- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-806-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04146-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis, Galina Blaževič
- Atsakovas
- P. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20103-285/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko ieškinį atsakovui P. B. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–10, t. I), kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. vasario 25 d. ir 2011 m. liepos 20 d. piniginius mokėjimus, kurių pagrindu UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko atsakovui P. B. grynaisiais sumokėjo atitinkamai 29814,69 Lt ir 6185,31 Lt (iš viso 36 000 Lt), o atsakovas priėmė šiuos mokėjimus, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 36 000 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positivum“, patikrinusi ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad ieškovę ir atsakovą, jos akcininką P. B., siejo paskolos teisiniai santykiai. Pagal 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 4 d., 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartis atsakovas buvo paskolinęs ieškovei iš viso 41 000 Lt. Ieškovė atsakovui dalį paskolos – 5000 Lt – grąžino 2010-02-04 bankiniu pavedimu, likusią 36000 Lt paskolos dalį grąžino 2011 metais, kai ieškovė faktiškai jau buvo nemoki, neatsiskaitė su kitais įmonės kreditoriais. Ginčijamais 29814,69 Lt ir 6185,31 Lt mokėjimais atsakovui buvo suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu, buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Ginčijami 2011 02 25 ir 2011 07 20 sandoriai sudaryti nesant teisinio privalomumo juos sudaryti, o ieškovė, išmokėdama pinigus, bei atsakovas, juos priimdamas, veikė nesąžiningai, pažeisdami ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovė nurodytus mokėjimus , kaip sandorius, kurių metu buvo grąžinta nurodyta paskolos suma atsakovui, prašo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad, jo vertinimu, nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto (neįrodytas nei kreditorių teisių pažeidimas, nei atsakovo nesąžiningumas), esant kurioms mokėjimo sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b.l. 82–88, t. II) ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais 2011 m. vasario 25 d. ir 2011 m. liepos 20 d. UAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais (29814,69 Lt ir 6185,31 Lt sumoms) atsakovui P. B., taikė restituciją ir iš atsakovo P. B. priteisė ieškovei 36000 Lt (10 426,32 Eur), taip pat priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei 1080,00 Lt (312,79 Eur) žyminio mokesčio ir 13,44 Lt (3,89 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko Kauno apygardos teismo 2012-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1178-582/2012 buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas P. B. yra UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko akcininkas. Jis, kaip paskolos davėjas, ir įmonė, kaip paskolos gavėjas, sudarė 2009-11-25, 2009-12-04, 2009-12-15 ir 2009-12-17 paskolos sutartis dėl 41000 Lt sumos paskolinimo. UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 2010-02-04 bankiniu pavedimu grąžino 5000 Lt paskolos, o 2011-02-25 ir 2011-07-20 mokėjimais grynaisiais pinigais grąžino atitinkamai 29 814,69 Lt ir 6 182,31 Lt paskolos. Mokėjimo pavedimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1-3 d., MĮ 2 str. 14 d.), todėl ieškovės atlikti ginčo mokėjimai pripažįstami vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Spręsdamas dėl ieškovės administratoriaus reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2011 m. vasario 25 d. ir 2011 m. liepos 20 d. UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais (29814,69 Lt ir 6185,31 Lt sumomis) atsakovui P. B., teismas pripažino, jog šie administratoriaus ginčijami sandoriai galėjo turėti įtakos įmonės kreditorių interesams. Teismas taip vertino, pripažindamas, jog iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad kreditorei A. U. firmai 12 299,55 Lt įsiskolinimas yra susidaręs laikotarpiu nuo 2010-05-25 iki 2010-08-25 (36-54 b. l., I tomas); kreditorei UAB „Jūros vėjas“ 39 685,10 Lt įsiskolinimas yra susidaręs laikotarpiu nuo 2010-10-12 iki 2011-02-25 (55-84 b. l., I tomas), kreditorei UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ skola susidarė laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2009-12-30 (91-92 b. l., I tomas). Be to bankroto byloje į teismo patvirtintus finansinius reikalavimus įtraukti trys pirmos eilės kreditoriai - G. K., I. J. ir R. K., trys antros eilės kreditoriai - VSDFV Kauno skyrius, VMI Kauno skyrius, Bankroto departamentas, taip pat patvirtinti šeši trečios eilės kreditoriai – du jau minėti kreditoriai A. U. firma ir UAB „Jūros vėjas“ bei dar keturi kreditoriai - UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Rivona“, UAB „Kauno marių žuvys“ ir UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ (85-92 b. l., II tomas). Matyti, kad minėtų kreditorių A. U. firmos ir UAB „Jūros vėjas“ reikalavimai bankroto byloje išliko nepakitę nuo ginčijamų 2011-02-25 ir 2011-07-20 sandorių atlikimo. Teismas taip pat konstatavo, jog iš 2010-2012 m. balansų matyti, kad UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko balansinio turto vertė 2009 m. buvo 453 938,00 Lt, 2010 m. – 191 950,00 Lt, 2011 m. – 2 045,00 Lt, 2012-03-15 – 350,00 Lt (93-94, 96-97 b. l., 99-100, I tomas), t. y. 2010 m lyginant su 2009 m., balansinis turtas sumažėjo daugiau negu 2 kartus, 2011 m. lyginant su 2010 m. – sumažėjo beveik 94 kartus, iš 2010-2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2009 m. įmonė turėjo 34 145,00 Lt pelno, 2010 m. nuostolių buvo patirta už 60 323,00 Lt, 2011 m. – 75 863,00 Lt nuostolių, 2012-03-15 – 2 657 Lt nuostolių (95, 98, 101 b. l., 1 tomas). Iš paminėtų bendrovės finansinių rodiklių matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko finansinė padėtis buvo artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai. Todėl teismas daro išvadą, kad įmonei pilna apimtimi atsiskaičius su atsakovu P. B., t. y. sudarius ginčijamus 2011-02-25 ir 2011-07-20 sandorius buvo pažeisti kitų UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko kreditorių interesai, nes bendrovė, būdama nemokia CK 6.66 straipsnio prasme, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių , tuo sumažindama savo galimybę proporcingai sumokėti dalį skolos kitiems kreditoriams, tame tarpe ir esantiems pirmesnėje eilėje. Taip pat teismas vertino, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti šių sandorių, o juos sudarydami ir buvęs ieškovės vadovas ir atsakovas buvo nesąžiningi. Todėl teismas sprendė, kad administratoriaus ginčijami sandoriai naikintini, o pripažinus negaliojančiais 2011-02-25 ir 2011-07-20 piniginius mokėjimus, taikytina restitucija (CK 6.145 str. 1 d.), UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko piniginiai mokėjimai atsakovui P. B. bendrai 36 000 Lt sumai grąžintini bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudotini atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniame skunde (b.l. 94–101, t. II) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos actio Pauliana bylose, kadangi tenkino ieškinį nesant visų CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų viseto, esant kurioms sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, būdama nemoki, ginčijamais sandoriais pirmenybę suteikė vienam kreditoriui, taip tariamai pažeisdama kitų ieškovės kreditorių interesams.Ginčo sandorių metu ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, todėl ginčo sandoriai, kuriais buvo grąžinama skola atsakovui, net jei ir laikyti, kad buvo suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų buvo leidžiami net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teismas sprendime vienu atveju nurodo, kad ieškovė, būdama nemoki, ginčijamais sandoriais suteikė prioritetą atsakovui prieš kitus kreditorius, kitu atveju nurodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jos finansinė padėtis buvo artima įmonių bankroto įstatyme tvirtintai bankroto bylos iškėlimo stadijai. Dėl to nėra aišku, ar įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki, ar ne. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo atsiskaityta su daugeliu įmonės kreditorių, ne tik su atsakovu.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas atsakovo nesąžiningumą siejo su tuo, kad jis, būdamas įmonės akcininku, žinodamas sunkią įmonės finansinę padėtį, skolino įmonei lėšas, tačiau teismo išvada, kad ieškovas, 2009 metais skolindamas įmonei pinigus suvokė, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, nepatvirtinta bylos duomenimis, o priešingai, pagal bylos duomenis įmonė 2009 metais veikė pelningai ir turėjo 34 145 Lt pelno. Be to, vien iš to kildinti atsakovo nesąžiningumą nėra pagrindo, kadangi atsakovo sąžiningumas turėtų būti vertinamas ginčijamų sandorių sudarymo metu ir vertinant aplinkybę, žinojo ir/ar turėjo žinoti atsakovas, kad tokiais mokėjimais yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Tuo atveju, jei atsakovas, žinodamas apie įmonės sunkią finansinę padėtį bei tai, kad įmonė atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, turėtų tam prieštarauti, būtų nelogiška. Priešingai, jei tokioje situacijoje įmonė būtų atsiskaitinėjusi tik su kitais įmonės kreditoriais, o ne su atsakovu, būtų pažeistos jo, kaip įmonės kreditoriaus, teisės, kadangi kitiems įmonės kreditoriams būtų suteiktas prioritetas.Teismo argumentas, kad kasos orderyje pasirašė atsakovas ir ieškovės vadovas, savaime nelemia išvados, kad atsiskaitant su atsakovu jam buvo suteiktas prioritetas ir kad jis dėl to buvo nesąžiningas, kadangi ši aplinkybė nei paneigia, nei patvirtina bylai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningumo.Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovui skola buvo grąžinta ne iš karto, o dalimis, pradedant mokėti 2010 m. vasario 5 d., 2011 m. vasario 25 d. ir 2011 m. liepos 20 d. kreditoriams, įskaitant ir atsakovą, skolos buvo grąžinamos laikantis atitinkamo proporcingumo, o nebuvo atsiskaitoma išimtinai vien tik su atsakovu. Be to, už ieškovės veiklą, įskaitant ir atsiskaitymus, buvo atsakingas ieškovės vadovas, tuo tarpu atsakovas objektyviai negalėjo žinoti ir kontroliuoti visų atsiskaitymų su kiekvienu iš kreditorių. Atsakovui skolos pradėtos grąžinti dar 2010 metais, kai ieškovei bankroto byla iškelta 2012 metais. 