. Tuomet su kolege E. nuvyko į minėtą darželį ir pabendravo su direktore, ji paminėjo, kad auklėtoja 2019 m. lapkričio 25 d. ryte pranešė, kad darželio auklėtinis buvo labai liūdnas ir jo skruostas buvo paraudęs, o klasės auklėtojai jis pasakė, kad neblaivus tėvas jam sudavė. 2019 m. rugsėjo 26 d. vyko atvejo valdybos posėdis, kuriame mokyklos atstovė paminėjo šį įvykį ir buvo nuspręsta kviesti policiją. Tuomet jis ir kolegė pabendravo su vaiku. Jis pasakojo, kad užvakar jo tėvas, būdamas neblaivus, delnu trenkė per veidą, jam skaudėjo ir jis po smūgio nukrito virtuvės kambaryje. Taip pat, vaikas paminėjo kažką apie sudaužytą telefoną. Vaikas minėjo ir tai, kad toks tėvo smurtas yra ne pirmą kartą ir tėvas smurtauja prieš kitus šeimos narius, t. y. jo brolius, sakė, kad tėvas dažnai būna neblaivus ir vaikui tai nepatinka. Vaikas minėjo, kad kai tėvas yra neblaivus, jis yra agresyvus ir ant jo šaukia. Sakė, kad su mama jis sutaria gerai, tačiau prieš tėvą ji jo neužstoja. Mama alkoholio nevartoja. Pakalbinus J. brolį R. P., kuris taip pat lanko minėtą darželį, jis pasakė, kad matė kaip trenkė broliui ir nurodė į kurią vietą. R. neužsiminė, jog tėvas smurtavo prieš jį tą dieną. Tuomet, jie iškvietė greitąją medicininę pagalbą, jie apžiūrėję, nusprendė, jog abu vaikus apžiūrės ligoninėje. Jis vyko su vaikais GMP automobilyje, J. automobilyje nieko apie įvykį daugiau neužsiminė, jis taip pat jo neklausinėjo. Nuvykus pas gydytojus į kelis kabinetus, vaikas gydytojui papasakojo tokias pačias aplinkybes kaip ir jam, nekeisdamas parodymų apie suduotą smūgį. Po ligoninės vaikas buvo gražintas motinai, motina įsipareigojo neįsileisti tėvo į namus (t. 1, b. l. 99).

Liudytoja E. J. (buvusi E.) teisiamajame posėdyje parodė, kad su pačiu kaltinamuoju nebuvo susitikusi, tik su jo vaikais, J. ir dar mažesniu sūnumi. Su kolega E. M. budėjimo metu buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini), pavadinimo neprisimena. Auklėtoja pranešė, kad galimai prieš vaiką buvo panaudotas smurtas. Atvykus bendravo su auklėtoja, J., vedėja ir policija. Taip pat iškvietė greitąją, kol jos laukė bendravo su J., jis nenoriai pasakojo, atrodo, minėjo, kad konfliktas vyko dėl telefono, tėtis jam buvo pažadėjęs telefoną, bet jį pardavė broliui. Po to, jie kažkaip susibarė dėl televizoriaus pultelio, tėtis buvo piktas, agresyvus ir ranka trenkė jam per veidą, atrodo į kairiąją pusę, kiek kartų trenkė, negali pasakyti. Matė, kad vaikui buvo raudona dėmė ant žando, dėl jos ir kvietė greitąją pagalbą, kad įvertinti, ar reikalinga pagalba. Su J. ir mažesniu vaiku buvo ligoninėje, kai buvo priimtas sprendimas, vežti vaikus apžiūrai, nutarė ir mažąjį tuo pačių nuvežti. Buvo dviese su kolega, bendravo su J. Daugiau niekas nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) kolega E. M. nuėjo pas gydytoją, o ji (E. J.) palydėjo vaiką į rentgeną. Vaikas sakė, kad tėtis dažnai vartoja alkoholį, dažnai būna piktas. Su mažesniu taip pat jie su kolega bendravo, kai vežė į ligoninę. Mažiukas minėjo, kad ir prieš vyresnį sūnų, jo vardo neatsimena, buvo smurtaujama, kaip ir kokiu būdu, dabar jau tikrai neatsimena. Vaikai sakė, kad tėčio bijo, kad prieš juos smurtaujama, bet, kad R. pasakotų, jog prieš jį