Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Ritai Šalkauskienei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą J. S. ir įgaliotai atstovei advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, tarnybos pensininkas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2022 m. liepos 18 d. apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, garsiai šūkaudamas, švaistydamasis peiliu, kaire ranka pagriebė pro šalį einančiam nepilnamečiui E. S. už marškinėlių, o dešinėje rankoje laikytu peiliu užsimojo prieš nepilnametį E. S., tačiau E. S. pasprukus, jis (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, dešinėje rankoje laikytu peiliu įdūrė (duomenys neskelbtini) tautybės piliečiui N. S. į kairės rankos žastą, padarydamas jam kairės rankos žasto žaizdą, tokiais nusikalstamais veiksmais sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to jis, (duomenys neskelbtini), V. S. bandant jį sulaikyti, dešinėje rankoje laikomu peiliu puolė V. S., tačiau buvo nuginkluotas ir sulaikytas bei perduotas policijos pareigūnams, tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė ir parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. jis buvo savo namų kieme, šiltnamyje. Išėjęs pamatė savo kieme du vaikinus. Paklausė jų, ką jie čia daro, o šie atsakė, kad atėjo pažiūrėti rožių. Liepė jiems išeiti iš jo namo kiemo, bet jie jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir grasino sumušti. Vaikinai buvo nepilnamečiai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuėjo į namą, pasiėmė virtuvinį peilį, ketindamas jiems pagrasinti, kad pasišalintų. Kai išėjo į lauką, jų jau nebuvo. Kilo mintis eiti prie parduotuvės „Aibė“. Kodėl tokia mintis kilo, nežino, buvo išgėręs. Tą dieną gėrė viskį, buvo išgėręs apie pusę litro. Norėjo vaikinus pavaikyti. Parduotuvė nuo jo namų yra 50 metrų atstumu. Atėjęs pamatė, kad jų ten nėra, todėl apsisuko ir ėjo namo. Įėjus į kiemą, įvažiavo automobilis ir jį iš nugaros pargriovė, sumušė iki sąmonės netekimo. Tai padarė jam nepažįstamas vyras. Sąmonę atgavo savo lovoje, šalia sėdėjo V. S. ir jo paklausė: „kur narkotikai?“. Jis į tai atsakė klausimu, kokie narkotikai. V. S. buvo su uniformuota mergina. Jie apžiūrėjo butą, narkotikų nerado. Matė, kad kambaryje daiktai buvo sudėlioti ne taip, jie atliko neteisėtą kratą, todėl jam užlaužė rankas ir nuvedė į policijos automobilį bei pristatė į policijos komisariatą. Ten klausinėjo, kur narkotikai. Prie jo priėjo vienas iš pareigūnų, kuris pasakė, kad jis sužalojo nukentėjusįjį N. S.. Jis sėdėjo už stiklinių durų su kažkokia moterimi. Pasakė, kad bus sulaikytas, nes asmenį sužalojo. Ant jo (kaltinamojo) jokių kraujo pėdsakų nebuvo. Šiuo metu, apklausiamas teisiamajame posėdyje, aplinkybes atsimena geriau nei anksčiau. 2022 m. liepos 19 d. apklaustas nebuvo. Jo apklausa vyko tik vieną kartą ir ne iš karto po to, kai buvo sulaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

2022 m. liepos 19 d. kaltinamasis parodė, kad kaltu neprisipažįsta visiškai. 2022 m. liepos 18 d. apie 15 val. grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes lankė žmoną sanatorijoje. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esančią „IKI“, nusipirko 0,7 l viskio butelį. Grįžęs namo pasidarė valgyti ir pradėjo gerti minėtą butelį, namuose tą dieną nieko nebuvo, buvo vienas, nes žmona reabilitavosi (duomenys neskelbtini). Tuomet išgėrus 0,5 litro minėto viskio butelio nuėjo į namų kieme esantį šiltnamį palaistyti agurkų. Palaisčius minėtus agurkus pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra netoli jo namų, kalbasi gatvėje tarpusavyje moterys, kaimynės, jų pavardžių nežino, kur gyvena, nežino, netoliese. Jis priėjo prie minėtų moterų ir įsikišo į jų diskusiją, diskutavo dėl prie jo namų esančio žemės sklypelio, nes jis priklauso savivaldybei. Jis joms pasakė, kad „nekiškit nosies“, jis priklauso savivaldybei. Tuomet viena iš moterų, kuri, neatsimena, jį apipylė kažkokiu tai smirdančiu skysčiu ir jis iškart apsisukęs nuėjo namo. Grįžęs namo dar išgėrė turėto alkoholio ir nuėjo miegot. Jam bemiegant atvažiavo kažkokie pareigūnai, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir pasodino į policijos automobilį, nuvežė į kažkokį komisariatą, buvo tamsu, neatsimena, kur. Tame pačiame komisariate jis matė kažkokią moterį ir šalia su sužalota ranka jam nepažįstamą vyriškį, kažkas buvo „užbintuota“, tiksliai nežino, kas. Pareigūnai jam komisariate pasakė, kad jis sužalojo tą vyriškį peiliu, todėl bus sulaikytas. Jis paklausė, ar yra pirštų antspaudai ant to peilio, jie atsakė, kad yra, ir įrodymų užteks. Jis pats asmeniškai iš 2022 m. liepos 18 d. įvykių neatsimena, kad būtų į rankas paėmęs peilį, juo „nesimosikavo“ ir nieko nesužalojo prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „Aibė“. Jis neatsimena, kad išvis ten būtų buvęs, nes alkoholio turėjo pakankamai ir jam nereikėjo jo eiti nusipirkti kažkur daugiau. Čia visiškas absurdas, kad jis mosikuotų peiliu gatvėje. Jis net nežino, kaip atrodė tas peilis, kuriuo jis kažką darė. Jeigu jis būtų kažką sužalojęs, ant jo rankų būtų likę kraujo, bet jis yra švarus (2 t., b. l. 98–101).

