- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-21
- Bylos Nr.
- AN2-196-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00039-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo M. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu M. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 9 d., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems (duomenys neskelbtini) kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tokiais M. B. veiksmais buvo pažeisti VMI interesai.
Šalies argumentai
2. Skunde aukštesnės instancijos teismui M. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir paskirti jam minimalią 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų apie tai, jog M. B. būtų baustas už analogišką administracinį pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl jam turėjo būti skiriama bent jau minimali bauda, t. y. 1400 eurų (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų), jeigu nuspręsta, kad 500 eurų (penki šimtai eurų) bauda yra per maža. Skunde taip pat nurodoma, jog jis pripažįsta pažeidimą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirta pernelyg didelė net 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.
2.2. Skundo autorius pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anaiptol, jis pripažino pažeidimo padarymą, pateikė paaiškinimus, nurodydamas priežastis, dėl kurių atliko tam tikrus mokėjimus, paaiškindamas priežastis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į M. B. apeliacinį skundą VMI Nepriemokų ir administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolė apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos baudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė paskirti M. B. atžvilgiu 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą. Aukštesnės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
5. Marijampolės apylinkės teismo 2023 n. gegužės 25 d. nutarimu M. B. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda. Už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) iki 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų).
6. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
8. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, 2023 m. gegužės 22 d. M. B. Marijampolės apylinkės teismui pateiktuose paaiškinimuose-prašyme, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skirti 500 eurų (penkių šimtų eurų) baudą. Minėtuose paaiškinimuose-prašyme M. B. akcentavo, kad VMI prašoma jam skirti bauda yra už itin formalius pažeidimus, kadangi mokėjimai kreditoriams išimtinai buvo atliekami būtiniausiais atvejais, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumą. Didžioji dalis apskritai atlikta nepažeidžiant VMI interesų, kadangi mokėjimai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) darbuotojams, mokamas darbo užmokestis. Paaiškinimuose-prašyme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad mokėjimai visada buvo atliekami tam, kad (duomenys neskelbtini) galėtų tęsti ūkinę-komercinę veiklą, generuoti pajamas tam, jog galėtų vykdyti atsiskaitymus su VMI (1 t., b. l. 126-127).
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų M. B. atžvilgiu taikyti pagrindo nėra, nes nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galimas minėtos nuostatos taikymas.
12. M. B. skunde apygardos teismui nurodė, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad M. B. prašo taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu, nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms ir aukštesnės instancijos teismo vertinimu iš administracinio nusižengimo bylos nenustatyta, jog pažeidėjas M. B. visiškai kritiškai vertino savo padarytą nusižengimą. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai pažymėjo, kad asmuo savo kaltę pripažino tik iš dalies, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų-prašymo turinio galima suprasti, jog jis bando pateisinti savo veiksmais padarytą nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad mokėjimai kreditoriams išimtinai buvo atliekami būtiniausiais atvejais, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumą. Be to, M. B. nuoširdžios atgailos dėl padaryto pažeidimo taip pat neišreiškė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
13. Nors M. B. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti šias nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) iki 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau, atsižvelgus į M. B. asmenybę, kaltęs formą bei į tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iš esmės pripažino, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, į administracinio nusižengimo padarymo motyvus, yra pagrindas svarstyti mažesnės baudos nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis paskyrimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nutarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti lygią sankcijos vidurkiui baudą, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam skiriama 1700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir juo M. B. paskirtos nuobaudos – baudos dydį sumažinti iki 1700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų).
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.