Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam T. V., jo atstovui ir gynėjui advokato padėjėjui M. R.,

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam D. K., jo atstovui ir gynėjui advokatui V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2014 m. birželio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje nukentėjusįjį T. V. įrėmė į kampą, smaugė, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei kojomis ir padarė nukentėjusiajam T. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. 2014 m. birželio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vieną kartą sudavė ranka į dešinę akį, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat T. V. kaltino V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį tuo, jog 2014 m. birželio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, D. K. jį mušant prisijungęs V. A. čiupo nukentėjusįjį T. V. į glėbį ir ėmė vilkti iš laiptinės, tuo tarpu D. K. jį toliau mušant, taip kartu padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.

nukentėjusiajam T. V.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog 2014 m. birželio 9 d. vakare T. V. atvežus seseriai S. V. sūnų, norėjo pasikalbėti su T. V. dėl negrąžintų daiktų, todėl ėjo paskui besileidžiantį laiptais T. V.. T. V. nestojo, todėl antrojo aukšto laiptų aikštelėje patraukė T. V. už alkūnės, kad sustotų. T. V. atsisuko ir pradėjo smūgiuoti jam rankomis ir kojomis. Panaudojo imtynių veiksmus, apkabino ir laikė T. V., kad jis nusiramintų. T. V. smūgių jis išvengė. Išėjęs iš buto V. A. juos išskyrė. T. V. žengė žingsnį atgal ir atsitrenkė į aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto esančias pašto dėžutes. V. A. antrą kartą juos išskyrė. V. A. stovint tarp jo ir T. V., T. V. smogė jam į veidą ir išbėgo į lauką. T. V. nesmaugė, smūgių kumščiais ir kojomis nesudavė. Mėlynės T. V. galėjo atsirasti dėl stumdymosi, iš kur atsirado krūtinės sumušimas, paaiškinti negali. Pripažįsta, kad konfliktas kilo dėl jo veiksmų, jeigu nebūtų ėjęs paskui T. V., konflikto nebūtų buvę. Mano, kad T. V. sužalojimai galėjo būti padaryti dėl jo imtynių veiksmų naudojimo. Gailisi dėl savo elgesio, T. V. atsiprašo už padarytus sužalojimus, atlygino dalį padarytos neturtinės žalos.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2014 m. birželio 9 d. buvo vaikų gimtadienis. Buvo atvažiavęs draugės S. V. brolis D. K. su šeima. S. V. mažasis vaikas buvo pas tėtį T. V.. Jie buvo susitarę, kad vaiką T. V. atveš 19 val., bet vaiką šis atvežė apie 21 val. Tuo metu jie visi sėdėjo kambaryje, durys buvo uždarytos. Kai T. V. atvežė vaiką, D. K. atsistojo ir pasakęs, kad eina pasikalbėti, išėjo. Po kažkurio laiko S. V. pasakė jam eiti į laiptinę pažiūrėti, nes kažkas subildėjo. Išėjęs pamatė lyg tai antrojo aukšto laiptų aikštelėje besistumdančius D. K. ir T. V.. Atsistojo į tarpą, pasakė jiems nesipykti. Jie aprimo. T. V. stovėjo ant laiptų krašto, lyg tai norėjo žengti atatupstas atgal, griuvo nuo laiptų ir trenkėsi į pašto dėžutes. Tada D. K. ir T. V. laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų vėl apsižodžiavo, vėl susikibo, o jis vėl liepė ramintis ir lindo į tarpą. Tuo metu T. V. per jį kumščiu trenkė D. K. į veidą, po ko išbėgo iš laiptinės. Su D. K. grįžo į kambarį. Neužvilgo atvyko policija, D. K. išsivežė, o jo net neapklausė. Po to įvykio matė D. K. paraudimą prie akies. Kad T. V. kaip nors būtų buvęs sužalotas, nematė. Nei jis, nei D. K. jokio pjaunančio įrankio neturėjo. T. V. įsipjauti galėjo pats, atsitrenkęs į pašto dėžutes. Jis pats T. V. smūgių nesudavė, jo nelaikė, tik skirdamas buvo atsistojęs į tarpą tarp T. V. ir D. K..