2023 m. kovo 22 d. papildomai apklaustas V. T. parodė, kad buvo neblaivus ir daug ko neprisimena, nuo ko kilo konfliktas jo namo kieme, iš kur atsirado S. jo kieme, iš kur atsirado (duomenys neskelbtini) V. T. kieme, kaip jis galėjo tą (duomenys neskelbtini) sužaloti, nes jis pats buvo pargriautas iš nugaros ant žemės, tokiu būdu jis jokiu būdu negalėjo jo sužaloti. Yra visiška nesąmonė, kad jis su peiliu rankoje vaikščiojo gatvėmis. Jis prisimena, kad šiltnamyje laistė daržoves ir išėjus iš namo kieme esančio šiltnamio pamatė jam nepažįstamus asmenis. Mano, kad tarp jų įvyko kivirčas. Dėl ko jis įvyko, pasakyti negali. Jis nuėjo į namus, paėmė virtuvinį peilį ir išėjo į lauką. Peilį ėmė iš namų tam, kad kieme tie jam nepažįstami asmenys buvo dviese, o jis buvo vienas, peiliu norėjo pagąsdinti, kad jie išeitų iš jo kiemo. Išėjus į kiemą, tų asmenų jau nebebuvo, kaip tie asmenys atrodė, pasakyti negali ir jis su peiliu rankoje išėjo jų ieškoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, o ten jau netoli yra ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Tų asmenų neradęs, jis ėjo namo ir namo kieme kažkoks jam nepažįstamas asmuo jį iš nugaros užpuolė, pargriovė ant žemės ir laikė prispaudęs, kol atvažiavo policijos ekipažas. Jis tam žmogui nieko nedarė, nes gulėjo prispaustas pilvu prie žemės. Atvažiavus policijos ekipažui, jį įsodino į tarnybinį automobilį ir jis tarnybiniame automobilyje prarado sąmonę, kurią atgavo jau tik jau būnant savo namuose lovoje. Kada tai buvo, nežino, buvo tamsu. Tuomet jo bute buvo uniformuoti policijos pareigūnai ir vienas asmuo buvo be uniformos. Tada tas neuniformuotas asmuo užlaužė jam rankas ir įsodino į tarnybinį policijos automobilį, pristatė į policiją ar kažkur, tiksliai nežino. Tada pareigūnai jį antrankiais prirakino prie kėdės, šalia jo buvo dar vienas pristatytas jam nepažįstamas asmuo, narkomanas. Su juo užmezgė kontaktą ir jis prisipažino, kad davė parodymus, kad jis pardavinėja narkotines medžiagas. Tas nepažįstamas asmuo jam paaiškino, kad tokius melagingus parodymus prieš jį davė kaimynės L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymu. Kas jai šovė į galvą, nežino, su ja niekada nekonfliktavo. Jis narkotinių medžiagų nepardavinėja, pats ilgą laiką dirbo policijos pareigūnu. Jam taip pat labai įdomu, kas ir iš kur sužinojo jo žmonos numerį, nes apie 24 val. tą dieną jai paskambino kažkas iš policijos ir pranešė apie jo sulaikymą. Kiek prisimena, jį sulaikius, jis turėjo telefoną ir norėjo paskambinti advokatui, tačiau iš jo tą telefoną paėmė kažkoks komisaras-inspektorius ir pasakė: „tu niekur neskambinsi“. Gali būti, jis kažką girdėjo, kad tas policininkas su kolega jo telefone žiūrėjo telefono numerius ir pasakė, kad: „šita gali būti žmona“. Iš pradžių policijos įstaigoje iš jo paėmė telefoną, o paskui jis atsirado pas jį namuose. Neaišku, kokią teisę policijos pareigūnai turėjo daryti kratą pas jį namuose, kai jis buvo neatgavęs sąmonės. Jis prisipažįsta tik dėl šitos dalies kad vaikščiojo su peiliu rankose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „Aibė“, tačiau neprisipažįsta, kad turėjo kokį nors fizinį kontaktą su nukentėjusiaisiais. Dėl tos dalies, kur prisipažįsta, gailisi (2 t., b. l. 113–116).