2011 m. vasario mėnesį atsakovui dalis skolos grąžinta, kai iki bankroto bylos iškėlimo buvo likę beveik 1 metai, o 2011 m. liepos mėnesį skola grąžinta iki bankroto bylos iškėlimo likus pusei metų. Įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo įteiktas 2011 m. spalio 10 d., todėl paskolos grąžinimo atsakovui metu nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „Kauno marių žuvys“ ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo arba turėjo žinoti , kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, ginčo šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Kadangi teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises ir kad skolininkas jų sudaryti neprivalėjo, tai teismas atitinkamai nepagrįstai konstatavo ir šalių nesąžiningumą.Konstatuodamas, kad ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių interesus, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nenurodė argumentų, kodėl atmeta atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinio pagrįstumą. Netinkamas įrodymų vertinimas sąlygojo procesinės teisės normų pažeidimą ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.Teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes, atsakovo vertinimu, egzistavo įstatyme numatyti restitucijos netaikymo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės vertinimu, teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrįstai teismas konstatavo, kad atsakovui buvo suteiktas akivaizdus prioritetas gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius, ieškovei jau būnant faktiškai nemokia. Taip pat pagrįstai teismas pripažino, jog atsakovas ginčo mokėjimų metu buvo aiškiai nesąžiningas, nes būdamas 30 procentų ieškovės akcijų savininkas neabejotinai žinojo apie įmonės finansines ataskaitas ir faktinį įmonės nemokumą. Taip pat ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, sutikti su atsakovo teiginiais, kad restitucija buvo taikyta nepagrįstai, negalima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.
Atsakovas, būdamas UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko akcininku, turinčiu 30 proc. įmonės akcijų, 2009 metų lapkričio gruodžio mėnesiais sudarė su ieškove UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 5 paskolos sutartis, pagal kurias perdavė ieškovei (paskolino) iš viso 41000 Lt (b.l. 20-32, t. I). Pinigai pagal įmonei suteiktas akcininko paskolas atsakovui buvo grąžinti taip: 2010 m. vasario 4 d. pavedimu sumokėti 5000 Lt; 2011 m. vasario 25 d. grynais pagal kasios išlaidų orderį sumokėta 29814,69 Lt; 2011 m. liepos 20 d. grynais pagal kasos išlaidų orderį sumokėta 6185,31 Lt. (b.l.33-35, t. I). Būtent du šiuos kasos išlaidų orderiais įformintus sandorius dėl paskolos grąžinimo, remdamasis actio Pauliana institutu, ginčija ieškovė BUAB „Kauno marių žuvys“ ir ko, atstovaujama bankroto administratoriaus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl ieškinį 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu patenkino. Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo pagal atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, kuriame apeliantas nurodė, kad jis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Ginčas byloje kilęs dėl materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo, taip pat byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, kaip apskųstajame sprendime iš esmės teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra aiškiai suformuluotos teismų praktikoje: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4)skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai sprendė, kad ginčijami mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, kurie gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka galiojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010).
Kaip jau minėta, tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, byloje būtina nustatyti įstatyme įtvirtintų sąlygų visetą. Tai, kad konkrečiu atveju egzistuoja sąlygos sandoriui panaikinti CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje šalys neginčijo, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginančio visų bendrovės kreditorių teises, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino klausimas byloje keliamas nebuvo, nes atsakovas jos neprašė taikyti, o vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatis taikoma tik ginčo šalies reikalavimu.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ginčijami sandoriai laikytini pažeidžiančiais ieškovės kreditorių teises, ar šalys tikrai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių ir ar sandorius sudariusios šalys tikrai buvo nesąžiningos. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės vertinimu ir su ieškovės vertinimais sutikusio teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus bei aiškindamas actio Pauliana instituto taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepagrįstai pripažino, jog ieškovė, atsiskaitydama su atsakovu, suteikė jam pirmenybę prieš kitus kreditorius, kad atsiskaitymas su atsakovu pažeidė kitų kreditorių teises.
Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikytinas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo būtent nepagrįstos pirmenybės suteikimą atsakovui kaip vienam iš ieškovės kreditorių, kada ieškovė jau faktiškai buvo nemoki.