smurtavo, nepamena. Reikia dokumentus kelti ir žiūrėti vaiko nuomonę, kad nesuklaidinti teismo. Po to įvykio su vaikais nebendravo. Berniukai buvo atviri, labai aktyvūs, visur lakstantys. Mažesnis bijojo gydytojo apžiūros, matėsi, kad bijo gydytojų. Kadangi tuo metu buvo planuojama paimti vaikus, kiti kolegos nuvažiavo į vyresniojo vaiko mokyklą ir parvežė jį mamai namo. Ji (E. J.) nėjo į butą, mamos nematė, su ja nebendravo. Buvo S., M. ir ji (E. J.). Jie (S. ir M.) ir bendravo su mama, tėčio, kiek žino, tada namie nebuvo. Jeigu gerai pamena, tas įvykis buvo trečiadienį ar ketvirtadienį, nes penktadienį apie 19 val. skambino tėvui, tą gerai atsimena, pildė dokumentus. Kai paskambino, S. P. buvo visiškai neblaivus ir negalėjo su juo susišnekėti, ne žodžio nesuprato ką jis pasakė. Tą labai gerai prisimena, dar su kolege aptarė. Po to su šita šeima nieko bendro neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. gavę pranešimą iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad jų auklėtinis patyrė smurtą šeimoje, nuvyko su kolega E. M. į darželį. Darželyje jau buvo atvykę policijos pareigūnai, paprašė, kad jiems leistų pabendrauti su J. P., kuris jiems pasakė, kad tėvas būdamas neblaivus jam delnu sudavė per veidą. Jeigu gerai prisimena, atrodo veido kairėje pusėje, matėsi nedidelis paraudimas, kurį vaikas ir parodė, kad būtent ten sudavė tėvas. Taip pat vaikas pasakė, kad konfliktas su tėvu įvyko dėl telefono, kurį tėvas atėmė iš jo. Vaikas pasakojo, jog tėvas buvo jam pažadėjęs atiduoti tą telefoną, tačiau pasakė, kad jį pardavė, todėl vaikas labai supyko. Vaikas minėjo, kad tėvas šeimoje smurtauja ne pirmą kartą, taip pat vaikas labai akcentavo, kad jų motina konfliktų metu jų neužstoja, negina. Bendravo su J. P. broliu R., kuriam (duomenys neskelbtini) m., kadangi jis dar labai mažas, jis sunkiai bendravo, tiksliai pasakyti, ką sakė, negali. Pabendravus su vaikais, nutarė, kad juos apžiūrėtų medikai ir iškvietė GMP, apžiūrėję medikai, juos abu išsivežė į (duomenys neskelbtini). Į GMP automobilį sėdo jos kolega, kuris ir bendravo su vaikais, ji sėdo į jų tarnybinį automobilį. Nuvykus į ligoninę, pirminės apžiūros metu buvo apžiūrėti vaikai, tačiau R. P. nesileido apžiūrimas. Pirminio vizito pas gydytojus metu, bendravo su vaikais, tačiau nekalbėjo apie įvykį, kalbėjo bendrinėmis temomis, apie tai, kaip sekasi darželyje ir pan. Vėliau kolega E. M. nuėjo su abiem berniukais pas gydytojus, ji nėjo, laukė koridoriuje, tačiau, kiek jai žinoma, apie įvykį taip pat nekalbėjo, berniukai neatviravo. Gydytojų pavardžių šiuo metu neatsimena ir pasakyti negali, vizito išrašuose turėtų atsispindėti daktarų, pas kuriuos vaikai lankėsi, pavardės. Berniukai bendrai atrodė tvarkingai, rūbeliai švarūs, neatrodė neprižiūrėti. Po įvykio, kiek jai žinoma, šeimoje lankėsi Atvejo vadybos socialinis darbuotojas, tačiau jokių duomenų apie tai neturi. Su šeima dirba socialinė darbuotoja M. K.. Taip pat po įvykio ji bandė susisiekti su J. P. tėvu S. P., tačiau vieną vakarą skambinant apie 19 val., jam atsiliepus, jai pasirodė, kad jis yra neblaivus, kalbėjo neadekvačiai, susikalbėti nėjo, norėjo išsikviesti pas juos į tarnybą pasirašyti dokumentų, tačiau po to laiko nebuvo susisiekę (t. 1, b. l. 103).

Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta dėl dviejų brolių P., patekusių pas juos į skyrių. Vyresnis berniukas skundėsi, kad skauda skruostą, atrodo kairįjį, prisipažino, kad jam trenkė tėvas, kuo trenkė, negali pasakyti, vaikas jai nepasakė arba ji nepaklausė. Apžiūrint vaiką matėsi, kad skruostas buvo paraudęs. Iš dokumentų, kiek pamena, vaikui buvo suduota prieš dvi dienas, prieš dieną paraudimą pastebėjo auklėtoja. Sumušimas galėjo būti maždaug poros dienų pagal spalvą. Vaikas pats sakė, kad skaudėjo, ir prisilietus sakė, kad skauda. Mažesnis brolis niekuo nesiskundė, tik pasakė, kad brolį mušė tėtis, su juo buvo sunkiau susišnekėti dėl amžiaus. Visi tokie vaikai, kurie patenka pas juos, būna liūdni, kiek prisimena, vaikus buvo sunku prakalbinti. Minėti vaikai pas juos buvo atvežti pirmą kartą, daugiau atvežti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. nuo 7 val., dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 11.40 val. ji priėmė R. P., kurį atlydėjo socialinis darbuotojas. Apžiūrėjus R. P. kūno sužalojimų, kraujosruvų nenustatė. Apžiūrėdama R. P. jo paklausė, ar tėtis jį skriaudžia, vaikas atsakė, kad tėtis jo neskriaudė, bet jis matė kaip trenkė jo broliui J. (kuo ir kur nepasakojo). R. P. buvo liūdnas. Paskui apžiūrėjo J. P., kurį atlydėjo socialinis darbuotojas. J. nustatytas kairiojo skruosto sumušimas. J. P. pasakė, kad tėtis prieš dvi dienas trenkė jam į veidą (kuo neįvardijo). J. P. buvo liūdnas, uždaras, vangiai bendravo, atrodė užguitas. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 128).

Liudytoja M. K. (B.) teisiamajame posėdyje parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, dirba su jo šeima, teikia paslaugas ir bando padėti šeimai išspręsti problemas. Problemos susijusios su tuo, kad S. P. vartoja alkoholį, taip pat problemos yra su netinkama vaiko priežiūra, socialinių įgūdžių stoka. Nuo jos darbo pradžios 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykis buvo pirmasis, kaip tik 26 d. turėjo numatytą vadybos posėdį, svarstė rugsėjo 25 d. atvejį, buvo atvykusios darželio specialistės. Tada buvo gautas tarnybinis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad vaikas patyrė smurtą, buvo nuspręsta nuvykti į darželį ir apklausti vaikus. Pati nevyko, tai yra Vaikų teisių specialisto teisė apklausinėti vaikus, tačiau buvo gautas tarnybinis raštas, kuriame buvo nurodyta ką vaikai kalbėjo. Vaikai sakė, kad patyrė smurtą, buvo nurodyta, kad tėvas norėjo nupirkti alkoholio, bandė atimti telefoną, dėl to trenkė J. (liudytoja įvardijo R., tačiau akivaizdžiai supainiojo vardus, cituodama rašte nurodytą informaciją) į veidą. Tai nebuvo pirmas atvejis, nes kiek teko pastaruoju metu bendrauti su socialiniais darbuotojais, jie pamena tokius dalykus, kad tėvas grįžta vakarais apie 23 val., buvo paprašyta jų policijos bendruomenės patikrinti. Vaikai pamena, kad tėtis buvo neblaivus atvykęs į šeimą, jam buvo nustatytos 2 promilės, socialinė darbuotoja su juo kalbėjo. Vaikai taip pat pasakė, kad tėtis vėlai grįžta apie 23 val., kad niekas nematytų, vartoja alkoholį, garsiai rėkauja, šaukia, pyksta. Po šio įvykio kalbos apie smurtą nebuvo. Dėl D. atvejo tikriausiai irgi turėjo posėdį, šiuo metu neatsimena. Nors pažeidimai buvo fiksuoti 2019 m. rugsėjo 26 d., bet tie pažeidimai tęsiasi iki šiol. Jų duomenimis kaltinamasis nesilaiko ir jam paskirtos kardomosios priemonės. Su vaikais apie tėvo elgesį yra kalbėjusi prieš mėnesį, t. y. rugpjūtį. Buvo gautas pranešimas iš policijos, kad vaikai buvo apsivogę, tiksliai nepamena, gali būti, kad tai buvo dėl kovo mėnesio įvykio. Nuvyko pasikalbėti, kalbėjo su vaikais apie vagystę, jiems buvo juokinga. Turėjo nepatvirtintos informacijos, kad tėvas vedėsi ir vaikus, mokino vogti. Įvykių buvo daug, po įvykio buvo kviesta mama su vaikais, buvo aiškinamasi. Kaltinamojo S. P. elgesys po įvykių nesikeičia, jo buvo prašoma lankyti specialistų konsultacijas, duoti psichologų kontaktai, į ką jo buvo pasakyta, kad pas juos nevaikščios, gyvenamosios vietos adresą jis atsisako pasakyti, todėl negali teikti savo paslaugų. Prokurorei pagarsinus 2019 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą apie D. P. pasikeitusį elgesį, nurodė, kad atsimena atvejį, kai D. P. buvo apdraskytas jaunesnio brolio, šiuo atveju apie kažkokį konfliktą su tėčiu D. P. nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paaiškinimus pateikė elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad: „R. G. ir S. P., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimai nuo 2016 m. kovo 13 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir ar atkūrimo paslaugos, o nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. taikoma atvejo vadyba. Šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai D. P. gim. (duomenys neskelbtini), J. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. A. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. ji su J. asmeniškai nebendravo, kadangi sužinojus apie įvykį dalyvavo ir vaiko teisų specialistai, kurie nuvyko į ugdymo įstaigą apžiūrėti berniuko bei išklausyti jo nuomonės. 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo rengiamas atvejo vadybos posėdis, nes buvo gautas pranešimas iš darželio, kad jau nuo 2019 m. kovo mėnesio pastebima, kad vaikui neužtikrinamas poilsis ir higiena. Gavus naujausią atsakymą į užklausimą, darželio auklėtojos fiksuoja, kad vaikas neišsimiega, nes tėvas vartoja alkoholį. Socialinės darbuotojos teigimu, šeimoje vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl vaikų auklėjimo. Tačiau šeima nedalyvavo posėdyje. Vykusio posėdžio metu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojos B. L. teigimu, mama nuo vasaros visai nebendrauja su ugdymo įstaigos specialistais, nesidomi vaikais. Vaikai į ugdymo įstaigą atvedami neprižiūrėti. B. L. informavo, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. J. P. patyrė smurtą šeimoje. Pasak vaiko, tėtis jam trenkė į veidą, nes norėjo atimti telefoną ir jį parduoti tam, kad nusipirktų alaus. Kadangi posėdyje dalyvavo vaiko teisių specialistai, buvo nuspręsta, kad jie vyks į ugdymo įstaigą ir spręs klausimą dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. 2020 m. rugsėjo 30 d. gautas tarnybinis pranešimas iš Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikino tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto E. M. ir vyriausiosios specialistės E. E. apie minėtą įvykį (kopija pridedama). Po šio įvykio šeimoje lankėsi socialinė darbuotoja I. T. Šiuo metu su šeima dirba A. J., kuri viską žino apie šeimą. Šeimoje vaikai jau ne pirmą kartą kenčia nuo fizinio smurto, jie yra buvę paimti dėl šios priežasties. Pagalbos plane sugyventiniai yra įsipareigoję užtikrinti vaikams saugią emocinę bei fizinę aplinką, tinkamą sūnų ir dukros priežiūrą, rūpintis jų ugdymu bei sveikata, konstruktyviai spręsti iškilusius tarpusavio konfliktus, lankyti psichologų konsultacijas, S. P. įsipareigojęs spręsti alkoholio vartojimo problemą. Tėvai bendrauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, stengiasi užtikrinti bazinius vaikų poreikius, tačiau jiems trūksta įgūdžių pozityviai auklėti vaikus bei konstruktyviai spręsti kilusias problemas. Taip pat paslaugų gavėjas yra nukreiptas lankyti individualias Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos I. P. konsultacijas dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau vyras iki šiol nenuvyko nei į konsultacijas, nei į grupes, teigdamas, kad neturi laiko, nes dirba. Taip pat S. P. motyvuotas gydytis (duomenys neskelbtini), bet pasiūlymo kategoriškai atsisakė. Nors ir paskirta kardomoji priemonė gyvenimas skyriumi, gavo žinių, kad vyriškis to nesilaiko. 2020 m. kovo 6 d. gautas pranešimas iš mokyklos kurioje mokosi D. P.: „Šią savaitę 2020 m. kovo 2-6 dienomis pastebėjo (duomenys neskelbtini) mokinio D. P. pasikeitusį elgesį: nerimastingumą, išsiblaškymą, dėmesio koncentracijos pablogėjimą, uždarumą (vaikas bijo, vengia kalbėti apie šeimą, įvardina, kad jam uždrausta kalbėtis apie šeimoje vykstančias situacijas), nesirūpinimą (drabužiai netvarkingi, purvini, turi ne visas mokymosi priemones). Vasario 24 d. vaikas buvo atėjęs stipriai apdraskytu veidu į mokyklą, teigė jog įvyko konfliktinė situacija su jaunesniu broliu dėl kompiuterinio žaidimo ir brolis jį apdraskė. 2020 m. kovo 6 d. specialistų ir administracijos pasitarime nutarėme Jus informuoti, kad mes sužinojome, jog šeimoje gyvena tėtis, kuriam jų turimomis žiniomis buvo uždrausta gyventi šeimoje.