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2022 m. liepos 19 d. apklausoje parodymai yra surašyti iš jo žodžių, pats juos davė, niekas nevertė, bet tada daug ko neprisiminė. 2023m. kovo 22 d. apklausos neprisimena. Protokole yra jo parašas. Papildomai paaiškino, kad išėjęs iš namų su peiliu, nesutiko nei vieno pašalinio asmens, nieko nesužalojo. Peilis buvo virtuvinis, apie 20 cm ilgio, sidabrinės spalvos, juoda plastikine rankena. Ašmenų plotis apie 3 cm. Peilį laikė rankoje, geležtė buvo atsukta arčiau rankos. Jis yra paimtas policijos pareigūnų. Buvo užėjęs į parduotuvę, kalbėjo su pardavėja. Tvirtina, kad gatvėje matė stovinčias kaimynes, kurios kalbėjosi apie medžio sodinimą plote, kurį jis prižiūri ir šienauja. Moterims pasakė, kad medžių nesodins, jos jį apipylė skysčiu, jis apsisuko ir nuėjo į šiltnamį laistyti. Palaistė, išėjo ir pamatė, kad stovi du nežinomi jaunuoliai, tada ir įvyko konfliktas su jais. Kaimynių tuo metu jau nebuvo.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę visiškai patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo nepilnamečio E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 183–185). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasaros metu, rugpjūčio mėn., likus apie 10 dienų iki rugsėjo mėn., vakare sėdėjo prie parduotuvės „Aibė“, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie poliklinikos ir laukė, kol atvažiuos tėvai jo pasiimti. Pamatė, kad eina žmogus, kuris paskui atsisuko į jį, jam griebė už marškinėlių, užsimojo peiliu. Peilis buvo virtuvinis, plačiomis „kriaunomis“, juoda rankena. Pasakė rusiškai „ką čia veiki, vaikine?“. Iš jo išsprūdo ir pradėjo bėgti, prasprūdo dar pro vieną vyriškį. Jis nubėgo iki pat gatvės galo. Asmuo su peiliu norėjo tą vyriškį užsipulti, o tas vyriškis jam pasakė: „kviesk policiją, paskambink tėvams“. Atvažiavus tėvams, tas vyriškis parodė, kuris žmogus buvo juos užpuolęs, kur nuėjo. Tėtis įvažiavo į kiemą, išlipo iš automobilio ir norėjo sulaikyti tą žmogų. Tas žmogus užsimojo peiliu, juo mosikavo, norėjo peilį mesti į tėtį, bet numetė peilį ant žemės, peilis įsmigo į žemę. Tėtis jį griebė už kaklo, parvertė ant žemės. Tėtis paprašė diržo, jam padavė ir tėtis surišo agresoriui rankas. Užpuolęs asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), žalia „maike“, šortais. Peilis buvo virtuvinis. Asmuo paėmė jam už marškinėlių kaire ranka ir buvo užsimojęs peiliu bei pasakė: „ką čia veiki, vaikine?“. Vėliau vienas vyriškis privažiavo ir pasakė, kad nufilmavo, kaip viskas vyko. Atvykus tėvams, nuvažiavo ten, kur gyvena minėtas asmuo. Po įvykio ilgai apie jį galvojo. Jam buvo labai pikta, kad negalėjo padėti tėčiui. Pas specialistus nesikreipė. Jis ir šiandien piktas ant žmogaus. Jam ir tėčiui sužalojimai nebuvo padaryti. Užpuolęs asmuo buvo apsvaigęs, tai matėsi iš elgesio, kalbos, mimikos. Jis matė sužalotą kitą asmenį. Kai atvyko policija, atėjo užsienietis ir lietuvis su moterimi. Užsieniečio ranka buvo prapjauta, matėsi kraujas ir buvo atsiskyrę raumenys. Kaltininkas daug keikėsi tėčio ir pareigūnų atžvilgiu. Viešoje vietoje po šio įvykio nesijaučia saugus, bijo vaikščioti naktį, gatvėje vaikščioja įsitempęs, daugiau įsitempia, kai pro jį praeina vyresnis asmuo. Naktį bijo grįžti namo, kai nėra daug žmonių. Jis jaučiasi nukentėjęs.