Nukentėjusysis T. V. parodė, jog 2014-06-09 po treniruotės vaiką nuvežė pas žmoną, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į laiptinę, užlipo į trečią aukštą, duris atidarė žmona, per jas išėjo D. K.. Žmonai paliko M. ir pradėjo leistis žemyn. Einant D. K. pradėjo šaukti, kodėl parašė pareiškimą dėl grasinimų, kažką dėl treniruoklio, jis liepė atstoti ir leidosi žemyn. Nusileidus iki antrojo aukšto D. K. jį pasivijo, stvėrė už dešinės rankos, suspaudė, čiupo už kaklo ir pradėjo smaugti, smūgiavo jam rankomis, alkūne. Jis gintis normaliai negalėjo, nes prieš tai buvo patyręs rankos traumą. Jam pavyko atstumti D., nuo atstūmimo jis trenkėsi į sieną. Po kažkurio smūgio alkūne, D. K. numetė jam akinius. Išsilaisvinęs leidosi į apačią, tačiau tarp pirmo ir antro aukšto jį vėl pasivijo ir gavo smūgį į nugarą. Bandė pasitraukti ir patraukė D. K., šis trenkėsi į sieną, tuomet gavo dar kelis smūgius ranka ir koja. Pamatė iš antro aukšto besileidžiantį V. A., kuris D. K. pasakė vesti į lauką, tuomet čiupo už dešinės rankos ar per liemenį, laikė suėmęs, o D. K. buvo iš kairės pusės. Vieną jo ranką laikė suėmęs V. A., tada D. K. keliu sudavė į kairę šonkaulių pusę, bandė persilenkęs suduoti į tarpkojį, bet pataikė į kirkšnį. Tuomet ištraukė ranką iš V. A., atsistūmė nuo D. K. ir pabėgo, jie jo nebesivijo. Besigrumiant su D. K. į sienas nesitrankė. Laiptų aikštelėje buvo pašto dėžutės, kokiame aukštyje jos yra, pasakyti negali, namo, jog jam ties liemeniu. Iš viso jam buvo suduota iki 20 smūgių. Išbėgęs iš namo paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę medikai sutvarstė žaizdas, o po to jis nuvyko į policijos komisariatą. Buvo sumuštas visas kūnas, skaudėjo šonkaulius, pirštai buvo supjaustyti, skaudėjo sėdmenys. Nežino, kas padarė pjautines žaizdas, daikto, kuriuo būtų galima pjauti, nematė. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirko vaistus, tepalus, tačiau neturi išsaugojęs kvitų. Prašo priteisti iš D. K. 10000 eurų, o iš V. A. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes tiek įvertina padarytą žalą.

Liudytoja O. V. parodė, jog yra T. V. mama. Apie 2014-06-09 įvykį žino iš sūnaus pasakojimo. Žino, kad tą dieną sūnus parvežė pas buvusią žmoną vaiką ir laiptinėje jį užpuolė D. K.. Po visko, kai jį išvežė į ligoninę, sūnus jai paskambino ir viską papasakojo. Sūnus sakė, kad jam buvo perpjauti pirštai, sėdmenys, žaizdos ilgai negijo, nes jis serga cukralige. Sūnus sakė, kad jį sužalojo D. K., kuo sužalojo, nežino, o dėl V. A. sūnus sakė, kad šis išėjo ir sugriebęs laikė už rankos. Po kelių dienų sūnus atvyko pas ją ir ji pati matė žaizdas, tai buvo pjautinės žaizdos, o ne nubrozdinimai. Po to įvykio sūnus su D. K. nebendravo, tik žino, kad D. sūnui skambindavo, grasindavo, koneveikdavo negražiais žodžiais. Konfliktai tarp sūnaus ir D. K. prasidėjo, kai prasidėjo sūnaus skyrybų su žmona procesas.

