Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Individualioje įmonėje (toliau – IĮ) „J“, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2021 m. kovo 25 d., tarp 18 ir 23.45 val., veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrindamas teisėtai turimo šaunamojo ginklo, pistoleto „Sig Sauer P 230 SL, 9 mm Kurz“, Nr. (duomenys neskelbtini) – saugumo, paliko minėtą šaunamąjį ginklą su 7 šoviniais dėtuvėje daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovinčiame savo sutuoktinės R. V. automobilyje „Volkswagen Eos“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą ir sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Tokiu būdu S. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važinėja darbo reikalais ir dirba su „grynaisiais“, todėl įsigijo šaunamąjį ginklą, kurį nešioja medžiaginėje rankinėje, pakabinamoje ant krūtinės. Tą dieną, kai pametė ginklą, atvažiavus namo po darbo kieme buvo labai daug automobilių. Kieme stovėjo ir sutuoktinės automobilis, nuo kurio turėjo raktus. Sutuoktinės automobilį pervarė ir pastatė savo automobilį. Grįžus namo, kabindamas savo rankinę pastebėjo, kad ji lengva. Pamatė, kad joje nebėra ginklo. Pagalvojo, kad paliko jį darbe, nuvažiavo patikrinti, tačiau ten jo nerado, taip pat ieškojo kaime ir savo automobilyje, tačiau ten jo taip pat nebuvo. Paskambino policijai ir nuvažiavus parašė pareiškimą. Po to, kai atvažiavo pareigūnai, pagalvojo, kad ginklas gali būti žmonos automobilyje, nes kai paėmus raktus iš rankinės, padėjo ją tarp sėdynių ir matyt tas ginklas iškrito. Jo per stiklą nesimatė, jis gulėjo tarp sėdynių, tačiau policininkai atvažiavę matė, kad jis ten gulėjo. Įprastai ginklo rankinėje nepalieka, turi seifą ir grįžus namo, kai niekur nesiruošia, persirengia ir padeda ginklą su rankine į seifą. Darbe taip pat turi seifą ir rakinamą spintelę, atėjus į darbą padeda ginklą, kad jo nesimatytų. Turi ginklui laikyti specialų dėklą ir liemenę. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo to, kai sėdėjo žmonos automobilyje, iki kol surado ginklą. Žino reikalavimus dėl ginklo laikymo, supranta, kad negerai gavosi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojos R. V. apklausos metu duoti parodymai, jog ji su vyru gyvena apie 13 metų, kiek žino, jos vyras ginklą turi labai seniai. 2021 m. kovo 25 d. ji buvo namuose, jos automobilis „Volkswagen“ stovėjo kieme prie namo. Apie 21 val. vyras grįžo namo, maždaug po 10 min. jis pradėjo namuose kažko ieškoti, išbėgo į lauką. Išeidamas nieko nepasakė, pro langą ji matė, kaip vyras kažko ieško savo mašinoje, po to vėl grįžo namo. Paklausus ko jis laksto, pastarasis pasakė, kad neranda savo ginklo ir vėl išbėgo į lauką, į savo mašiną. Po to vyras informavo policiją apie prarastą ginklą. Lauke belaukdamas pareigūnų jos vyras priėjo prie jos automobili, šį atsirakino ir pamatė tarp sėdynių gulinti savo ginklą (pistoletą „SIG Sauer P 230 SL, 9 mm Kruz“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 7 vnt. 9 mm šovinių). Nežino, ar jis nuolat nešiojasi ginklą, jo darbas susijęs su grynais pinigais, dėl to ir paima ginklą, kai tai būtina (b. l. 46-48);

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. kovo 25 d. 19.50 val., buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas pametė šaunamąjį ginklą „Sig Sauerp 230 SL“, registruotą adresu (duomenys neskelbtini). Ginklą galėjo pamesti dienos metu Kalvarijų gatvėje, Bendoriuose ar kituose rajonuose. Pranešėjo skambučio laikas 19.45 val. (b. l. 2-5);

2021 m. kovo 26 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Eos“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovintis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šaunamasis ginklas, pistoletas „Sig Sauer P 230 SL, 9 mm Kurz“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje yra 7 vnt. 9 mm šovinių. Nurodyta, jog ginklas guli matomoje vietoje, automobilio viduje, prie vairuotojo saugos diržo sagties, atsirėmęs į sėdynės plastmasinę apdailos dalį, ginklas neužtaisytas (b. l. 28-44);

Pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, mat S. V. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai). S. V. turi pistoletą „Sig Sauer P 230 SL“ Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipai 9 mm Kurz (b. l. 25).

Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti.

Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Kaltinime nurodyta, kad S. V. veika pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kuris konstatuojamas tada, kai asmuo laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti.

BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju aktualus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Byloje surinkti pirmiau išvardyti įrodymai, o būtent, kaltinamojo S. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (ginklą nešiojo savo rankinėje, pakabinamoje ant peties bei dėl neatsargumo jį pametė ir taip paliko automobilyje tarp priekinių sėdynių, atvykę policijos pareigūnai matė, kad ten gulėjo ginklas), liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (vyras grįžęs namo pradėjo namuose kažko ieškoti, paklausus pasakė, kad neranda savo ginklo, jis informavo apie tai policiją, ginklas rastas gulintis tarp sėdynių jos automobilyje), policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys (pranešėjas S. V. pranešė apie pamestą savo šaunamąjį ginklą galimai dienos metu, Kalvarijų g., Bendoriuose, ar kituose rajonuose), daiktų apžiūros protokolo ir tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo duomenys (buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Eos“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovintis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio viduje, matomoje vietoje, prie vairuotojo saugos diržo sagties, atsirėmęs į sėdynės plastmasinę apdailos dalį, gulėjo neužtaisytas šaunamasis ginklas, pistoletas „Sig Sauer P 230 SL, 9 mm Kurz“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 7 vnt. 9 mm šovinių).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. V. ginklą laikė rankinėje, pakabinamoje ant peties, ji sėdant į sutuoktinės automobilį buvo atsegta, todėl ginklas iš jos iškrito automobilyje ir liko ten gulėti; gulėjo kitiems asmenims matomoje vietoje (prie vairuotojo saugos diržo sagties, atsirėmęs į sėdynės plastmasinę apdailos dalį). Taip pat nustatyta, kad ginklo kaltinamasis pasigedo apie 18 val., tačiau manė, kad ginklą galėjo pamesti dienos metu. Automobilio apžiūra atlikta 23.50 val.

Aptartos nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog S. V. tinkamai nepasirūpino teisėtai turimo ginklo su šaudmenimis saugojimu, taip pažeisdamas GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teismas sutinka su kaltinamojo gynėju, kad už ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. ANK 229 straipsnyje „Ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas” nustatyta atsakomybė ir už teisėtai įgyto ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą. Esminis BK 255 straipsnio 1 dalyje ir ANK 229 straipsnyje nustatytų atsakomybių atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2012).

Tačiau nagrinėjamoje byloje vertinti kaltinamojo veiksmus kaip administracinį nusižengimą nėra teisinio pagrindo, nes byloje nustatytas S. V. nusikalstamas neveikimas. Kaltinamasis tinkamai nepasirūpino teisėtai laikomo ginklo su šaudmenimis saugojimu. Jis negalėjo paaiškinti net kuriuo metu buvo pamestas ginklas (manė, kad pamestas dienos metu galimai Kalvarijų gatvėje arba Bendoriuose, ar kituose rajonuose), tai rodo, kad S. V. darbo dienos metu tiksliai nežinojo kada ir kur nešėsi ginklą ir kur ginklas buvo tam tikru laiku. Radus ginklą, S. V. paaiškino, jog galimai ginklas sutuoktinės automobilyje iškrito, nes medžiaginė rankinė buvo neužsegta (po raktų paieškos). Ginklo pasigesta apie 18 val., jis rastas tik po kelių valandų, o iki tol gulėjo sutuoktinės automobilyje, kuriuo ji tą vakarą bet kada galėjo pasinaudoti, be to jis buvo akivaizdžiai matomas automobilio viduje, nes gulėjo prie saugos diržo sagties.