“ Taigi, mokyklai besirūpinant vaiko gerove ir saugumu nori informuoti apie jiems žinomą situaciją ir laukia žinių. Pagarbiai, (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė R. D.“ (t. 1, b. l. 114, 116).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta dėl savo darbo, yra gavę iš policijos ir ugdymo įstaigų pranešimų dėl galimai naudojamo fizinio ir psichologinio smurto kaltinamojo šeimoje, važiavo tikrinti į vietą, nagrinėjo visų keturių vaikų atvejį. Apie smurtą yra pasakoję vyresni vaikai, J. ir D. Nagrinėjo atvejį, kai D. pasipasakojo mokytojai, kad tėtis garsiai keikiasi namuose, yra jam užlaužęs ranką. Vaikas tą jiems patvirtino, pasakė, kad kai tėtis pykstasi su mama, labai garsiai rėkauja, mėto į juos žaislus, kumščiu yra trenkęs į nugarą, kad dažnai būna girtas. Tai buvo maždaug 2019 m. lapkričio mėnesį. Vaikai teigė, kad tėtis skriaudė juos. Bendravo ir su vaikais, ir su jų tėčiu. Tėtis pasakojo, kad su vaikais sunku susitvarkyti dėl telefono, planšetės, kai reikia eiti miegoti, nieko negali dėl to padaryti, jis yra reiklesnis, o mama labiau nuolaidžiauja. Teigė, kad kai J. paskutinį kartą skambino policijai, konfliktas buvo kilęs būtent dėl telefono, J. nenorėjo eiti gulti ir kerštaudamas paskambino 112. Tėvai neigia tokius faktus, tačiau pabendravus su vaikais, panašu, kad jie negalėjo prikurti, jog buvo naudojamas smurtas. Kaltinamasis bendrauja pakankamai agresyviai, bendraujant su jais ((duomenys neskelbtini) darbuotojais), kelia balsą, sunkiai valdo emocijas. Matosi, kad S. P. gali nesusilaikyti ir panaudoti smurtą prieš vaikus. Vaikai kiekvienas apie save pasakojo. Jie visi minėjo smurtinius veiksmus, J. sakė, kad ranka buvo užlaužta, D., kad į nugarą trenkė, mažesnis sakė, kad tėtis mušasi, būna girtas, rėkauja ir, kad jis nori, kad tėtis negyventų namuose, kad vaikai jo bijo. Bendraujant su vaikais nesimatė jokių žymių, tas neįvyksta iš karto. Šiemet taip pat buvo gautas pranešimas iš policijos, kad J. skambino ir sakė, kad tėtis rėkia, kažką daro. Tėtis neturėjo gyventi namuose, bet matomai vis tiek lankydavosi, nakvodavo namuose. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), eina (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog D. P. tėvas S. P. galimai neblaivus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu. Įtaria, jog vaikas mokykloje arba pats prasitarė apie smurtą, arba kadangi šią šeimą pažįsta ne pirmą dieną, siunčia raštus/paklausimus į mokyklą, teiraudamiesi kaip laikosi vyriausias vaikas, D. P., kuris minėtoje mokykloje mokosi, juos informavo mokytojai. 2019 m. gruodžio 5 d. nuvyko į šeimą adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su motina R. G. bei tėvu S. P., išklausė vaikų nuomones. Ji bendravo su abiem tėvais, norėjo išsiaiškinti, kodėl tėvas S. P. vis dar gyvena nurodytu adresu su šeima, kai dar 2019 m. rugsėjo mėnesį motina R. G. pasirašė oficialų pasižadėjimą, jog tėvas išeis gyventi atskirai. Motina nurodė, jog vaikai įleidžia tėvą į namus, o ši išvaryti jo negali, nes neva nėra oficialaus dokumento, draudžiančio jam gyventi minėtu adresu. S. P. nurodė, jog jam nėra skirtos jokios kardomosios priemonės, policijos pareigūnai neuždraudė gyventi su šeima. Kitos kolegės bendravo su vaikais, kurie pasakojo, jog tėtis dažnai geria (alų ir vyną), mama su tėčiu tarpusavyje nuolat barasi, tėtis ant jų rėkia, mėto į juos žaislus, R. P. tėtis mušė, D. P. kumščiu trenkė per nugarą, J. P. skaudžiai užlaužė ranką. Motinos buvo paklausta, kodėl ji neužtikrina vaikų saugumo, jai buvo pasiūlyta vykti į (duomenys neskelbtini), bet ši atsisakė, nurodydama, jog 4 vaikams surinkti daiktus bus sudėtinga, juolab mokykla prie pat, o ir jauniausia S. A. vis dar ant rankų. 2019 m. gruodžio 9 d. motina su vaikais buvo nuvežti ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), tai buvo planinis išvežimas, kadangi lengviau buvo vaikus paimti iš mokyklos ir darželių, motiną su jauniausiąją iš namų, negu ketvirtadienį, 2019 m. gruodžio 5 d., imti iš namų, kai tėvas kalbėjo pakeltu tonu, motina prieštaravo išvykimui, nenorėjo kviesti policijos, bet ir palikti vaikų su tėvu negalėjo. Patikslino, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atvykus į šeimą ant vaikų akivaizdžių smurto žymių nesimatė, todėl nei pačios neapžiūrėjo, nei medikų nekvietė (t. 1, b. l. 107).