Liudytoja S. V. parodė, jog yra buvusi T. V. žmona, santuoka yra nutraukta, D. K. yra jos brolis, o V. A. yra jos sugyventinis. 2014 m. birželio 9 d. buvo mažojo sūnaus gimtadienis. Buvo atvažiavęs brolis D. K. su vaikais, kartu buvo ir jos sugyventinis V. A.. T. V. buvo išsivežęs sūnų M. ir buvo susitarę, kad M. parveš sutartu laiku, tačiau sutartu laiku sūnaus neparvežė, jį atvežė tik daug vėliau. Gal apie 20 val. T. V. parvežė sūnų ir paleido. D. K. išėjo į laiptinę pasikalbėti su T. V. dėl negrąžinto treniruoklio. Buto durys buvo šiek tiek praviros, tačiau kas vyko laiptinėje, ji nematė. Po kurio laiko ji paprašė V. A. išeiti į laiptinę ir pažiūrėti, kad ko nors neatsitiktų. V. išėjo ir netrukus grįžo kartu su D.. Pamatė, kad D. buvo prie akies paraudimas, paklausus, kas atsitiko, D. atsakė, kad T. trenkė jam į akį. V. A. sakė, kad išskyrė T. V. ir D. K., o T. trenkė D. į akį ir pabėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir D. K. išsivežė.

Liudytoja O. A. parodė, jog V. A. yra jos buvęs vyras, o T. V. yra jos sugyventinis. Su T. V. susipažino 2014 metų sausio mėnesį per bendradarbį R.. Bekalbėdami su bendradarbiu išsiaiškino, jog T. V. žmona S. bendrauja su jos vyru V. A.. Tuomet bendradarbis pasakė, kad T. ieško V. žmonos, kad galėtų skyrybų byloje įrodyti žmonos neištikimybę, o tam reikia informacijos. Bendradarbis T. V. davė jos telefoną numerį, jis jai paskambino, jie susitiko. Ji T. papasakojo, nuo kada nebegyvena su savo vyru V. A.. Iš pradžių su T. V. bendravo tik kaip draugai. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio santykiai pasidarė artimesni. Apie 214 m. birželio 9 d. įvykius žino iš T. V. pasakojimo. Jai paskambino bendradarbis R. ir pasakė, kad T. yra sumuštas. Su T. V. kalbėjosi telefonu, jis pasakė, kad jį sumušė V. A. ir S. V. brolis, kai jis nuvežė žmonai sūnų, sakė, jog jam yra sužalota ranka. Po to įvykio su T. V. susitikę nebuvo, nes tuo metu dar artimai nebendravo. 2015 m. gegužės 3 d. telefonu paskambino D. K., grasino T. V. ir jai sakydamas, kad „suskaldys galvą“. 2015 m. lapkričio 1 d. kartu su T.nuvežus sūnų M. pas motiną, išpuolė D. K. ir išplūdo juos visokiais žodžiais. V. A. yra labai impulsyvus, yra ją sumušęs.

Teisme apklausta liudytoja D. D. parodė, jog yra dirbusi policijos komisariate tyrėja, tačiau nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų neprisimena, jų pavardės jai nieko nesako, apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus nieko paaiškinti negali.

