Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovei D. P., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius (toliau – Skyrius) 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog Skyrius neprieštarauja, kad mažamečių G. M. ir E. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama ieškove D. P., taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo mažamečiams vaikams priteisimo atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkini, be to nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas atsakovas M. M. nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo mažamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. P. papildomai paaiškino, kad šiuo metu viena augina du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad daugiausiai vaikams išlaidų sudaro darželis, rūbai, maistas ir avalynė. Ieškovė pažymėjo, kad vaikams stengiasi viską pirkti kur pigiausia. Šiais metais sūnus Gabrielius eis į paruošiamąją klasę, todėl jam reikės pirkti mokymosi priemones, be to nurodė, kad jam reikalingas logopedas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu iki 2020 m. balandžio mėnesio. Pažymėjo, kad rugsėjo mėnesį atsakovas ieškovei grynaisiais pinigais vaikams perdavė 230 Eur, spalio mėnesį atsakovo sesuo G. M. jai į sąskaitą pervedė 250 Eur, o šių metų sausio mėnesį atsakovas vaikams davė 70 Eur. Iš viso atsakovas nuo balandžio mėnesio vaikams skyrė 550 Eur. Jai labai padeda tėvai, draugai, bei giminės maistu ir pinigais, nes kitaip neišgyventų. Nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį išleidžia apie 300 Eur. Ieškovė gauna 360 Eur pašalpą, po 200 Eur už vaikus, tai iš viso per mėnesį pajamų gaunasi apie 900 Eur. Ieškovė nedirba, kadangi niekas nenori priimti dirbti su mažamečiais vaikais, be to pažymėjo, kad darbo stažo ir specialybės neturi ir yra baigusi tik 11 klasių. Nurodė, kad atsakovas per visą laiką tik vieną kartą vaikams nupirko rūbų ir batų, o papildomai atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. paaiškino, kad sutinka, jog nepilnamečiai vaikai gyventų su mama, taip pat sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 150 Eur. Nurodė, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 26 d. galėjo ieškovei sumokėti 550 Eur išlaikymą, tiksliai nepamena. Paaiškino, kad ieškovė leidžia jam susitikti su vaikais ir turi galimybę su jais bendrauti, pažymėjo, kad su vaikais sutaria gerai. Nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, statybininko specialybę. Dirbdamas kruiziniuose laivuose vidaus apdailininku UAB ,,Molten marine” uždirbdavo apie 2500 Eur per mėnesį, dirbdamas MB ,,Statybos liūtai” uždirbdavo apie 700 Eur per mėnesį. Šiuo metu nurodė, kad dirba statybų įmonėje UAB ,,Energolux group” mūrininku. 2020 metų pabaigoje sesei užsienyje atliko remontus ir už tai ji ieškovei siuntė vaikams pinigus. Nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymas po 235 Eur kiekvienam vaikui yra per didelis, kadangi tuomet jis neturės pats iš ko išgyventi. Papildomai nurodė, kad daugiau vaikų ar išlaikytinių neturi, tačiau kai tik turi pinigų po keliasdešimt eurų duoda vaikams. Nurodė, jog yra darbingas, sveikas, tačiau turi problemų su nugaros skausmais, neįgalumas nėra nustatytas. Paaiškino, kad su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė D. P., o tėvas – atsakovas M. M.. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnūs G. M. ir E. M. nuo 2020 m. balandžio 1 d. gyvena kartu su ieškove D. P., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu M. M. sūnūs pasimatydavo ne nuolatos, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir sūnų. Nepilnamečių vaikų G. M. ir E. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su mama. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė. Skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečių G. M. ir E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų G. M. ir E. M. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su motina D. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais sūnumis tvarkos nėra, tačiau ieškovė ieškinyje nurodė prašomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis. Išvadą byloje teikianti institucija ieškovės pateiktai tvarkai neprieštaravo, nurodė, kad Skyriaus manymu ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaiko maksimali ir be jokių apribojimų bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka visiškai atitinka ir užtikrina nepilnamečių G. M. ir E. M. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 26 d., priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečių vaikų G. M. ir E. M. išlaikymui po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė, sūnų G. M. ir E. M., išlaikymo išlaidų dydį grindžia teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimu, tačiau nurodytų išlaidų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus Gargždų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažyma apie mokestį už nepilnamečius vaikus. Vis tik, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, nepilnamečių vaikų pagrindinius poreikius, bei tai, kad vaikai greitu metu lankys paruošiamąją klasę bei pradės lankyti mokyklą.

Teismas įvertinęs nepilnamečio vaikų amžių, jų poreikius, sveikatos būklę, tai, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, verčiasi gaudama pakankamai mažas pajamas, tuo tarpu atsakovas būdamas darbingo amžiaus, išlaikymą galinčiu teikti asmeniu, turi ir gali prisidėti prie sūnų G. M. ir E. M. išlaikymo, tačiau jį teikia iš dalies. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, ar jis turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų ar turėtų mažiau dirbti.

Vis tik, teismas atsižvelgdamas į ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus skaičiavimus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į nepilnamečiams vaikams reikalingų skirti lėšų dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. P.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2020 m. balandžio mėnesio, išskyrus kelis atvejus, kai atsakovas nepilnamečiams vaikams bendrai skyrė 550,00 Eur sumą (275,00 Eur vienam vaikui), todėl šią sumą išskaičius, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos kiekvienam nepilnamečiui vaikui sudaro po 1 125,00 Eur (7 mėn. x 200,00 Eur – 275,00 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 1125 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro: 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 25 Eur (1125 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 154 Eur (54 Eur + 75 Eur + 25 Eur) žyminio mokesčio.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu sudaro 467,36 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 89,08 procentus (((200 Eur / 235 Eur x 100 proc.) + (1125 Eur / 1370 Eur x 100 proc.) + 100) / 3) ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 416,32 Eur (467,36 Eur x 89,08 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Nepilnamečių G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1125,00 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas M. M. maksimaliai bendrauja su nepilnamečiais sūnumis G. M. ir E. M. tokia tvarka:

- šalys turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus G. M. ir E. M., gyvenančius su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

- nepilnamečių vaikų tėvai M. M. ir D. P. patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu mokymu, turi būti planuojami ir vykdomu abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaikais, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai daugiau nei susitarę šia sutartimi. Vaikų tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaikais privalo pranešti vaikų motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 416,32 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 32 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.