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Yra mačiusi kaltinamąjį apsilankymo jo namuose metu. Iš mokyklos buvo gautas pranešimas, kiek žino, pranešimų buvo daug, vienas iš jų iš mokyklos, kitas iš policijos pranešimų registro, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, sulaužė durų staktą ir kilo konfliktas. Vyko į vietą dėl smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. gruodį su kolegomis nuvyko į kaltinamojo namus. Apsilankymo metu rado vaikų motiną, kaltinamąjį ir keturis vaikus. S. M. labiau bendravo su tėvais, kurie nebuvo linkę bendradarbiauti, o jie su vaikas. Vaikai sakė, kad tėtis būna agresyvus, būdamas išgėręs rėkia, šaukia, mėto į juos daiktus, taip pat sakė, kad užlaužė ranką. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad vaikai sakė, jog, kai S. P. vienam vaikui užlaužė ranką, kitam – trenkė į nugarą. Tą minėjo ir R. P., pastarasis sakė, kad tėtis muša, nepasitikslino kiek kartų sudavė ir kur. Taip pat nepasitikslino, ar labai skaudėjo. R. P. pasakojo, kad tėvai pykstasi, kyla konfliktai, kad sumušė brolį. Tiksliau aplinkybių nurodyti negali, neatsimena, jau metai praėjo, ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Buvo taip, kaip surašyta anketose. Ant vaikų sužalojimų, atrodo, nematė. Vaikas sakė, kad bijo tėvo, jis būna piktas, nenori, kad jis gyventų kartu. Kaladėlių mėtymą vaikas įvardijo ne kaip žaidimo formą. Jai rodė žaislus – kaladėles, transporto priemones, žaislai nebuvo dideli. Kaladėlės buvo panašios į „Lego“ kaladėles. Tą dieną, P. šeimą pamatė pirmą kartą. Po šio įvykio su jais nėra bendravusi. Į vaikų faktinę gyvenamąją vietą vyko vieną kartą, asmeniškai šios šeimos daugiau netyrė, todėl nežino, ar skyriuje nebuvo gauta daugiau pranešimų. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), eina (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog D. P., tėvas S. P. galimai neblaivus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu. Įtaria, jog vaikas mokykloje arba pats prasitarė apie smurtą, arba kadangi šią šeimą pažįsta ne pirmą dieną, siunčia raštus/paklausimus į mokyklą, teiraudamiesi kaip laikosi vyriausias vaikas, D. P., kuris minėtoje mokykloje mokosi, jas informavo mokytojai. 2019 m. gruodžio 5 d. nuvyko į šeimą, adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su motina R. G. bei tėvu S. P., išklausė vaikų nuomones. Ji bendravo su vaikais, o tiksliau atskirai su kiekvienu. R. P. paaiškino, jog tėtis geria alų ir vyną, bei muša jį, konkrečiau nurodyti nei kaip muša, nei kur muša patikslinti negalėjo. Tuo metu kambaryje buvęs D. P., R. P. brolis, supyko, kad šis prasitarė, jog tėtis geria, paklausė, kam jis tai pasakė ir po R. P. pasisakymo, pats D. P. patvirtino, kad tėtis dažnai geria. D. P. sakė, kad tėtis kumščiu stipriai trenkė per nugarą, bet kada tai įvyko, vaikas nepasakė. J. P. nurodė, kad tėtis buvo užlaužęs jam ranką, paklausus ar stipriai užlaužė, ar jam skaudėjo, vaikas patvirtino. D. ir J. papasakojo, kad tą pačią dieną, o tiksliau 2019 m. gruodžio 5 d., prieš joms atvykstant grįžęs namo tėtis šaukė ant jų ir R. P., dėl to, kad žaidė miegamajame, ant tėvų lovos, o tiksliau darė kūlversčius, ir nesureagavę į tėvo šaukimą, žaidė toliau, todėl tėvas pradėjo imti nuo grindų žaislus ir mėtyti į vaikus. J. ir D. sakė, kad tėvai labai dažnai pykstasi ir šaukia vienas ant kito. Vaikų buvo teirautasi, kaip jie dėl to jaučiasi, atsakė, jog tada bent jau prie jų nelenda tėvas. Patikslino, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atvykus į šeimą ant vaikų akivaizdžių smurto žymių nesimatė, todėl nei pačios neapžiūrėjo, nei medikų nekvietė. 2019 m. lapkričio 18 d. iš Policijos registruojamų įvykių registro buvo gautas pranešimas, kad neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, sulaužė duris, smurtauja psichologiškai, šaukia ant vaikų. Namie 4 nepilnamečiai. Pranešė R. G. (t. 1, b. l. 111).