Liudytojas Mantas Kulevičius parodė, jog dirbo Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje, apie 2014-06-09 konfliktą (duomenys neskelbtini) nieko neprisimena.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog buvo atliktas T. V. tyrimas. Tyrimas pradėtas 2014-06-12, baigtas 2014-07-04. Tyrimo metu T. V. nurodė tokias įvykio aplinkybes: 2014-06-09 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė žmonos brolis ir jos meilužis, suduodami kumščiais ir kojomis į veidą, rankas, kojas, peiliu sužalojo dešinį sėdmenį. Apžiūros metu dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje rastas odos nubrozdinimas padengtas šašu su aplinkine poodine kraujosruva; dešinėje kaklo pusėje apatiniame trečdalyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairėje juosmens pusėje, kairio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante rastos poodinės kraujosruvos; dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante rasta paviršinė žaizda; dešinės plaštakos delniniame paviršiuje II piršto vidurinio pirštakaulio srityje, III piršto pamatinio pirštakaulio srityje, IV piršto pamatinio pirštakaulio srityje rasti odos nubrozdinimai, padengti rusvais šašais. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje nurodyta, jog T. V. kreipėsi 2014-06-09 22.22 val., nurodė, jog skauda dešinę plaštaką, kairę krūtinės ląstos pusę, dešinę kirkšnį, nugarą; nurodė, jog sumušė 20.55 val. pažįstami asmenys; objektyviai nustatyta, kad nubrozdinti II-IV pirštai, kraujosruvos dešinės kirkšnies srityje ir kairėje nugaros pusėje, ties juosmeniu, skausmingumas dešinio skruosto srityje, kairėje krūtinės pusėje ties VI šonkauliu; rentgenogramose kaulų lūžių nestebima; diagnozė: krūtinės, nugaros, dešinės šlaunies ir veido sumušimas, dešinės plaštakos II-IV pirštų nubrozdinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens sveikatos istorijoje įrašyta: kreipėsi 2014-06-11; trauma 2014-06-09, sumuštas; skausmingas šonas VI-VII šonkaulių lygyje, odoje kraujosruva; diagnozė krūtinės sumušimas. Atlikus tyrimą, nustatyta, jog T. V. poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje juosmens pusėje, kairiame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II-IV pirštuose padaryti bukais kietais daiktais, o pjautinė žaizda dešiniame sėdmenyje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. T. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl T. V. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. (11 b. l.).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas H. D. patvirtino specialisto tyrimo metu padarytas išvadas ir parodė, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad T. V. nubrozdinti dešinės plaštakos antras, trečias, ketvirtas pirštai. Tai nurodyta ir medicininiuose dokumentuose, apie žaizdas pirštuose dokumentuose nenurodyta. Apžiūros metu T. V. buvo dešiniame sėdmenyje viršutiniame vidiniame kvadrate nustatyta paviršinė pjautinė žaizda. Atlikus tyrimą buvo surašyta tik viena išvada. Apžiūros metu T. V. nurodžius, kad jis gydėsi ne tik ligoninėje, bet ir pas šeimos gydytoją ir gydymas dar nebuvo baigtas, išvada nebuvo užbaigta, buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalauti medicininiai dokumentai ir baigus gydymą tyrimas buvo baigtas ir surašyta išvada. Pagal sužalojimų lokalizaciją T. V. buvo sužalotas patiriant trauminius poveikius iš šalies. Jeigu nukentėjusysis būtų pats smūgiavęs, galėjo patirti rankos pirštų krumplių sužalojimus. Sužalojimas T. V. dešiniame sėdmenyje padarytas aštriu pjaunančiu daiktu, pagal lokalizaciją paprastai toks sužalojimas patiriamas nuo tiesioginio smūgio, tačiau gali gautis ir atsitrenkus į aštrų atsikišusį daiktą. T. V. padarytiems sužalojimams reikėjo ne mažiau 8 trauminių poveikių. Apžiūros metu nukentėjusiojo T. V. veido srityje sužalojimų nebuvo užfiksuota, tik medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad yra skausmingumas skruoste. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu atsitrenkiant į kažkokius daiktus, tik kraujosruva kakle nėra būdinga atsitrenkimui, kraujosruva rankos vidiniame paviršiuje taip pat būdinga išoriniam poveikiui, nes iš vidaus smūgiai nesuduodami.

Liudytojas E. J. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. V. yra jo pacientas. 2014 m. birželio mėnesį T. V. padarytas sužalojimas nebuvo kuo nors ypatingas. Pats T. V. sakė, kad lyg tai ėjo aiškintis su žmona ir laiptinėje jį užpuolė, lyg tai su peiliu. T. V. buvo sužaloti pirštai, žaizdos buvo pjautinės, tačiau buvo įpjautas tik pats odos paviršius, siūti nereikėjo, nekraujavo, todėl tai buvo traktuojama kaip nubrozdinimas. T. V. buvo mėlynių liemenyje, jis skundėsi skausmais kažkur po šonkauliais, jam išdavė nedarbingumo pažymą dėl krūtinės sumušimo, nes krūtinės sumušimas labai vargina žmogų, jis skausmingesnis. Toks sumušimas gali gautis ir atsitrenkiant į sieną ar duris. Nuo insulino injekcijų kraujosruvos nesusidaro. Cukrinis diabetas sukelia kraujagyslių pažeidimus ir kraujosruvos atsiranda greičiau.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog 2014-06-09 21.06 val. atvykusiems medikams T. V. nurodė, jog kieme užpuolė žmonos brolis, nustatyta diagnozė – dešinio žasto sumušimas, dešinės plaštakos II, III, IV pirštų nubrozdinimas. (116 b. l.).