Nukentėjusysis N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. apie 21-22 val., kai dar buvo šviesu, po darbo ėjo namo, gatve, kuria nuo (duomenys neskelbtini) reikėjo pakilti į įkalnę, kai pamatė, kad priešais atėjo asmuo su peiliu rankoje. Aplinkui kitų asmenų nebuvo. Jis atrodė išgėręs, rėkavo ir klausė, iš kur jis yra. Atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Jis pasakė „ką čia darai?“. Nespėjo nieko atsakyti, kai asmuo jam dūrė peiliu. Peilis buvo virtuvinis, 20 cm ilgio. Peiliu pataikė į kairę ranką tarp alkūnės ir peties. Po to jis (nukentėjusysis) pabėgo. Sužalojęs jį asmuo jo nesivijo ir nieko nesakė, nuėjo į kitą pusę. Kai į įvykio vietą grįžo po maždaug 5 minučių, asmens jau nebuvo. Įvykio metu vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis. Grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su namų savininku, vardu S.. Jam grįžus, S. buvo namuose ir pamatė jo sužalojimą. S. papasakojo, kaip buvo sužalotas. Tada buto savininkas pažiūrėjo pro langą, pro kurį matosi gatvė, ir pamatė policiją. Nuėjo pareigūnams pasakyti, kad jis buvo sužalotas, o paskui prie policijos nuėjo ir jis pats. Pareigūnai jam parodė įtariamą asmenį, jis jį atpažino, tai buvo kaltinamasis. Taip pat policijos pareigūnai informavo medikus ir jis išvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo susiūta žaizda rankoje. Jam buvo pažeistas nervas, daromi masažai, atliekamos procedūros. Po šio įvykio ant kairės rankos liko randas, jautė skausmą, du mėnesius nedirbo. Iki įvykio dirbo betonuotoju. Iki šiol rankos funkcionalumas nėra atsistatęs, sunkiai dirbant, naktį jaučia rankos skausmą. Civilinį ieškinį palaiko. Jam nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, bet po įvykio skambino vadovui, kuris jam pranešė, kad į darbą gali ateiti, kai pasveiks. Dirbo legaliai. Po traumos dar dirbo dvi savaites, o paskui išvažiavo namo. Šiuo metu toje bendrovėje nebedirba, nes ten darbas buvo sunkus, po rankos traumos jo dirbti negalėjo. Dabar dirba kitur, glaisto sienas. Vaistus gydymuisi pirko (duomenys neskelbtini), jiems išleido 500–600 Eur. Pirkimo kvitai šioje valstybėje nėra išduodami. Šiuo metu vaistų nevartoja, kartais, kai skauda ranką, tepasi tepalu. Be to, jo vilkėti drabužiai buvo sugadinti, tai yra sugadinta rankovė, liko kraujo žymės. Marškinėliai buvo paimti policijos pareigūnų.

