- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- AN2-388-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01250-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo T. S. (toliau – T. S.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. T. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. birželio 19 d., 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakartotinai būdamas neblaivus (nustatytas 0,62 promilių girtumas), turėdamas neįvykdytą galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad 2015 m. birželio 7 d. vairavo neblaivus, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 42 mėnesiams ir paskirta bauda. Tokiais veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą T. S. paskirta 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, taikyti transporto priemonės konfiskavimą arba iš T. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.1. Institucijos teigimu, T. S. yra linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Jis jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą. Vertinamu atveju T. S. neabejotinai žinojo savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jų nepaisė, padarydamas ypatingai pavojingą ir grubų pažeidimą. Paskyrus T. S. formaliai ne jam priklausiusios, tačiau jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, Institucijos įsitikinimu, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai bei savininko teisė į nuosavybę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad jai priklausančia transporto priemone nebūtų pasinaudota nusižengimo darymui. Remiantis jos paaiškinimais aišku, jog jai priklausančią transporto priemonę ji iš esmės buvo perleidusi savo sūnui T. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimu T. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti T. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, buvo padarytas T. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nagrinėjamu atveju T. S. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Tuo tarpu, kaip nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje, už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017).
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pastebėtina, kad vertinamu atveju T. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui daryti panaudojo transporto priemonę. Tokiu būdu, abejonių tuo, jog T. S. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, aukštesniajam teismui nekyla. Tačiau, vien tik šio fakto, sprendžiant administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo klausimą, nepakanka. Bylos duomenimis, automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas T. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, bet jo motinai I. S. (b. l. 16). Todėl šiuo atveju, sprendžiant komentuojamos transporto priemonės konfiskavimo klausimą, privalo būti nustatyta bent vien iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas.
8. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nurodė, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria T. S. padarė administracinį nusižengimą, savininkė I. S. nežinojo, kad jai priklausančiu automobiliu T. S. darys administracinius nusižengimus. Neabejotina, jog vien tai, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo priemonė, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau ši aplinkybė tokios kategorijos bylose privalo būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nenustatinėjo, o tik deklaratyviai konstatavo, kad transporto priemonės savininkė nežinojo apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą, neatsižvelgdamas ir į aukštesniųjų teismų suformuotas teisės aiškinimo taisykles.
9. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. S. parodė, kad automobilis, kurį jis vairavo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, priklauso jo mamai I. S.. Tačiau pažymėjo, jog komentuojamu automobiliu naudojosi jis – važiuodavo juo į darbą, mamą nuveždavo pas gydytojus. Šiuos T. S. parodymus iš esmės patvirtino ir I. S., papildomai parodžiusi, jog automobilis reikalingas, kad T. S. ją galėtų nuvežti į gydymo įstaigą. Pati I. S., sprendžiant iš jos parodymų visumos, nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad automobilio savininkė I. S. analizuojamu atveju leido administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudotis ir valdyti jai priklausančią transporto priemonę iš esmės be jokių apribojimų ir visiškai nusišalino nuo bet kokios jai priklausančios transporto priemonės kontrolės, nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog I. S. yra pensinio amžiaus, transporto priemonės pati nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo niekuomet neturėjo. Jos teigimu, įgijusi jai priklausančią transporto priemonę, ji perdavė savo sūnui, kuris, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, disponavo jam perduota transporto priemone kaip savo – važiuodavo į darbą, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu važiavo į žvejybą. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymas analizuojamu atveju iš esmės buvo perduotas kitam asmeniui – T. S., pati transporto priemonės savininkė ja nesirūpino.
11. Nors I. S. teigia, jog transporto priemonę ji įsigijo, kad sūnus ją galėtų vežioti į gydymo įstaigas, tačiau ši jos versija, įvertinus faktą, jog ji gyvena mieste, kur važiuoja viešasis transportas, jokių duomenų, patvirtinančių jos galimą neįgalumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, yra neįtikima. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad T. S. jau ne kartą buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, už tai jam jau buvo atimta teisės vairuoti, konfiskuota ir jam priklausiusi transporto priemonė, apie ką I. S., būdama T. S. motina, neabejotinai žinojo. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, T. S. piktnaudžiauja alkoholiu, kas jo motinai neabejotinai žinoma. Darant šią išvadą pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 20 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo informuota apie tai, kad T. S. ir L. O. nesprendžia šeimoje kylančių problemų, šeimoje susiklostę konfliktiniai santykiai, be kitų priežasčių nurodant ir T. S. ir L. O. girtavimą. Šiuo atveju U. S. (T. S. vaikui) buvo nustatytas apsaugos poreikis ir skirta laikinosios priežiūros priemonė jo gyvenamojoje vietoje, šeimoje laikinai apgyvendinant T. S. motiną I. S. (b. l. 19-24). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą konstatuojama, kad automobilio savininkė I. S., žinodama savo sūnaus problemas dėl alkoholio vartojimo, neužtikrino jai priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, elgėsi neatsakingai, ilgą laiką nesirūpino jo likimu.
12. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).
13. Minėta, jog praeityje T. S. net keletą kartų buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, skirtas ir transporto priemonės konfiskavimas. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog T. S. yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinus T. S. asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, bei į transporto priemonės savininkės elgesį su jai priklausančiu turtu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, šiuo atveju, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, byloje esant nustatytai ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būtinai ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, T. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio I. S., konfiskavimas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos skunde išdėstytai nuomone, kad paskyrus T. S. nusižengimo padarymo metu valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininkės teisė į nuosavybę. Automobilio konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės nekonfiskavimo ir priimti naują nutarimą šioje dalyje: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą, T. S. skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio I. S., konfiskavimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.