Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui AB „DNB bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydžio klausimas.

Atsakovas AB DNB bankas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 1 995,00 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas ieškiniu siekė pripažinti negaliojančiomis Kreditavimo sutartį bei Obligacijų pasirašymo sutartį ir tokiu būdu susigrąžinti (taikant restituciją) ieškovo apeliantui sumokėtas kredito palūkanas (81.271,09 Lt) ir kitas išlaidas, kurias patyrė sudarydamas šias sutartis (373 Lt už hipotekos lakšto parengimą, 100 Lt hipotekos lakšto įmoką, 10 Lt už hipotekos lakšto išregistravimą, 184 Lt draudimo įmoką, 6 735,47 Lt – 5 proc. palūkanos už tariamai neteisėtą naudojimąsi ieškovo lėšomis). Taigi, ginčo suma yra aiški – 88 673,56 Lt. CPK 80 str. 4 d. nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus mokamas to paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose iki 100 000 Lt mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis, todėl šioje byloje žyminis mokestis nuo 88 673,56 Lt ginčo sumos turėtų būti 2 660 Lt. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas paduotas elektroninio ryšio priemonėmis, žyminis mokestis sudaro 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.), todėl galutinis žyminis mokestis už apeliacinį skundą šioje byloje sudaro 1 995 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už paduotą apeliacinį skundą sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žyminis mokestis yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str. 1 d.). Tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – dalį teisingumo vykdymo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems suinteresuotumą bylos baigtimi. Žyminio mokesčio dydžio nustatymui teisiškai reikšmingas yra ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčo sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuotini nuo ginčijamos sumos. Ieškinio sumos nustatymo taisyklės numatytos CPK 85 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punktas reglamentuoja, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, žyminiu mokesčiu apmokestintus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio sumą šioje byloje sudaro ne tik priskačiuotos palūkanos (pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 88 673, 56 Lt suma), bet ir ginčijamų sandorių vertė. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti apeliaciniu skundu ginčijamos sumos dydį.

Ieškovas byloje pareiškė reikalavimus dėl 2007 m. lapkričio 23 d. su atsakovu sudarytų Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties ir Obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei 88 673,56 Lt dydžio nuostolių priteisimo, siekdamas nuginčyti atsakovo teisę į palūkanų reikalavimą ir susigrąžinti sumokėtas 81 271, 09 Lt palūkanas bei kitas išlaidas, kurias patyrė sudarydamas šias sutartis (373 Lt už hipotekos lakšto parengimą, 100 Lt hipotekos lakšto įmoką, 10 Lt už hipotekos lakšto išregistravimą, 184 Lt draudimo įmoką, 6 735,47 Lt – 5 proc. palūkanos už tariamai neteisėtą naudojimąsi ieškovo lėšomis). Kitaip tariant, ginčydamas sandorius ieškovas siekia paneigti jam tenkančią sutartinę prievolę mokėti palūkanas pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, kurią jis jau yra įvykdęs. Atsakovas taip pat yra įvykdęs šią sutartį, kadangi, kaip nurodyta ieškinyje, suėjus sutartyje numatytam terminui, 2010 m. gruodžio 22 d. išpirko obligacijas (2007 m. lapkričio 23 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 3.1 p., 6.1 p.). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Vadinasi, išpirkdamas obligacijas, atsakovas susigrąžino 399 870 Lt kredito sumą, kurią buvo paskolinęs ieškovui, o šioje byloje sprendžiama tik dėl palūkanų sumokėjimo pagrįstumo ir kitų aukščiau nurodytų ieškovo patirtų išlaidų priteisimo (t. y. 88 673,56 Lt). Kaip minėta, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi išpirkdamas obligacijas atsakovas susigrąžino visą kredito sumą pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tai net ir patenkinus apeliacinį skundą bei atmetus ieškinį ir likus galioti ginčijamoms sutartims, atsakovas neįgis turtinės reikalavimo teisės, nes sutartys jau yra įvykdytos iki ieškinio šioje byloje pateikimo. Apeliantas siekia teismo sprendimo panaikinimo ir ieškinio visiško atmetimo ne dėl to, kad, likus galioti ginčijamoms sutartims, įgytų tam tikrą turtinę teisę (reikalautų grąžinti kreditą), bet dėl to, jog galiojanti Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis buvo palūkanų pagal ją skaičiavimo ieškovui pagrindas. Beje, ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sutartis negaliojančiomis, restituciją taikė tik ieškovo sumokėtų pagal sutartį palūkanų grąžinimo apimtimi ir kitu mastu restitucijos netaikė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog ginčijamų sandorių vertė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, todėl į ieškinio sumą neturi būti įtraukta.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas AB „DNB bankas“, elektroninėmis ryšio priemonėmis paduodamas apeliacinį skundą ir prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą bei atmesti ieškovo P. Š. ieškinį, turi sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 80 straipsnio 7 dalimi. Visas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2660 Lt (3 procentai nuo ginčo sumos, kuri šiuo atveju neviršija 100 000 Lt (88 673,56 x 3 proc. = 2660,2)), o apeliacinį skundą padavus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokėtinas 1995 Lt žyminis mokestis (2660 Lt x 75 proc. =1995,15).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio nustatymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė neteisingą nutartį (CPK 329 str. 1 d.), kuria nepagrįstai nustatė apeliantui terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Nustatytas pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą tenkinti apelianto AB “DNB bankas” atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.