Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei I. B., išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-08-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2015-09-21 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Administracinio skyriaus vyriausiasis specialistas E. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATPP) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-04-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekant pakartotinį patikrinimą už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį nustatyta, jog VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra neteisingai pateiktos apmokėjimui specialistų trečio lygio konsultacijos dėl būtinosios pagalbos, pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 punkto reikalavimus. Patikrinimo išvados ir nustatyti padaryti teisės aktų pažeidimai pateikti 2015-06-30 ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai – neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikimas.

R. S. tokia savo veika pateikdamas į Klaipėdos TLK neteisingus duomenis apie specialistų trečio lygio konsultacijas, dėl būtinosios pagalbos, suteiktas VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 43⁷ str. 1 d.

2015-10-20 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. už protokole nurodyto pažeidimo padarymą pagal ATPK 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda - 434 eurų bauda.

2015-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. pasirašytas skundas bei administracinės bylos medžiaga dėl 2015-10-20 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

2016-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda – 434 eurų bauda, ir byla grąžinta institucijai, priėmusiai šį nutarimą, atlikti papildomą tyrimą.

2016-03-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atmestas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos skundas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis palikta nepakeista.

2016-08-12 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Administracinio skyriaus vyriausiasis specialistas E. V. vėl surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATPP) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė aplinkybes, pažodžiui atkartojant 2015-09-21 protokolo tekstą.

2016-08-30 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. už protokole nurodyto pažeidimo padarymą pagal ATPK 43⁷ str. 1 d. vėl paskirta nuobauda - 434 eurų bauda.

2016-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. įgaliotos atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės pasirašytas skundas bei administracinės bylos medžiaga dėl 2016-08-30 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Skunde nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir sprendimas nubausti R. S. buvo priimtas skubotai, nesurinkus papildomos medžiagos, tuo nevykdant teismų nutartyse numatytų nurodymų išsiaiškinti ar R. S. yra tinkamas šios atsakomybės subjektas. Tik pakartotinai išnagrinėjus administracinę bylą, tuo pat metu buvo įteiktas ir jau iš anksto paruoštas nutarimas nubausti R. S., kas rodo, kad nutarimo tekstas ir paskirtos nuobaudos dydis R. S. buvo paruošti iš anksto, net neišklausius traukiamo atsakomybėn asmens pozicijos ir pateiktų argumentų. Be to mano, kad buvo pažeisti ATPK 35 str. numatyti terminai nuobaudai skirti. Prašo panaikinti 2016-08-30 Klaipėdos TLK nutarimą ir bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2016-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautame atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2016-08-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad terminai nuobaudai paskirti nebuvo praleisti, nes pakartotinai skiriant baudą R. S., 2016-08-30 nutarimas buvo surašytas ir terminas skaičiuojamas iš naujo nuo to momento, kai buvo apeliacine tvarka nutarimas panaikintas ir grąžintas institucijai nagrinėti iš naujo ( nuo 2016-03-09 Klaipėdos apygardos teismo nutarties skaičiuojant šešis mėnesius). Taip pat Klaipėdos TLK mano, kad šiuo atveju R. S. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 43⁷ atsirasti, nes jis yra Viešosios įstaigos vadovas, kurių pareigos numatytos Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4d. Be to ir LR ATPK 43⁷ str. 1 d. nurodyta, kad už šio straipsnio pažeidimą straipsnyje nurodytų įstaigų vadovams taikomos sankcijos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovė advokatė G.Mauručaitienė paaiškino, kad ji palaiko skunde nurodytus argumentus. Prašo R. S. atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti, nes jis neteisėtas.

Teritorinės ligonių kasos atstovė I. B. paaiškino, kad nesutinka su pateiktu skundu ir jame išdėstytais reikalavimais. 2016-08-30 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl R. S. skundas turi būti atmestas.

Susipažinus su skundu, pateiktu atsiliepimu į jį, bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, galima teigti, kad ginčo tarp šalių dėl 2015-06-30 Klaipėdos TLK ekspertizės pažymoje nustatytų ir nurodytų pažeidimų nėra. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė per nustatyta terminą atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą. Teismas nepasisako dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktame atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl 2016-08-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, kur analizuojamas pats administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, nes ginčo šioje dalyje nėra.

Kaip buvo nurodyta 2016-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje bei pakartota 2016-03-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos tik remiantis pilnai ir visapusiškai surinktais įrodymais. LR ATPK 256 str. 2d. kategoriškai nurodyta, kad „įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas)“.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o pareiga surinkti visus įrodymus tenka bylą nagrinėjančiai institucijai, o ne asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn.