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) ir yra D. P. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nepažįsta, pažįsta vieną iš vaikų, dabar jau ir antrą šiek tiek pažįsta. Gali papasakoti tik tiek, kiek vaikas jai pasakojo. Su D. P. bendrauja jau 3 metus, bendravimas yra intensyvus, per karantiną tik ne toks dažnas, tačiau pernai su juo matėsi beveik kiekvieną dieną. D. P. turi specialių poreikių, (duomenys neskelbtini). Taip pat yra (duomenys neskelbtini). Vaikas mokykloje labiausiai pasitiki ja (I. V.) ir kartais išsipasakoja. Kartais vaikas ateina neišsimiegojęs, raudonomis akytėmis, sako, kad tėtis triukšmavo, kad stūmė mamą, kad reikalavo pinigų, buvo policija, kad mušė J. Pokalbį apie tai, kad pas D. P. buvo policija kartais išprovokuoja ir kiti vaikai, į vieną pamoką jis ateidavo su kaimynu vaiku, kuris sakydavo: „ir vėl per tave nebuvo ramybės, nes rėkė tėvas ir vėl ten kažkas buvo, vėl girtas mušėsi, daužėsi“. Kalbėdamas apie situaciją šeimoje D. P. labai susijaudina, užsidengia burną, vardija tai, kad jam draudžiama pasakoti mokykloje kas darosi namuose. Yra sakęs, kad bijo pasakoti kas vyksta šeimoje, nes yra mamos prigrasinta, kad bus išvežtas į vaikų namus. D. P. yra minėjęs, kad ir jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, bet daugiausiai kliūna J. Tokie buvo vaiko žodžiai, čia daugiausia kalba apie praeitų metų rudenį. Tiksliai nedetalizavo kaip jam kliūna, nes tuo metu būna ir kitų vaikų, todėl stengiasi užslopinti tą kalbą, kad jis nesipasakotų, nenori, kad pasakotų prie visų. Vaikas kalbėdamas apie tai labai susinervina, tenka nuraminti, tikrai neprovokuoja tų pokalbių. Tuo metu, kai jis kalba apie santykius šeimoje jam prasideda tikras nervinis tikas, bet ne traukuliai, pradeda tampyti veiduką. Pradeda pasakoti, kad tėtis vagia iš parduotuvių, dėl to nervinasi, išgyvena. Kalba tik apie tai, ką vaikas yra pasakojęs. Apie smurtą pasakojo, kad tėtis muša mamą. Yra buvęs atvejis, kai D. P. buvo stipriai apdraskytas, bet vardijo, kad tai įvyko kovos su broliu metu. Taip, kad pasakotų, jog tėtis mušė, nebuvo. 2019 m. rugsėjo 26 d. ant D. P. veido buvo mėlynė, ji buvo skirtingu metu, nei anksčiau minėtas apdraskymas, bet nebuvo taip, kad D. P. būtų nurodęs, jog tai padarė tėtis. Pas D. ne kartą buvo mėlynių ir ne ant veido, tačiau jis nesakė, kad kažkas jį sumušė. Tą ką perpasakojo, pokalbis vyko tik jiems būnant dviese, pasiliekant po pamokų. Vaikui reikėjo išsipasakoti. Vaikas ateina iš pat ryto matosi, kad išblyškęs, akys raudonos, tai natūraliai paklausia, ar gerai jautėsi. D. P. yra jautrus berniukas. J. atėjo pas juos į (duomenys neskelbtini), specialių poreikių neturi, su juo dirbti nereikia. Mato kaip jis ateina į klasę, kaip jaučiasi, bet tik tiek. Nemano, kad tėčio nebuvo namuose prasidėjus tyrimui, nes kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), tėtis gyveno kartu. D. P. išsiduodavo sakydamas, kad mama labai buvo supykusi ant tėčio, nes tėtis suvalgė kažkurio iš brolių tortą. Paklausius, ar tėtis kartu gyvena, užsidengdavo burną, sakydavo „ne, negyvena“. Tada vėl pasakoja, pasimiršta, tai tiek mokytoja, tiek ji suprato, kad tas tėtis