Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus neveikimo ir skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. balandžio 1 d., 11.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. kovo 17 d. nutartį bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0028/04/01378 nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. spalio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 9/31/1997, dėl 189 842,68 Lt (54 982,24 Eur) negrąžintos paskolos, 122 271 Lt (35 412, 13 Eur) palūkanų, 68 857 Lt (19 942,37 Eur) delspinigių ir 19 048,53 Lt (5 516,84 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo solidariai iš A. S. individualios įmonės „Erlikas“ ir UAB „Apavas“ išieškotojo AB DNB banko (buvęs Lietuvos žemės ūkio bankas, vėliau – AB bankas „NORD/LB Lietuva“) naudai (v. b. l. 1-2, 7-8, 49). Nustatyta, kad A. S. individuali įmonė „Erlikas“, juridinio asmens kodas 2207158, buvo likviduota ir nuo 2010 m. vasario 4 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (v. b. l. 42, 94, 153) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis iki A. S. individualios įmonės „Erlikas“ išregistravimo jos savininkas buvo A. S. (v. b. l. 21). Antstolis nustatė A. S. turimą turtą (v. b. l. 96-100, 103-107, 110-114, 128-131, 139, 145-147) ir jį (transporto priemones) 2012 m. sausio 5 d. Turto arešto aktu areštavo, o 2013 m. liepos 23 d. patvarkymu areštą panaikino (v. b. l. 102, 115-117, 140-143). Antstolis nustatęs, kad skolininkas gauna nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-jojo poskyrio (v. b. l. 85, 147, 149), 2008 m. gruodžio 18 d., 2015 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinginių lėšų išieškojimo, kuriuo įpareigojo Vilniaus 1-ąjį pensijų skyrių daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 86, 150). 2015 m. lapkričio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė išieškotą 38,88 Eur sumą (v. b. l. 151). Iš vykdomojoje byloje esančios 2015 m. lapkričio 18 d. AB DNB banko pažymos Nr. K2.51-29/167, antstolio kontoroje gautos 2015 m. lapkričio 27 d., matyti, kad bankas nurodė, jog A. S. 2015 m. lapkričio 18 d. dienai įsipareigojimų AB DNB bankui neturi (v. b. l. 152). A. S. 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą, o šio prašymo netenkinus – sustabdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš gaunamos netekto darbingumo išmokos (v. b. l. 155-161). Antstolis 2015 m. lapkričio 27 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S-15-28-448 kreipėsi į AB DNB banką, kad šis pateiktų informaciją, ar skolininkas pilnai atsiskaitė, kada buvo atliktas galutinis mokėjimas, ar pilnai sumokėtos palūkanos ir apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos (v. b. l. 162). Minėtą raštą bankas gavo 2015 m. gruodžio 2 d. (v. b. l. 163). Antstolis 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė išieškotas 38,88 Eur ir 40,15 Eur sumas (v. b. l. 164-165). Pareiškėjas teismui 2016 m. vasario 17 d. pateikė 2015 m. gruodžio 17 d. skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (v. b. l. 178-181, c. b. l. 1-4). Antstolis 2016 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą dėl antstolio patvarkymo vykdymo nutraukimo Nr. S-16-28-3780, kuriuo patvarkė nevykdyti antstolio 2008 m. gruodžio 18 d. patvarkymo Nr. 0028/04/01378 (v. b. l. 86), kadangi skolininkas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo gaunama išmoka priskirtina CPK 739 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų rūšiai (v. b. l. 166). Pareiškėjas pateikė teismui AB DNB banko 2015 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. 30.56-17/1155, kurioje nurodyta, kad A. S. ir A. S. individualios įmonės „Erlikas“ įsiskolinimas bankui sudaro 39 331,03 Eur negrąžintos paskolos ir 33 792,83 Eur nesumokėtų palūkanų (v. b. l. 174, c. b. l. 8).