2016-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo ne tik administracinė byla grąžinta atlikti papildomą tyrimą. Šioje nutartyje, o taip pat ir 2016-03-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kokie įrodymai turėtų būti papildomai surinkti ir įvertinti prieš priimant galutinį sprendimą administracinėje byloje. Nors ankstesniame atsiliepime Klaipėdos TLK ir nurodė, kad joms prieš priimant sprendimą nebuvo žinoma apie tai, kad dalį funkcijų R. S. yra delegavęs kitiems asmenims, bylą grąžinus atlikti papildomam tyrimui, ši aplinkybė turėtų būti akivaizdi ir tirtina, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji nebuvo tirta, nebuvo pareikalauti I. G. pareiginiai nuostatai, nebuvo nagrinėjamos jos galimos atsakomybės ribos, nebuvo iškviesta apklausai ir pati I. G.. Nei vienas Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nurodymas nebuvo įvykdytas, byla nuo 2016 m. sausio mėnesio išlaikyta iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Per šį laiką R. S. pakartotinai buvo surašytas identiškas ankstesniam protokolas ir priimtas formalus nutarimas vėl nubausti R. S. pagal LR ATPK 43⁷str. 1 d. Šiame nutarime neaptartos abejones keliančios aplinkybės, nes jos ir nebuvo tirtos. Visos abejonės, kurios buvo prieš teismui priimant 2016-01-11 nutartį, išlieka ir šiuo metu.

2016-08-30 Klaipėdos TLK nutarime nurodyta, kad buvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai – neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikimas. Ši aplinkybė nėra ginčytina. Atsakomybė pagal LR ATPK 43⁷str. būtent ir numatyta už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikimą. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu R. S. atstovė, duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos TLK pateikė ne R. S., o tam įgaliota atstovė I. G.. Šios aplinkybės neginčija ir Klaipėdos TLK, savo atsiliepime nurodydama, kad R. S., „eidamas įstaigos vadovo pareigas, neužtikrino pateiktų duomenų teisingumo, kai jo darbuotoja, t.y. Apskaitos ir medicinos skyriaus vadovė I. G. pateikė neteisingą informaciją apie specialistų suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas...“. Toliau daroma išvada, kad už šį pažeidimą turi būti atsakingas įstaigos vadovas, o ne darbuotoja.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR ATPK 43⁷str. 1 d. numatyta atsakomybė būtent už neteisingų duomenų pateikimą, o ne už netinkamą pateikimo kontrolę, todėl, teismo nuomone, R. S. negali būti šio konkretaus administracinio teisės pažeidimo subjektu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, turėtų būti surašytas kitam asmeniui. Įstatymas nesuteikia galimybės teismui, nagrinėjančiam skundą, rinkti papildomus įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, juo labiau surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidimą galimai padariusiam asmeniui. Tai buvo nurodyta padaryti Klaipėdos TLK priimant 2016-01-11 nutartį, tačiau šia galimybe pasinaudota nebuvo.

Teismas nesutinka su Klaipėdos TLK atsiliepime nurodytu teiginiu, kad atsakomybė pagal ATPK 43⁷str. 1 d. numatyta tik vadovams, nes pagal šį straipsnį atsakomybė numatyta įmonių vadovams ir kitiems darbuotojams.

Nors nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo momento praėjo daugiau kaip vieneri metai, teismas sutinka su Klaipėdos TLK argumentais, kad pakartotinai priimant nutarimą R. S. atžvilgiu administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str., nebuvo suėję, nes naujas nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo panaikintas ankstesnis Klaipėdos TLK sprendimas, įsiteisėjimo dienos, tai yra po skundo, išnagrinėto 2016-03-09 Klaipėdos apygardos teisme.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43⁷ str. 1 d. objektyvūs požymiai nustatyti, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamam subjektui, todėl 2016-08-30 Klaipėdos TLK nutarimas nubausti pagal LR ATPK 43⁷ str. 1d. R. S. naikintinas, nesant jo veikoje visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių ir byla jo atžvilgiu nutrauktina.

R. S. skunde prašoma priteisti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad R. S. sumokėjo advokatui už jo atstovavimą Klaipėdos TLK ir teisme 250 eurų. LR ATPK 272 str. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, pagalba. R. S. šia savo teise ir pasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR ATPK numato tam tikrą kompensacinį mechanizmą nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams (279 str.), tačiau nenumato ir nereguliuoja kitų proceso dalyvių patirtų išlaidų atlyginimo klausimų. Konkrečiu atveju manytina, kad pati administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta teisėtai ir ją pradėjo asmuo, įstatymas kuriam tokią teisę suteikia. Patrauktas administracinėn atsakomybėn R. S. pasinaudojo jam suteikta teise naudotis advokato paslaugomis, todėl jo patirtos išlaidos nepriteistinos iš Klaipėdos TLK.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁷ str. 1 d., 250 str. 1 d., 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-08-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda – 434 eurų bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

R. S. prašymo priteisti iš Klaipėdos TLK patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.