Iš nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00302-14 medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti šie veiksmai: 2014-07-09 apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (ikiteisminio tyrimo medžiagos 26-28 lapai); apklaustas nukentėjusysis T. V. (ikiteisminio tyrimo bylos 30 lapas); daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuotas specialistų išvadų iš T. V. ir D. K. paėmimas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 32-33, 65-65 lapai); atliktas nukentėjusiojo T. V. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu nukentėjusysis T. V. detaliai nurodė, kur ir kokie smūgiai jam buvo suduoti (ikiteisminio tyrimo medžiagos 34-46 lapai); atliktas liudytojo V. A. parodymų patikrinimas vietoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos 50-53 lapai); D. K. pareikštas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju (ikiteisminio tyrimo medžiagos 59, 60-61, 81-82 lapai); atliktas įtariamojo D. K. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu D. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos 67-78 lapai); apklausti liudytojai V. A. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 47-48 lapai), S. V. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 103-105 lapai), R. K. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 106 lapas).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta kaltinamojo D. K. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiojo T. V. sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysis T. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog kaltinamasis D. K. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, jį sužalodamas. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, panaudodamas manekeną detaliai pademonstravo, kaip jam buvo suduotas kiekvienas smūgis. Netikėti nukentėjusiuoju ir atmesti jo parodymus pagrindo nėra. Kaltinamasis D. K. pripažino, jog konfliktą su nukentėjusiuoju T. V. sukėlė jis, tik teigė, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik panaudojęs imtynių veiksmus laikė nukentėjusįjį, nes šis bandė suduoti jam smūgius rankomis ir spirti kojomis, bei teigė, kad nukentėjusysis susižalojo jiems stumdantis, atsitrenkdamas į sienas. Šį aiškinimą paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo T. V. parodymai, bet ir teisme duoti teismo medicinos eksperto H. D. parodymai, jog pagal sužalojimų lokalizaciją T. V. buvo sužalotas patiriant trauminius poveikius iš šalies ir nors kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu atsitrenkiant į kažkokius daiktus, tačiau kraujosruva kakle nėra būdinga atsitrenkimui, kraujosruva rankos vidiniame paviršiuje būdinga išoriniam poveikiui, nes iš vidaus smūgiai nesuduodami. Kaltinamasis V. A. taip pat parodė, jog jis netgi du kartus skyrė susikibusius kaltinamąjį D. K. ir nukentėjusįjį T. V., kas patvirtina, kad kaltinamasis D. K. ne gynėsi nuo nukentėjusiojo, bet jį puolė, nes turėdamas galimybę pasišalinti ir nueiti į butą, to nepadarė. Dėl šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis D. K. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam T. V., sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiajam T. V. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo D. K. veiksmais, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai, todėl kaltinamojo D. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo T. V. skunde nebuvo suformuluotas kaltinimas tuo, kad jam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ir dėl pirštų bei sėdmens supjaustymo, tačiau tai atsispindėjo ir skundo turinyje, tai nukentėjusysis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamieji D. K. ir V. A. teisme teigė, kad jie šio sužalojimo nepadarė, o nukentėjusysis galėjo susižaloti eidamas atatupstas ir atsitrenkdamas į pašto dėžutes. Nukentėjusysis nurodė, jog jokio įrankio pas kaltinamuosius nematė ir nežino, kuriuo metu jam buvo supjaustyti pirštai ir sužalotas sėdmuo. Teismo medicinos ekspertas H. D., liudytojas E. J. teisme nurodė, jog pirštuose buvo fiksuoti tik nubrozdinimai, taip pat teismo medicinos ekspertas nurodė, jog sėdmuo galėjo būti sužalotas atsitrenkus į aštrų daiktą. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės atmesti kaltinamųjų aiškinimo, kad nukentėjusysis susižalojo pats. Kadangi visos abejonės ir neaiškumai gali būti vertinami tik kaltinamojo naudai, kaltinime šis sužalojimas nenurodytinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo kaltinamas ir kaltinamasis V. A.. Privataus kaltinimo skunde nurodyta tik tai, kad kaltinamasis V. A. tempė nukentėjusįjį iš namo, o kokiais veiksmais ir kokį sužalojimą jis padarė nukentėjusiajam nenurodyta, nors privatus kaltintojas turi pareigą suformuluoti kaltinimą ir pateikti įrodymus. Teisme kaltinamasis V. A. teigė, jog jis tik skyrė besistumdančius kaltinamąjį D. K. ir nukentėjusįjį T. V.. Tą patį teigė ir kaltinamasis D. K.. Pats nukentėjusysis T. V. teisme parodė, jog kaltinamasis V. A. jam smūgių nesudavė, tik laikė paėmęs už rankos. Taigi, šie nukentėjusiojo parodymai nepaneigia kaltinamojo V. A. aiškinimo, jog jis skyrė besimušančius asmenis. Todėl nėra įrodyta, kad savo veiksmais kaltinamasis V. A. turėjo tikslą sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Be to, teismo nuomone, paėmimas už rankos sukelti sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo negalėjo. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamojo V. A. veikoje nėra tyčios ir nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl kaltinamasis V. A. išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

