Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westtransit“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laneva“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 23 d. teisme buvo gautas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laneva“ akcininkės I. Š. atsiliepimas į pradinį ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl 278,13 Eur skolos sutinka, tačiau nesutinka, kad būtų skaičiuojami delspinigiai. Nurodo, kad dėl susidarius COVID-19 pandemijos, įmonės veikla sustojo, karantino metu įmonė pajamų negavo. 2021 m. gegužės 13 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl su patikslintu ieškiniu nesutinka, teismo prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovės atstovas J. Š., kuris tvarkė reikalus su nuomininkais, pranešė, kad ieškovė pritrūko patalpų ir prašo atsakovę per 2 savaites patalpas atlaisvinti. Atsakovės direktoriui paprieštaravus, žodžiu buvo sutarta, kad ieškovė kaip kompensaciją už skubų išsikraustymą, neims nuomos mokesčio už kraustymosi laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo.

2020 m. lapkričio 12 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų mažinimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu atsisako ieškinio dėl 278,30 Eur sumos, kadangi atsakovė jau po bylos teisme iškėlimo 2020-09-28 sumokėjo 150,00 Eur, 2020-10-16 – 128,30 Eur, nurodo, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovės pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 278,30 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Westtransit“ išnuomojo jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Šilutės pl. 105a, Klaipėda, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laneva“ pagal 2018-12-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. WT-2018/12/28-PN. Pagal šios sutarties 1.3. punktą už nuomojamas patalpas atsakovas (nuomininkas) moka po 115,00 Eur bei priklausantį PVM per mėnesį (viso 139,15 Eur). Pagal sutarties 4.4. punktą, nuomininkas nuomos mokestį sumoka iki einamojo mėnesio 15 d. Atsakovė atsiliepimu sutiko, kad pagal sutartį nesumokėjo nuomos mokesčio už 2019 m. rugsėjo mėn. pagal 2019-09-04 sąskaitą faktūrą Nr. 19/02760 (apmokėjimo terminas 2019-09-15), ir nuomos mokesčio už 2019 m. spalio mėn. pagal 2019-10-07 sąskaitą faktūrą Nr. 19/03130 (apmokėjimo terminas 2019-10-15). Viso nesumokėta suma pagal sąskaitas faktūras sudarė 278,30 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.1. punktu, nutraukė nuomos sutartį ir apie tai 2019-10-14 pranešė atsakovei. Atsakovė po sutarties nutraukimo iš patalpų išsikėlė, tačiau nuomos mokesčio pagal sąskaitas faktūras nesumokėjo. Iš pateiktų byloje mokėjimo nurodymų nustatyta, kad po bylos iškėlimo teisme 2020-09-28 mokėjimo nurodymu Nr. 470 (150,00 Eur) ir 2020-10-16 mokėjimo nurodymu Nr. 474 (128,30 Eur) atsakovė ieškovei sumokėjo 278,30 Eur.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažintina, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, kurie neturi specialaus teisinio reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šios nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Atsakovė atsiliepimuose sutinka, kad su ieškove iki ieškinio teismui pateikimo tinkamai neatsiskaitė, nesumokėjo nuomos mokesčio. Atsakovė teigia gavusi ieškovės atstovo žodinį sutikimą nemokėti nuomos mokesčio išsikraustymo iš patalpų metu, tačiau šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, atsiliepimuose nurodo ir aplinkybes apie sustojusią įmonės veiklą dėl įvesto karantino dėl COVID-19 pandemijos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti susidariusią skolą už nesumokėtą nuomos mokestį ir delspinigius yra pagrįsti, tačiau atskirai pasisakoma dėl priteistinų sumų dydžio.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo delspinigių skaičiavimo tvarką ir atsakovės sumokėtų sumų (2020-09-28 – 150,00 Eur, 2020-10-16 – 128,30 Eur) pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas įskaitymą. Teismas su šiuo skaičiavimu negali sutikti, kadangi ieškovė, skaičiuodama delspinigius nepaisė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino.

Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl ieškovė pagrįstai taiko CK 6.54 straipsnyje įtvirtintą tvarką, kur pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos, gautos iš skolininko pirmąja eile, skiriamos išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Kol sutartis neįvykdyta (neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi (atliekamas apmokėjimas ar kt.) tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar 6 mėnesius. Kai sutartiniai įsipareigojimai per 6 mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

Ieškovė nurodo, kad vadovaudamasi sutarties 4.5. punktu, nuo neapmokėtos sumos taikė 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. nuo 139,15 Eur sumos (2019-09-04 sąskaitą faktūrą Nr. 19/01760) už laikotarpį nuo 2019-10-31 iki 2020-04-28 (180 d.) – 12,60 Eur ir nuo 139,15 Eur sumos (2019-10-07 sąskaitą – faktūrą Nr. 19/03130) už laikotarpį nuo 2019-10-31 iki 2020-04-28 (180 d.) – 12,60 Eur, bendra suma 25,20 Eur. Nuo 2020-04-29 iki 2020-09-27 (151 d.) nuo neapmokėtos 278,3 sumos, taikant 0,05 proc. dydį, paskaičiuota 21,14 Eur delspinigių. Atsakovė 2020-09-28 sumokėjo 150,00 Eur (padengta 46,34 Eur delspinigių, 103,66 Eur skolos), todėl nuo 2020-09-29 iki 2020-10-15 (16 d.) paskaičiuoti delspinigiai nuo 174,64 Eur sumos sudaro 1,44 Eur. Atsakovė 2020-10-16 pervedė ieškovei 128,30 Eur (padengta 1,44 Eur delspinigių ir 126,86 Eur skolos). Nuo 2020-10-16 iki 2020-11-12 (36 d.) nuo 47,78 Eur skolos paskaičiuota 0,56 Eur delspinigių.

Nustatyta, kad atsakovei sumokėjus 2020-09-28 150,00 Eur, buvo padengta 46,34 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už 331 dienas. Toks skaičiavimas neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojamos praktikos, kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami ne už ilgesnį nei 180 dienų terminą. Teismas skolos ir delspinigių skaičiavimą išdėsto taip: nuo 278,30 Eur sumos (pagal 2019-09-04 sąskaitą faktūrą Nr. 19/01760 ir 2019-10-07 sąskaitą – faktūrą Nr. 19/03130) už 180 dienų laikotarpį iki 2020-09-28 atsakovės mokėjimo (150,00 Eur), paskaičiuota 20,05 Eur delspinigių (278,3 x 0,05 proc. x 180 d.). Iš 2020-09-28 atsakovės mokėjimo (150,00 Eur) išskaitoma 20,05 Eur padengti delspinigiams, 124,95 Eur – skolai. Skolos likutis 153,35 Eur. Nuo 153,35 Eur už 16 dienų laikotarpį iki 2020-10-16 atsakovės mokėjimo (128,30 Eur), paskaičiuota 1,23 Eur delspinigių. Iš 2020-10-16 atsakovės mokėjimo (128,30 Eur) išskaitoma 1,23 Eur padengti delspinigiams, 127,07 Eur – skolai. Vadinasi skolos likutis sudaro 26,28 Eur, o delspinigiai iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2020-11-12 (28 d.) sudaro 0,37 Eur (26,28 x 0,05 proc. x 28 d.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistina 26,28 Eur skola ir 0,37 Eur delspinigiai.

Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė reikalavimą priteisti po 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kuo vadovaudamasi reiškia tokį reikalavimą. Pažymėtina, kad šalių sudarytos sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo skolos, ne mažesnės nei 30,00 Eur. Priteista suma sudaro 26,65 Eur, tai nuo šios sumos delspinigiai, taikant sutarties nuostatas, negali būti skaičiuojami. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti po 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą, 50,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 500,00 Eur advokato padėjėjui sumokėtų išlaidų.

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas apie 55 proc. (((26,28 Eur / 47,78 Eur x 100 proc.) + (0,37 Eur / 0,56 Eur x 100 proc.) + 100 proc. + 0 proc.) / 4), iš atsakovės ieškovei priteistina 286,00 Eur (520 Eur x 55 proc.) suma bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Į šią sumą neįskaičiuotas žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkintas kaip nepagrįstas.

Byloje yra susidariusių 26,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios susidarė iš esmės dėl dokumentų įteikimo atsakovei, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westtransit“ atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 278,30 Eur skolos priteisimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laneva“ 26,28 Eur skolą, 0,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 26,65 Eur (dvidešimt šeši Eur 65 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 286,00 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Westtransit“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laneva“ 26,25 Eur (dvidešimt šeši Eur 25 ct)) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.