visada ir gyveno su jais. Mamos paklausius, sakė, kad kaltinamajam nėra kur gyventi, ten kur turi gyventi, nėra sąlygų, nėra dušo, skalbimo mašinos ir t. t. D. P. yra sakęs, kad gera, kai tėčio nėra. Tokius dalykus, ar vaikas galėjo išsigalvoti labiau sprendžia psichologai. Atvejų, kad D. P. visiškai kažką išsigalvotų, mokykloje nepasitaikė. Nebuvo, kad klasėje kažką pasakytų ir tai būtų netiesa. Mokytojai ar kitiems žmonėms jis nieko nesipasakoja. Po to, kai ji davė parodymus ir su ja D. P. dabar nelabai kalbasi. Su klasės vaikais draudimo bendrauti nebuvo, bet mama jam yra liepusi nesipasakoti apie tai, kas vyksta namuose. Mamą D. P. myli, jis jaučiasi atsakingas už mamą, pyksta ant tėčio, sako, kad tėtis ją išnaudoja, jam reikalingi tik jos pinigai. Keisti tokie vaiko pareiškimai. D. P. yra nuoširdus vaikas, polinkio fantazuoti nepastebėjo, aišku garantuotai negali teigti, jai yra žinoma tik tai, ką vaikas pats pasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su D. P. bendrauja dažnai. D. P. pasakojo, kad tėtis smurtauja, dažnai juos muša, išskyrus sesę S., muša netgi mamą. Bet konkrečiai savo atžvilgiu, kad mušė, nenurodė. Kaip, kokiu būdu į kur muša ir ką konkrečiai, detalių nepasakoja, bet pabrėžia, kad labiausiai kliūna J. P.. Teigė, kad mamai yra net dantis išmušęs. Tėvas juos muša kai būna girtas, o geria kasdien, alų. Taip pat nurodė, kad tėvas visaip negražiai vadiną mamą, šaukia ant jos. Berniukas teigia, kad kai tėtis grįžta girtas, mama jiems liepia slėpti planšetę, kad tėtis nepaimtų. S. P. yra sudaužęs jau ne vieną išmanųjį įrenginį (telefoną meta į sieną ir t. t.). Kuomet D. P. jaudinasi, nervinasi, pokalbio metu matosi, kad jis bijo yra neramus. Ką nors papasakojęs, užsidengia burną. D. P. pasakojo, kad motina jam prigrasino, prigąsdino jį, kad jeigu papasakos kam nors mokykloje, jam bus „šakės“ (blogai), jis bus atimtas ir atiduotas į vaikų namus, neleidžia niekam pasakoti kas vyksta jų šeimoje. D. P. teigia, kad jeigu tėčiui S. P. kas bus, jis liks kaltas, kad jam tai nutiko. Jai bendraujant su D. P., jis vis paklausdavo: „Kodėl klausinėji? Kam nors pasakosi?“ 2019 m. rugsėjo 26 d. ant D. P. veido matė mėlynę. Vieną kartą jis buvo apdraskytu veidu, bet nurodė, kad tai padarė brolis. D. P. yra pasiguodęs, kad: „kaip gerai, kad kai nėra tėčio. Namuose ramu, galim išsimiegoti, niekas negeria alkoholio“. D. P. jaučiasi atsakingas už savo šeimą (t. 1, b. l. 120).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2019 m. rugsėjo 26 d., 08.34 val., buvo pranešta, jog „šiandien, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atėjo berniukas ((duomenys neskelbtini) metai) J. P., kuris pasakė, kad tėtis jam delnu trenkė į veidą. Pranešė (duomenys neskelbtini) B. L., dabar dėl berniuko yra kitoje vietoja, prašė su ja susisiekti“ (t. 1, b. l. 13).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formoje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 10.37 val. buvo gautas iškvietimas apžiūrai į darželį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), dėl galimo J. P. ((duomenys neskelbtini) m.) sumušimo. Apžiūrint buvo nustatyti trauminiai sužalojimai (t. 1, b. l. 48).