Nukentėjusysis T. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. K. ir 5000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. A..

Nukentėjusysis T. V. patyrė sveikatos sutrikdymą, buvo sužalotas ir gydėsi, jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Kadangi žala padaryta tyčiniais kaltinamojo D. K. veiksmais, todėl neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, jam sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, teismas laiko, jog pareikštas ieškinys yra aiškiai per didelis ir jį mažina, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, iki 300 EUR. Kadangi kaltinamasis D. K. dalį žalos atlygino – sumokėjo 100 EUR, priteistina likusi nesumokėta neturtinės žalos dalis – 200 EUR.

Civilinis ieškinys dėl 5000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. A., kadangi jis išteisinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo D. K. nukentėjusiajam T. V. priteistinos išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė jį teisme atstovavusio advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Kadangi kaltinamasis V. A. išteisinamas, iš D. K. priteistina pusė advokato padėjėjui sumokėtos paslaugų sumos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam T. V..

Nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiajam D. K.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2014 m. birželio 9 d. jį užpuolė D. K. ir sumušė. D. K. jis nepuolė, tik atsistūmė ir pabėgo. Smūgio į veidą D. K. nesudavė. Kaip D. K. buvo padaryti sužalojimai, nežino, gal jam jį vejantis pastūmė ir D. K. atsitrenkė į sieną ir tuomet susižalojo. Prieš šį įvykį buvo susižalojęs dešinę ranką, smūgiuoti ja negalėjo.

Nukentėjusysis D. K. parodė, jog 2014 m. birželio 9 d. namo laiptinėje besistumdant su T. V., jam buvo padaryti sužalojimai. Juos V. A. išskyrus ir jam jau nusiraminus, kaltinamasis T. V. trenkė jam į veidą ir išbėgo iš namo laiptinės. Padarytų sužalojimų nesigydė, tačiau patyrė skausmą ir nepatogumų, nes ilgai laikėsi kraujosruva veide, buvo nepatogu prieš bendradarbius. Jam padaryta 3500 EUR neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš T. V..

Kaltinamasis V. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2014 m. birželio 9 d. vakare namo laiptinėje skyrė besistumdančius D. K. ir T. V.. Stovėjo tarp jų, kai T. V. per jį kumščiu trenkė D. K. į akį ir pabėgo iš laiptinės.

Liudytoja S. V. parodė, jog į jos butą grįžusiam D. K. buvo paraudęs paakys. Paklausus, kas atsitiko, D. K. pasakė, kad T. V. trenkė jam į akį.