Kauno apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, apskųstajame sprendime nurodė, jog teismas daro išvadą, kad UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko pilnai atsiskaičius su atsakovu P. B., t.y. sudarius ginčijamus 2011-02-25 ir 2011-07-20 mokėjimus, buvo pažeisti kitų šios įmonės kreditorių interesai, nes bendrovė, būdama nemokia CK 6.66 str. prasme, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, tuo sumažindama savo galimybes sumokėti dalį skolos kitiems kreditoriams, tame tarpe ir esantiems pirmesnėje eilėje. Iš sprendime nurodytų motyvų matyti, kad tokias išvadas teismas padarė remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais – įmonės 2010-2012 metų balansais ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, duomenimis apie ieškovės nurodytas skolas kreditoriams A. U. firmai, UAB Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai, UAB „Jūros vėjas“ , bankroto byloje patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais.
Teisėjų kolegija vertina, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie tai, jog uždarajai akcinei bendrovei „Kauno marių žuvys“ ir ko 2011 metais atsiskaitant su atsakovu buvo pažeistos kitų šios įmonės kreditorių teisės, buvo suteikta pirmenybę vienam iš kreditorių, nėra įrodytos tais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovė ir kurias teismas rėmėsi. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, su kuriais kreditoriais ar kreditoriumi ginčijamų sandorių sudarymo metu 2011 metų vasario mėnesį ir 2011 m. liepos mėnesį ieškovė privalėjo atsiskaityti, koks buvo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, taigi nesuprantama, kodėl teismas pripažino, kad įmonės atsiskaitymuose atsakovui buvo suteikta pirmenybė. Antra, byloje atsakovas yra pateikęs įrodymus – ieškovės paaiškinimus, teiktus Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1037-259/2013 (b.l. 16-24, t. II), iš kurių matyti, kad per 2011 metus ženkliai (nuo 23 iki 11) sumažėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko kreditorių skaičius ir įsiskolinimai kreditoriams, bet teismas šių įrodymų nevertino. Taip pat byloje nepateikti duomenys, kada su visais šiais kreditoriais buvo atsiskaityta, taip pat kad įmonė privalėjo atsiskaityti su jais pirmiau, nei su tais, su kuriais liko neatsiskaičiusi ginčijamų sandorių sudarymo metu, kokiu laipsniu buvo su jais atsiskaityta. Be to, vertindama ieškovės pateiktus įrodymus apie UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko nemokumą 2011 metais, teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovės teikiami įrodymai patikimai nepatvirtina, jog ši įmonė tikrai buvo nemoki. Ieškovė paaiškinimuose, teiktuose Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1037-259/2013 (b.l. 16-24, t. II) nurodo, kad 2010 metų pabaigoje šios įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo 368345,00 Lt, tačiau iš įmonės balanso duomenų (b.l. 93-94, t. I) matyti kad to nebuvo, nes 2010 12 31 visi įmonės įsipareigojimai buvo 374288 Lt, o 163515 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos) buvo akivaizdžiai nepradelstos skolos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013, nurodė, jog įmonės nemokumui CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti, būtina įvertinti įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį,
t.y. būtina nustatyti bendrą įmonės finansinę aplinką ginčo sandorio sudarymo metu ir po jo. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie ieškovės vykdytus ginčijamų sandorių sudarymo metu atsiskaitymus, gaunamas pajamas, jų panaudojimą, t.y. bendrą įmonės finansinę aplinką byloje ieškovė nepateikė. Tai leidžia vertinti, kad nebuvo išsiaiškinta ir tirta, kokias galiojančias reikalavimo teises turėjo kiti kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu, kokia procentine išraiška, atlikus ginčijamus sandorius, buvo tenkinti atsakovo ir kitų kreditorių reikalavimai, nors šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pažeistų kreditorių teisių ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui.
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tačiau ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis). Bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti ne tik bendrus finansinėse atskaitomybės dokumentuose esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, bet ir duomenis apie konkrečius kreditorius bei skolas jiems, vykdytus visus atskaitymus su kitais kreditoriais. Nepareikalavus iš ieškovės tokių duomenų, nenustačius, kad tikrai atsiskaitymai su atsakovu pažeidė kitų kreditorių teises, laikytina, kad neatskleista bylos esmė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme).
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos ir teismas netinkamai taikė restituciją.
Teisėjų kolegijos nuomonė šiais klausimais yra teisiškai nereikšminga. Skolininko sąžiningumo vertinimas, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 str. nustatytu pagrindu, neatsiejamai susijęs su ginčijamo sandorio pobūdžiu, tik nustačius, kad sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, galima ir būtina vertinti, ar sandorių šalys buvo sąžiningos. Tą privalės padaryti iš naujo bylą nagrinėjantis teismas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.