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbo dieną, tai yra 2022 m. liepos 18 d. susitarė su sūnumi E. S., kuriam buvo (duomenys neskelbtini) metų, kad apie 21 val. jį paims iš klasioko. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) g. Sūnus sakė, kad lauks jų (duomenys neskelbtini) g., galimai sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. Jų orientyras buvo parduotuvė „Aibė“. Prieš atvažiuojant, prieš kokias 3 min. paskambino sūnus ir pasakė, kad jį užpuolė su peiliu. Padidino greitį ir privažiavę prie parduotuvės „Aibė“ pamatė sūnų su kažkokiu pašaliniu (duomenys neskelbtini) metų vyriškiu. Jie abu parodė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pamatė einantį kaltinamąjį su peiliu rankoje. Kaltinamasis vilkėjo žalius marškinukus ir šortus. Jie sėdo į automobilį ir vijosi kaltinamąjį. Jos sutuoktinis pradėjo šaukti: „kodėl užpuolei mano vaiką?“. Kaltinamasis puolė prie jos, šaukė: „rusai puola, mano žmoną pagrobė“. Jos vyras išlipo iš automobilio ir klausė kaltinamojo, kodėl užpuolė jų vaiką. Kaltinamasis mosikavo peiliu. Peilis buvo apie 30 cm ilgio, virtuvinis, geležtė ir rankena metalinė. Tarp kaltinamojo ir jos vyro buvo apie 4 metrų atstumas. Vyras lipdamas iš automobilio buvo paėmęs tepalų buteliuką, jį atsuko ir pilstelėjo ant kaltinamojo. Kaltinamajam galimai tepalo pateko į akis, nes jis metė peilį į jos vyrą. Vyras kaltinamąjį sulaikė, sėdėjo jam ant nugaros. Kaltinamasis šaukė necenzūriniais žodžiais. Ji paskambino policijai. Atvykę pareigūnai perėmė kaltinamąjį, nufotografavo įvykio vietą, paskui jie nuvažiavo į policiją. Buvo atėjęs kitas nukentėjęs asmuo, kuris vilkėjo juodus marškinėlius, jo ranka buvo kruvina. Jis atpažino kaltinamąjį kaip jį užpuolusį asmenį. Sūnui sužalojimai nebuvo padaryti, tik matėsi, kad už marškinėlių buvo sugriebta. Sūnus sakė, kad jam buvo pasakyta rusiškai: „pacanai, ką čia darai“. Kai sūnus buvo sugriebtas už marškinių, jis kaltinamajam nieko nesakė, o išsivadavo. Vėliau, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, priėjo dar vienas vaikinas ir rodė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kaip kaltinamasis eina link parduotuvės, nešinas peiliu. Sūnus labai išsigando, pasakojo, kad jis ėjo ir jam griebė už marškinių. Sūnus sakė, kad kaltinamasis buvo neadekvatus. Kai jį sulaikinėjo, jokio alkoholio kvapo nesijautė, nors matėsi, kad asmens psichika paveikta. Policijoje kaltinamasis rėkavo, kad jis pardavė 50 dozių narkotikų ir jį sulaikė. Sūnus buvo susijaudinęs, po įvykio nešiojosi peiliuką savigynai. Kaltinamasis jų neatsiprašė.