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis po to, kai pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, 2016 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą dėl antstolio patvarkymo vykdymo nutraukimo Nr. S-16-28-3780, kuriuo patvarkė nevykdyti antstolio 2008 m. gruodžio 18 d. patvarkymo Nr. 0028/04/01378, konstatuotina, kad antstolis patenkino vieną iš pareiškėjo reikalavimų – sustabdyti skolos išieškojimą iš pareiškėjo gaunamos netekto darbingumo išmokos, todėl šioje dalyje nebelikus skundo dalyko, šis pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas.

CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad antstoliui 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą (skundą) nutraukti vykdomąją bylą, o šio prašymo netenkinus, prašė sustabdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš gaunamos netekto darbingumo išmokos, tačiau antstolis vengė priimti patvarkymą dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl pareiškėjas su skundu dėl antstolio neveikimo ir veiksmų tiesiogiai kreipėsi į teismą. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad antstolis nesilaikė įstatyme numatyto termino per kurį turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad CPK yra įsakmiai nurodyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų antstolio turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo, taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2015 m. lapkričio 27 d., jis turėjo būti išnagrinėtas iki 2015 m. gruodžio 4 d. (imtinai). Pažymėtina, kad nors byloje nustatyta, kad antstolis tik gavęs skundą ir nedelsdamas dar tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 27 d.) kreipėsi į išieškotoją AB DNB banką dėl informacijos suteikimo, tačiau šios aplinkybės skundo nagrinėjimo termino nestabdo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolio raštą bankas gavo 2015 m. gruodžio 2 d., tačiau prašomos informacijos iki šiol antstoliui nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio neveikimo ir antstolio veiksmų teismui pateikė tik 2016 m. vasario 17 d. (beveik praėjus trims mėnesiams nuo prašymo antstoliui pateikimo), tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 27 d. antstolis pakartotinai būtų kreipęsis į išieškotoją dėl informacijos suteikimo ar nagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų nėra. Be to, pažymėtina, kad pats išieškotojas turi būti suinteresuotas tinkamu ir greitu vykdomosios bylos vykdymu, todėl jam nebendradarbiaujant su antstoliu, antstolis turėjo pagrindą išnagrinėti pareiškėjo skundą pagal turimus įrodymus ar taikyti trūkumų šalinimo institutą skolininko skundui, be to, antstolis turėjo galimybę taikyti atitinkamas poveikio priemones jo reikalavimų nevykdančiam išieškotojui (CPK 585 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja neteisėtas antstolio neveikimas neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo (skundo) per CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą.

Toliau teismas pasisako dėl skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą nesant įsiskolinimo išieškotojui AB DNB bankui.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012)

Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012, 2013 m. lapkričio 27 d. teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šie išaiškinimai, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Taigi prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota išieškojimo iš skolininko turto praktika, teismas negali įvertinti teisėtais antstolio veiksmus nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko.

Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. spalio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 9/31/1997, dėl įsiskolinimo išieškojimo solidariai iš A. S. individualios įmonės „Erlikas“ ir UAB „Apavas“ išieškotojo AB DNB banko naudai (v. b. l. 7-8). A. S. individualios įmonės „Erlikas“ savininkas iki įmonės išregistravimo (2010 m. vasario 4 d.) buvo pareiškėjas A. S.. Minėtas išieškojimas pradėtas vykdyti pagal įsiteisėjusį 1997 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo iš solidarių skolininkų A. S. individualios įmonės „Erlikas“ ir UAB „Apavas“ išieškotojo AB DNB banko naudai buvo priteista 189 842,68 Lt (54 982,24 Eur) negrąžintos paskolos, 122 271 Lt (35 412, 13 Eur) palūkanų, 68 857 Lt (19 942,37 Eur) delspinigių ir 19 048,53 Lt (5 516,84 Eur) žyminio mokesčio. Įsiteisėjusiame Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 9/31/1997, įsiskolinimas priteistas iš A. S. individualios įmonės „Erlikas“, A. S. nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas (išieškotojas) AB DNB bankas galėjo laisvai naudotis procesine teise reikšti ieškinio reikalavimą ne tik į atsakovą individualią įmonę, bet ir į subsidiariai atsakingą asmenį pagal šios įmonės prievoles – įmonės savininką A. S.. Nesant tokio pareikšto reikalavimo fiziniam asmeniui, jo neįtraukus atsakovu, teismas sprendė bylą neperžengdamas nagrinėjimo dalyko ribų ir, kaip to ir reikalaujama CPK 266 straipsnyje, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Aptariamo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nesant skolininku įrašyto aptariamo fizinio asmens, į jo turtą subsidiariai antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo, nes A. S. neatsirado prievolė padengti individualios įmonės skolas, jam neperėjo prievolė, siejusi individualią įmonę ir išieškotoją materialiuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pats įsiskolinimas savaime tebėra (pagal banko pateiktą 2015 m. gruodžio 16 d. pažymą ir pateiktus paaiškinimus dėl klaidos 2015 m. lapkričio 18 d. pažymoje), tačiau pagal vykdomąjį raštą įsiskolinimas yra priteistas tik A. S. individualiai įmonei „Erlikas“, o ne jos savininkui, todėl nesant vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto), išduoto pareiškėjo A. S. atžvilgiu, išieškojimas iš jo turto negali būti vykdomas. Išieškotojas, siekdamas prisiteisti likusį įsiskolinimą iš pareiškėjo, turi teisę pateikti ieškinį bendra tvarka. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens AB DNB banko teismui pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N-2-03693-566/2005, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo A. S. ir jo sutuoktinės A. S. santuoka bei patvirtina sutartis dėl teisinių pasekmių, kurios 6 punkte pareiškėjas įsipareigojo atsakyti bankui už A. S. individualios įmonės „Erlikas“ prievoles savo asmeniniu turtu, nurodydamas, kad jo buvusi sutuoktinė su gauta paskola nesusijusi, nekeičia to fakto, kad išieškojimas šioje stadijoje, nesant vykdomojo dokumento pareiškėjo atžvilgiu, negali būti vykdomas. Minėta sutartimi buvo išspręstas tik sutuoktinių turto ir įsiskolinimų padalijimo klausimas tarpusavio atžvilgiu, kas būtų pagrindas bankui kreiptis į teismą tik dėl įsiskolinimo priteisimo iš pareiškėjo, o ne abiejų sutuoktinių, tačiau nei ši nuostata, nei CK 2.50 straipsnio 4 dalis netaikoma tiesiogiai nesant vykdomojo dokumento (rašto).

CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vykdomosios bylos nutraukimas tuo pagrindu, kai reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį nėra galimas teisių ir pareigų parėmimas. Bylos duomenimis, pareiškėjo A. S. individuali įmonė „Erlikas“ buvo likviduota ir nuo 2010 m. vasario 4 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (v. b. l. 42, 94, 153) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi antstolio atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš A. S. individualios įmonės „Erlikas“, nors ji kaip juridinis asmuo neegzistuoja ir nėra šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal A. S. individualios įmonės „Erlikas“ įsipareigojimus išieškotojui pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. spalio 26 d. vykdomąjį raštą), ir dėl to nebelikus skolininko vykdymo veiksmai jo atžvilgiu negali būti tęsiami. Vykdymo procese neliko skolininko, kuris turėtų pareigą atsakyti pagal teismo sprendimą, todėl nėra subjekto, dėl kurio gali būti atliekamas išieškojimas. Nustatytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą nutraukti vykdomąją bylą skolininko A. S. individualios įmonės „Erlikas“ atžvilgiu, ją nutraukus byla skolininko A. S. individualios įmonės „Erlikas“ atžvilgiu laikytina baigta pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstami ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-471-210/2011).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje stadijoje pareiškėjui A. S. neturint turtinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui, pareiškėjo prašymas nutraukti jo atžvilgiu vykdomąją bylą tenkintinas (CPK 510-513 straipsniai), tuo pačiu nustačius, kad A. S. individuali įmonė „Erlikas“ likviduota ir išregistruota, nutrauktina byla ir šio skolininko atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų patenkinti.

Nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/04/01378 pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir skolininko A. S. individualios įmonės „Erlikas“, juridinio asmens kodas 2207158, atžvilgiu.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Mindaugui Dabkui vykdomąją bylą Nr. 0028/04/01378.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.