Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad Kadastrinių matavimų metu garažui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog statinys pastatytas 1995 metais. Klaipėdos Regioninio valstybės archyvo duomenimis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius dokumentų saugojimui neperdavė, duomenų apie išduotą statybos leidimą garažui, šio statinio statybos darbų užbaigimo akto pateikti negali. Šilutės rajono savivaldybės administracija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informavo, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos leidimo ir darbų užbaigimo akto nėra. 2024-04-29 VĮ Registrų centrui pateiktoje pažymoje garažų Nr. 62, 33 ir 30 naudojai patvirtina, kad pareiškėjas garažu naudojasi nuo 1993 m. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti garažą viešajame registre, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. VĮ Registrų centras duomenimis nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota nėra ir nebuvo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

7. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog ferma (veršidė) buvo pastatyta, sukurta teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažinti įgyti pareiškėjos tėvo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos matyti, jog fermos statybos metai – 1956. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

8. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 1995 m., iš savo asmeninių lėšų pastatė nekilnojamąjį daiktą - garažą, tačiau šio objekto statybos dokumentų jis neturi. Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statinys faktiškai egzistuoja. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinio išsidėstymo planas, pastato kuriame yra patalpa kadastro duomenys ir kita.

9. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 1995 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, atsisakė registruoti nuosavybės teises, nurodydamas, kad nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti statinio įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad jis 29 metus nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojosi garažu, valdė jį kaip savo turtą.

11. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas garažą būtų valdęs neteisėtai. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

12. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1995 metais, esantį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.