2023 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Kompaktiniame diske Nr. 1 yra 6 vnt. vaizdo įrašų, pavadinimais: 1. „ch09_20220718191925.mp4“, 2. „ch09_20220718192609.mp4“, 3. „ch09_20220718195442.mp4“,n4. „ch09_20220718202329.mp4“, 5. „ch09_20220718191925.mp4“, 6. „ch09_20220718193112.mp4“. Vaizdo įraše Nr. 3, pavadinimu „ch09_20220718195442.mp4“ matyti, jog filmuojama ant pastato viršaus primontuota vaizdo stebėjimo kamera. Matoma važiuojamoji kelio dalis, gatvė ir kelio sankryža., nurodyta data ir laikas: „2022/07/18 19:19:20“. Vaizdo įrašo 00 min. 50 sek. matomi du jaunuoliai, vienas iš jų – vilkintis juodos spalvos kelnėmis, ilgesnių šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vilkintis juodos spalvos su šviesiomis juostelėmis atsegamą bliuzoną (E. S.) ir kitas vaikinas, kuris yra trumpai kirptų šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis raudonos spalvos sportinėmis kelnėmis, avintis raudonos spalvos sportinius batus, vilkintis juos spalvos „bliuzoną“ su raudonu užrašu krūtinės vietoje (vaikinas Nr. 2). Vaizdo įraše matyti, kaip V. T., laikydamas savo dešinėje rankoje virtuvinį peilį, eina sparčiu žingsniu link aprašytų jaunuolių, jaunuoliai bėga nuo jo (2022/07/18 19:55). Minėtiems vaikinams pabėgus nuo V. T., jis apsisuka ir nueina priešinga kryptimi nei ką tik nubėgo vaikinai ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros ribų. Vaizdo įrašo 2 min 20 sek. matyti, kaip kairiajame viršutiniame kampe V. T. nueina per pėsčiųjų perėją ir eidamas gatve tolyn dingsta iš vaizdo stebėjimo ribų. Vaizdo įrašo 03 min. matyti, kaip vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja E. S. ir vaikiną Nr. 2, jie grįžta į vaizdo stebėjimo kameros ribas iš tos pačios pusės, kur buvo nubėgę nuo V. T.. Matyti, kaip vaikinas Nr. 2, stovėdamas gatvės važiuojamojoje dalyje ranka parodo link tos pusės, kur prieš tai nuėjo V. T.. Pro šalį pravažiuoja link tos pusės tamsios spalvos „Volkswagen“ markės automobilis. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu Nr. 4. „ch09_20220718202329.mp4“, filmuojama ta pati teritorija, kaip ir vaizdo įraše Nr. Nr. 3. Vaizdo įrašo 20.36 min. matyti, kaip atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis, o taip pat tamsiai mėlynos spalvos „Volkswagen“ markės automobilis, iš kurio išlipa E. S. su savo tėvais J. ir V. S., išlipę nueina už vaizdo stebėjimo kameros ribų. V. S. ranka parodo į vaizdo stebėjimo kameros pusę. Matosi policijos pareigūnas, fotografuojantis įvykio vietą, matosi ant gatvės stovintys ir besikalbantys S., po kelių minučių sėdantys į automobilį ir išvažiuojantys. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 6, pavadinimu „ch09_20220718 193112.mp4“, vaizdo įrašas be garso, vidutinės kokybės, filmuotas šviesiu paros metu, filmuojama su kamera sumontuota pastato viduje pro stiklą, šone matomi įeinantys ir išeinantys pro duris žmonės, matyti filmuojama šaligatvio dalis ir gatvės važiuojamoji dalis. Vaizdo įrašo 23 min. 38 sek. matyti laiko takelis nuo 2022/07/18 19:54:20, matyti, kaip tolumoje gatvėje, perėjęs per pėsčiųjų perėją, ateina V. T., prie pastato durų matomas stoviniuojantis vaikinas Nr. 2. V. T., priėjęs prie pastato, ant kurio sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, pasuka į dešinę ir dingsta už vaizdo stebėjimo kameros ribų. Vaikinas Nr. 2 atsisuka į tą pusę, kur nuėjo V. T.. Vaizdo įrašo 24 min. 10 sek. laiko takelis 2022/07/18 19:55 matyti, kaip pro vaizdo stebėjimo kameros filmavimo lauką greitai prabėga E. S., matyti, kaip iš tos pačios pusės, kur prabėgo E. S., pasirodo V. T., savo dešinėje rankoje laikantis virtuvinį peilį ir einantis link vaikino Nr. 2. Vaikinas Nr. 2 dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros ribų, paskui jį nueina ir V. T. su peiliu rankoje. Vaizdo įrašo 24 min. 43 sek. matyti, kaip V. T. grįžta prie pastato, kur yra filmuojama, ir įeina į pastato vidų su peiliu rankoje. Vaizdo įrašo 25 min. 22 sek. (laiko takelis 2022/07/18 19:56:34) matyti, kaip V. T. išeina iš pastato, gatve nueina tolyn ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros ribų. Vaizdo įrašo 26 min. 33 sek. matyti, kaip atvažiuoja tamsiai mėlynos spalvos „VolksWagen“ markės automobilis, į jį sparčiu žingsniu atsisėda į vaizdo stebėjimo lauką patekęs E. S.. Vaikinas Nr. 2 rankos mostu parodo link tos pusės, kur nuėjo V. T., ir automobilis „Volkswagen“ nuvažiuoja ta pačia V. T. nueita kryptimi. Kompaktiniame diske Nr. 2 yra 5 vnt. vaizdo įrašų, pavadinimais: 1. „ch10_20220718195922.mp4“, 2. „ch10_20220718202731.mp4“, 3. „ch10_20220718191925.mp4“, 4. „ch11_20220718194133.mp4“, 5. „ch11_20220718202011.mp4“. Vaizdo įraše Nr. 4, pavadinimu “ch11_20220718194133.mp4“, matyti, jog filmuojamas parduotuvės vidus. Vaizdo įrašo 14 min. 32 sek. matyti, kaip į parduotuvėje esančių vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką ateina V. T., prieina prie prekystalio, kažką kalba su už prekystalio stovinčia pardavėja, po kelių sekundžių apsisuka ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros ribų (1 t., b. l. 34–41).