Teismo nuomone, tarp S. V. veikos ir atsiradusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto buvo galima numatyti, jog netinkamai saugant ginklą ir šaudmenis bus sudaryta galimybė kitiems asmeniui pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Ta aplinkybe, kad ginklas pamestas sutuoktinės automobilyje, kuris buvo užrakintas, nepaneigia to fakto, kad dėl kaltinamojo neatsargumo pametant ir taip paliekant nustatytoje vietoje šaunamąjį ginklą, buvo sudarytos visos sąlygos juo pasinaudoti kitiems asmenims, kuriems priskiriama ir kaltinamojo sutuoktinė.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad šaunamuoju ginklu būtų pasinaudota pagal paskirtį, t. y., kad iš ginklo būtų iššauta, ar, kad ginklas realiai atsidurtų kitų asmenų rankose. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje Nr. 2K-614/2006.

Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog S. V. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nenumatė, jog dėl jo nepakankamo rūpestingumo saugant ginklą jis jį pames, taip sudarydamas galimybę pamestu ginklu neteisėtai pasinaudoti kitiems asmenims, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. S. V. turėjo leidimą laikyti ginklą, o tai reiškia, kad jis žinojo savo kaip teisėto ginklų savininko pareigą saugoti šaunamuosius ginklus.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog S. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Dėl S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu gautas jo sutuoktinės R. V. prašymas perduoti kaltinamąjį S. V. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Bylos duomenimis, S. V. nusikalto pirmą kartą; savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi; žala kitiems asmenims nepadaryta. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat yra pagrindas pripažinti, kad S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veik bei, kad jo sutuoktinė R. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą realią įtaką kaltinamajam.

Išvada, kad S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta savo poelgio neatsakingumą ir išgyvena dėl savo priešingų teisei veiksmų. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas. Supratęs, kad neturi su savimi ginklo ir patikrinęs vietas, kuriose jis galėjo būti, iš karto apie ginklo praradimą pranešė policijai. Teismo nuomone, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kaltininko elgesys, jį charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad jog padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl, atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Kaip minėta, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė R. V. nurodė, kad pagal savo asmenines savybes R. V. gali daryti S. V. įtaką. Ji gyvena kartu su sutuoktiniu S. V., kartu augina 5 vaikus (du iš jų bendri), tarpusavyje sutaria, įsiklauso į vienas kito nuomonę. R. V. patvirtino, kad nagrinėjamas įvykis atsitiktinio pobūdžio; šeimoje auga 5 vaikai, todėl ginklų ir šaudmenų turėjimo taisyklių yra laikomasi. R. V. praeityje nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, bausta 1 kartą už greičio viršijimą (2021 m. kovo 28 d.), darbe charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad R. V. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad S. V. yra pagrindas nuo BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sutuoktinę R. V., nustatant minimalų, vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltininko elgesį po to, skiriamas laidavimas be užstato.

Prokuroras prašė skirti S. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones, o būtent: uždrausti naudotis specialia teise, teise turėti šaunamąjį ginklą, nes ši priemonė tiesiogiai susijusi su padaryta nusikalstama veika bei paskirti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

.BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Taigi, teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, jei taip, tai kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti.

Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nėra būtina skirti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo S. V.. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, S. V. neradęs ginklo iš karto apie ginklo praradimą pranešė policijai, nevengė atsakomybės, dėjo maksimalias pastangas jį surasti; S. V. veikla susijusi su grynųjų pinigų disponavimu, todėl ginklas buvo įsigytas savigynai. Svarbu ir tai, kad teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o baudžiamasis procesas, teismo nuomone, S. V. buvo pakankama prevencinė priemonė, būtina BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti. Visa tai rodo, jog BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju būtų neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumui bei kaltininko asmenybei ir ribotų S. V. teises labiau nei tai yra būtina.

Taip pat, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad žala niekam nepadaryta, nėra pagrindo skirti BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, jos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo.

Kaltinamajam S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: pistoletas „Sig Sauer P 230 SL, 9 m Kurz“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 7 šoviniai 9 mm, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam S. V., kadangi pastarasis turi leidimą laikyti nurodytą ginklą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pistoletą „Sig Sauer P 230 SL, 9 m Kurz“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 7 šoviniai 9 mm, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. V..

Išaiškinti S. V. , kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.