2014-06-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, buvo atliktas D. K. tyrimas. Tiriamasis nurodė, jog 2014-06-09 apie 20.30 val. jį namo laiptinėje sumušė sesers vyras, suduodamas smūgius į skruostikaulį, rankas, spyrė į pilvą. Atlikus tyrimą padaryta išvada, jog D. K. poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje padaryti bukais kietais daiktais; D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (ikiteisminio tyrimo bylos 65 lapas).

Šią išvadą teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas H. D. ir parodė, jog D. K. poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje padaryti kietais bukais daiktais, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke yra padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, nėra būdinga griuvimui, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste galėjo gautis grumtynių metu, odos linijinis nubrozdinimas kakle galėjo gautis ne dėl tiesioginio poveikio, tai gali būti žymė, palikta trempiant grandinėlę. Atsitrenkus galva į sieną, kraujosruvos paakyje negali atsirasti, sužalojimas būtų toje vietoje, kuria buvo atsitrenkta – jeigu atsitrenkė pakaušiu, tai pakaušyje ir bus sužalojimas.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis T. V. smūgiuodamas į veidą nukentėjusiajam D. K., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis T. V. neigia smūgiavęs nukentėjusiajam D. K., tačiau tai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo D. K. parodymai, patvirtinti ir parodymų patikrinimo vietoje metu, bei kaltinamojo V. A. parodymai. Teismo medicinos ekspertas taip pat patvirtino, jog nukentėjusiajam D. K. poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke yra padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje ir nėra būdinga griuvimui ar atsitrenkimui. Kaltinamasis T. V. nukentėjusiajam D. K. į veidą trenkė tuo metu, kai tarp jų stovėjo V. A., D. K. jau nebenaudojant prieš T. V. smurto, nebesant jokio pagrindo gintis, todėl teismas pripažįsta, kad šį smūgį T. V. sudavė tyčia, turėdamas tikslą sužaloti D. K.. Nors T. V. teisme teisė, kad prieš įvykį buvo susižalojęs dešinę ranką ir negalėjo, smūgiuoti, tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta.

Nukentėjusiajam D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo T. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į kaltinamojo T. V., nukentėjusiojo D. K., teismo medicinos eksperto parodymus, iš pateikto T. V. kaltinimo pašalintinos aplinkybės, kad jis padarė D. K. dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje poodines kraujosruvas, nubrozdino kaklą, nes šie sužalojimai galėjo gautis grumtynių metu, kurių kaltininkas buvo D. K., o T. V. veiksmai grumtynių metu neperžengė būtinosios ginties ribų.

Atsižvelgiant į teisme duotus parodymus, į ikiteisminio tyrimo bylos duomenis – policija į įvykio vietą buvo kviesta 21.04 val., patikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2014-06-09 apie 21 val.

Nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 eurų neturtinės žalos priteisimo, motyvuodamas tuo, jog jis kentė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus prieš pažįstamus ir bendradarbius dėl padaryto akies sumušimo ir sužalojimo.

Nukentėjusysis D. K. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala, ją priteisiant iš sveikatos sutrikdymą padariusio asmens – kaltinamojo T. V.. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog turtinė žala nukentėjusiajam D. K. nebuvo padaryta, konfliktą sukėlė pats D. K., taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 50 EUR.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš T. V. priteistinos D. K. išlaidos, patirtos jį teisme atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktinių įrodymų nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes kaltinamasis kaltę pripažino tik dalinai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje buvo gautas R. K. prašymas perduoti D. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino tik dalinai, todėl nėra pagrindinės atidavimo pagal laidavimą sąlygos – visiško kaltės pripažinimo, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis neteistas, tačiau 2014-09-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-01-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. T. V. dirba, charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su T. V..

Bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį bendrauti su D. K..

Bausmės pradžią T. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. A. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

T. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš D. K. patenkinti dalinai ir priteisti iš D. K. T. V. 200 EUR (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

T. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš V. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis palikti nenagrinėtą.

D. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš T. V. D. K. 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. K. priteisti T. V. 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atlyginti turėtoms išlaidoms advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. V. priteisti D. K. 400 EUR (keturis šimtus eurų) atlyginti turėtoms išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.