2022 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog N. S. nustatyta: žaizda kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žasto žaizda padaryta aštriu daiktu. Kairės alkūnės nubrozdinimas padarytas buku daiktu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais: vienas – padarant žaizdą kairiame žaste; kitas – padarant nubrozdinimą kairės alkūnės srityje. Kairio žasto žaizdos lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad žaizda galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku. Kairės alkūnės nubrozdinimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad nubrozdinimas padarytas prieš daugiau nei dvi paras iki teismo medicinos apžiūros. Kairio žasto žaizdos lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad žaizda galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kairės rankos nubrozdinimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b.l. 70–71).

2022 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties virtuvinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas. Jis pagamintas pramoniniu būdu. Virtuviniai peiliai nėra priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (1 t., b. l. 76–80).

2023 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Peilis yra apie 20 cm ilgio geležtės ir 4,5 cm geležtės skersmens, geležinis, rankena juodos spalvos, pagaminta iš plastiko. Visas peilio ilgis apie 34 cm (1 t., b. l. 81–87).

2023 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota S. P. telefone esanti fotonuotrauka.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, vien veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė asmeninio konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

Šiuo atveju, V. T. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2022 m. liepos 18 d. apie 19 val. 55 min., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, garsiai šūkaudamas, švaistydamasis peiliu, kaire ranka pagriebė pro šalį einančiam nepilnamečiui E. S. už marškinėlių, o dešinėje rankoje laikytu peiliu užsimojo prieš nepilnametį E. S., tačiau E. S. pasprukus, jis (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, dešinėje rankoje laikytu peiliu įdūrė (duomenys neskelbtini) tautybės piliečiui N. S. į kairės rankos žastą, padarydamas jam kairės rankos žasto žaizdą, tokiais nusikalstamais veiksmais sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to jis, (duomenys neskelbtini), V. S. bandant jį sulaikyti, dešinėje rankoje laikomu peiliu puolė V. S., tačiau buvo nuginkluotas ir sulaikytas bei perduotas policijos pareigūnams, tokiais savo įžūliais ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Jis teigė, kad įvykio dieną buvo savo namų kieme, šiltnamyje. Išėjęs pamatė savo kieme du vaikinus. Paklausė jų, ką jie čia daro, o šie atsakė, kad atėjo pažiūrėti rožių. Liepė jiems išeiti iš jo namo kiemo, bet jie jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir grasino sumušti. Vaikinai buvo nepilnamečiai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuėjo į namą, pasiėmė virtuvinį peilį, ketindamas jiems pagrasinti, kad pasišalintų. Kai išėjo į lauką, jų jau nebuvo. Kilo mintis eiti prie parduotuvės „Aibė“. Norėjo vaikinus pavaikyti. Atėjęs pamatė, kad jų ten nėra, todėl apsisuko ir ėjo namo. Įėjus į kiemą, įvažiavo automobilis ir jį iš nugaros pargriovė, sumušė iki sąmonės netekimo. Vertinant kaltinamojo parodymus viso baudžiamojo proceso metu, jie nėra nuoseklūs, kaltinamasis įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Be to, jo parodymus paneigia kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, pavadinimu „Užpuolimas.mov“, matyti, kaip V. T., rankoje akivaizdžiai laikydamas virtuvinį peilį, eina link parduotuvės įėjimo. Šį įrašą pateikęs liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. apie 20.58 val. padarė vaizdo įrašą ir perdavė policijai. Išvažiavo iš namų ir sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pamatė, kaip iš parduotuvės išbėgo du vaikai ir jiems iš paskos – vyras su virtuvinių peiliu, maždaug 20 cm ilgio. Tas vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žilais plaukais, vilkėjo žalius marškinėlius, šortus. Vaikai bėgo nuo minėto asmens, vis atsisukinėjo atgal. Tas vyras nuėjo atgal į parduotuvę. Jis nuvažiavo ir paskui grįžęs pamatė, kad gatvėje stovėjo pareigūnai. Pagalvojo, kad įvykis gali būti susijęs su padarytu vaizdo įrašu, todėl jį pateikė policijai. Matė, kad minėtas asmuo tuo metu buvo policijos automobilyje. Taip pat matė vaiką, kuris kalbėjo su mama. Galimai vaizdo įrašą jai ir siuntė. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, buvo kalbama, kad kitam vyrui perpjovė ranką. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad po įvykio prie jo privažiavo vyras, kuris pasakė, kad nufilmavo, kaip viskas vyko, kas patvirtina, jog būtent įvykio dieną buvo darytas minėtas vaizdo įrašas.

Vis dėlto, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką vandalizmas apibrėžiamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010; 2K-160-697/2019, 2K-223-697/2022). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau kaip paminėta anksčiau, skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veiksmai vertintini tik kaip įžūlūs, kadangi kaltinamasis jokio turto, kuris turi kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės nesuniokojo, todėl kaltinamojo veikimo būdas, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažintas vandališkais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė šalintina iš V. T. pareikšto kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog tuos pačius veiksmus vertinant tik kaip įžūlius, esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės ir pati nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, tik tikslintinas veikos objektyvusis požymis. Toks patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties neblogina ir kaltinimo esmės nekeičia.

