Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje P. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame P. F. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2018-05-05 apie 18.55 val., viešoje vietoje Vilniuje, Stepono Batoro g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.25 promilių girtumo laipsnis) eidamas kelio kelkraščiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, metė metalines groteles į pro šalį važiuojantį automobilį ŠKODA RAPID, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., taip išgąsdindamas automobilyje sėdėjusius J. S. vaikus ir apgadindamas padarydamas automobilio keleivio pusės priekinio sparno įlenkimą, 400 eurų vertės, įlenkė automobilio dešinės pusės priekines dureles, 400 eurų vertės bei pažeidė automobilio dažus, 200 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai bendros vertės 1000 eurų turtinę žalą, taip savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2018-05-05 apie 19.09 val., viešoje vietoje Vilniuje, Stepono Batoro g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.25 promilių girtumo laipsnis), eidamas kelio kelkraščiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, metė akmenimis į pro šalį važiuojantį automobilį SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. B., taip apgadindamas automobilio keleivio pusės užpakalinį sparną, padarydamas nukentėjusiajai N. B. 500 eurų turtinę žalą, taip savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti arba pašalinti. Be to, prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 418 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiosioms J. S. ir N. B. nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio galbūt pageidauja nukentėjusiosios ir tikrai įtariamasis (b. l. 69). Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui, nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai).

BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro neįvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Yra visiškai aišku, kad nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiųjų galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme. Be to, negalimas tokios praktikos formavimas, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas paviršutiniškai bei pažeidžiant BPK reikalavimus, paliekant bylą nagrinėjančiam teismui pareigą šalinti minėtus trūkumus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje 1S-435-209/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 1S-208-891/2018).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, kad nukentėjusiosioms žala buvo atlyginta draudimo bendrovių, tačiau iš bylos duomenų nėra aišku ar jos pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl sumokėtos frančizės, kas laikytina joms padaryta turtine žala (nukentėjusioji N. B. nurodė, kad jai reikėjo sumokėti 70 Eur, tačiau neaišku ar ji dėl šios žalos turi pretenzijų (b.l. 28), taip pat nėra aišku kokia draudimo bendrovių valia dėl civilinio ieškinio reiškimo šioje byloje, nes jos galimai patyrė žalą atlygindamos nuostolius dėl kaltinamojo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418 straipsnio 1, 4 dalimis,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje P. F. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui tyrimui papildyti.

Nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti nustatyti vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.