III. Bausmės V. T. skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ši jo veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Kitų BK 59 straipsnyje numatytų aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2022 m. liepos 18 d. 21.59 val. jam nustatytas 2.34 prom. neblaivumas) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

V. T. nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka jis yra baustas, tačiau per penkerius metus tik vieną kartą, jam paskirta nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta. Kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, kadangi yra tarnybos pensijoje, tačiau anksčiau gana nuosekliai vykdęs darbo veiklą, ilgą laiką dirbęs policijos pareigūnu, yra sukūręs šeimą, sugyvena su sutuoktine. Iš 2023 m. sausio 25–vasario 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad jo sveikatos būklė nėra gera (2018 m. gruodžio 20 d. jam buvo diagnozuotas galvos smegenų navikas, taip pat nustatyti kiti daugybiniai sveikatos sutrikimai). Kaip nurodė pats kaltinamasis ekspertizės metu, taip pat tą patvirtino ir jo sutuoktinė teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tą daro jau daugelį metų. Sutuoktinės teigimu, apsvaigęs nuo alkoholio jis tampa agresyvus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė pasikėsindamas ne tik į visuomenės rimtį ir tvarką, bet ir kitų asmenų sveikatą – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, panaudojant žalojančių savybių turintį įrankį – peilį.

Vis dėlto, skiriant kaltinamajam bausmę, būtina įvertinti ir BK 55 straipsnio nuostatas, numatančias, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, po šios nusikalstamos veikos padarymo jokių naujų veikų neįvykdė, administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą per penkerius metus, jokių itin sunkių pasekmių jo veiksmai nesukėlė, jis yra vyresnio amžiaus, nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu (nors ir trumpalaikiu) susijusią bausmę. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, tačiau jį viršijantis, su intensyvia priežiūra, papildomai skiriant įpareigojimus ir draudimus, padėsiančius užtikrinti sėkmingą kaltinamojo resocializacijos procesą.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 18 d. 21.15 val. iki 2022 m. liepos 19 d. 13.01 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena para) įskaitytinas į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kak kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai padarė viešoje vietoje. Jis nukentėjusįjį sužalojo naudodamas tam skirtą daiktą – peilį. Nukentėjusysis po įvykio vyko medicinos pagalbos, jam buvo siuvama rankoje padaryta žaizda, kaltinamasis jo neatsiprašė. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nukentėjusiajam buvo sukelti ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai išgyvenimai – skausmas, išgąstis, baimė, stresas, nesaugumo jausmas, pažeminimas, nusivylimas. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, prieš jį buvo smurtauta viešoje vietoje, nesant jokios objektyvios dingsties, pašalinio iki tol nepažįstamo asmens. Nukentėjusysis po įvykio negalėjo dirbti, kadangi iki tol dirbo fizinį darbą, patyrė nepatogumus, kadangi ilgą laiką negalėjo valdyti rankos, juto skausmą, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas S. P. teisiamojo posėdžio metu. Tačiau, nors nukentėjusysis teigė, kad po įvykio vyko gydytis į (duomenys neskelbtini), to S. P., su kuriuo nukentėjusysis gyveno tiek iki įvykio, tiek ir po to, nepatvirtino. Nukentėjusysis taip pat nepagrindė nurodytos vaistam išleistos sumos pirkimo kvitais, ją nurodydamas teisiamojo posėdžio metu abstrakčiai. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl prieš jį pavartoto smurto jis iki šiol patiria nepatogumus, medicinos dokumentai patvirtina, kad jau tą pačią dieną susiuvus žaizdą jis buvo išleistas gydytis į namus, rekomenduota parišti ranką 3 sav., jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis – 5 000 Eur yra neproporcingas jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl mažintinas, iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepilnamečiui E. S., jos teikimo išlaidas sudaro 386,67 Eur. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko beveik daugiau kaip pusę metų, joje vyko keli teisiamieji posėdžiai, kurių metu dalyvavo nukentėjusiojo atstovė. Ji aktyviai dalyvavo procese, uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, o taip pat nukentėjusiojo teises procese atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Kadangi nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis, kuriam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, neturėtų galimybės ateityje atlyginti šios išlaidų sumos, iš jo nukentėjusiajam priteistas žalos atlyginimas nėra itin didelė suma, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai yra 386,67 Eur. Šių išlaidų dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas, todėl pagrindo jį mažinti nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (atskirame voke, 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje;

- peilis ir nukentėjusiojo įvykio metu dėvėta pilkos spalvos palaidinė ilgomis rankovėmis, saugomi Kauno AVPK daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2 t. b. l. 148–150), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros laikotarpiu V. T. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, kartu su intensyvia priežiūra paskirti V. T. įpareigojimą per 3 mėnesius nuo bausmės faktinio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, ir draudimą per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 18 d. 21.15 val. iki 2022 m. liepos 19 d. 13.01 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. S. naudai iš V. T. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti išlaidas nukentėjusiojo E. S. advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš V. T. valstybės naudai 386,67 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) už nukentėjusiojo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (atskirame voke, 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- peilį ir nukentėjusiojo įvykio metu dėvėtą pilkos spalvos palaidinę ilgomis rankovėmis, saugomus Kauno AVPK daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2 t. b. l. 148–150), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.