Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės A. P. atstovui adv. A. R., neatvykus ieškovei ir atsakovui K. P., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai ir tretiesiems asmenims (kreditoriams): 1. Antstolei E. R. ir 2. Antstolei V. Š. ar jų atstovams, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, šalių pusėje, 1. Antstolė E. R. ir 2. Antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-10-18 gautas aktas iš antstolės Š. kontoros, jog atsakovas skolingas 394,35 Eur Valstybinei ligonių kasai. Šią skolą vėl turėsiu padengti ieškovė iš savo neįglumo pensijos, nes atsakovas niekur nedirba. Tai patvirtina VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma apie asmens negautas išmokas K. P. atžvilgiu. Nuo 2005 m. ji nei finansiškai, nei moraliai ar formaliai su atsakovu bendro ūkio nebeveda. Nes atsakovas pastoviai girtuokliauja ir ji net negali jo iškraustyti iš savo motinos buto, nors yra ten nedeklaruotas ir už nieką, už jokias paslaugas nemoka. Formaliai pareina tiktai permiegoti. Visas jo formalus atsakymas, kad kai išsiskirsime, tai jis nebegyvens kartu. Jo motina, kuri gyvena Trakuose, jam atsiunčia pinigų pragyvenimui, kuriuos jis visus prageria. Pernai ieškovė buvo visą vasarą pas sūnų užsienyje, tai atsakovas visą laiką ir girtuokliavo. Dabar, nuo 2020 m. gegužės 16 d. geria pastoviai, kasdien. Šioje byloje formaliai galima taikyti ir LR CK 3.60 str. 3 d. nuostatas, kurios konstatuoja ir preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės <......> arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokie šalių santykiai yra nuo 2005 m., kai jie nebeveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo, o atsakovas šeimos neriama ir visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai privalo būti lojalūs ir vienas kitą gerbti, būti ištikimi vienas kitam, taip pat vienas kitą remti fiziškai, materialiai, moraliai ir psichologiškai, tačiau dėl atsakovo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, sutuoktinio pareigų nevykdymo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str.), tolimesnis šeimyninis gyvenimas yra nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nėra jokios galimybės. Dėl visų virš nurodytų aplinkybių, ieškovė mano, kad jos santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, ji iširo galutinai ir šeimos atkurti jokių galimybių nėra. Todėl teismo prašys bylą dėl santuokos nutraukimo, esant santuokos nutraukimo sąlygoms, numatytoms CK 3.60 str., nagrinėti iš esmės, susitaikymo termino netaikyti. Virš nurodytas aplinkybes įrodinės savo parodymais teismui bei byloje esančiais dokumentais. Santuokos nutraukimo metu šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nekilnojamojo ar kito registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir būtų dalintinas - nėra. Ieškovė asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Bendrų su atsakovu kreditorių taip pat neturi. Įsiskolinimus pagal antstolių E. R. ir V. Š. vykdomuosius raštus palikti asmeniniais atsakovo K. P. įsipareigojimais. Abu su atsakovu esame darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir išlaikymas vienas kitam nepriteistinas. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašys, palikti jai santuokinę pavardę – P., atsakovui - P. Nors pagal LR CPK 378 str. sprendimai už akių šeimos bylose negalimi, tačiau pagal CPK 384 str. 2 d., atsakovui gavus šaukimą, bet neprašius bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Vadovaudamasi LR CPK 135 str. 1 d. 6 p. praneša, kad byla bus vedama per advokatą. 2019-12-05 VGTPT Šiaulių sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjos interesams civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Antrinei teisinei pagalbai teikti paskirtas advokatas A. R., dirbantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tel. (duomenys neskelbtini).

Remdamasi virš išdėstytu ir vadovaudamasi LR CK 3.27 str., 3.59 - 3.60 str., 3.62 str., LR CPK 135 - 136 str., 375 - 385 str., ieškovė teismo prašo:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS, įrašo numeris santuokos metrikų knygoje - (duomenys neskelbtini), tarp K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (iki santuokos pavardė – R.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

2. Įsiskolinimus pagal antstolių E. R. 139,27 Eur sumai ir V. Š. 394,35 Eur sumai vykdomuosius raštus pripažinti asmeniniais atsakovo K. P. įsipareigojimais.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui - P.

4. Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą K. P. ir iš jo priteisti visas teismo ir bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovas esamas skolos turi sumokėti asmeniškai, o ne iš ieškovės pajamų.

Atsakovas nepateikė teismui į bylą atsiliepimo ir nenurodė savo atsikirtimų. Atsakovas neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šalių pusėje, antstolė E. R. nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Ieškovė kategoriškai nesutiko ir prašė teismo sutuoktinių atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių jiems sutaikyti, nurodydama, kad neturi vilčių ir noro toliau kartu gyventi su atsakovu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju teismai anksčiau yra priėmę procesinius sprendimus dėl atsakovo ir ieškovės, kurie ginčo atveju laikytini prejudiciniais faktais pagal juose užfiksuotus faktus (CPK 182 str. 1 d. 3 p.). Iš byloje esančių duomenų, seka, kad atsakovo atžvilgiu buvo priimti ir kiti teisės aktų nustatyta tvarka procesiniai sprendimai, kurių pagrindu yra prasidėjęs jo skolų išieškojimas kreditoriams (48-49 b. l.).

Atskirai paminėtina, kad pagal CPK normas, reglamentuojančias iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, įstatymas numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą ir dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CK 3. 61 str. 2 d., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios anksčiau nurodytos teisinės nuostatos irgi turi įtakos nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus nesant atsakovo atsikirtimų.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. CMS 1987-09-12 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini)gimė sūnus G. P., kuris santuokos nutrauko metu yra pilnametis (1-3 b. l.). Prieš penkiolika metų sutuoktinių santykiai pasikeitė dėl atsakovo elgesio ir nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, agresija ir fizinį bei psichinį smurtą ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti jį kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėlto tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau labai daug mėnesių nesirūpina šeima, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į sutuoktinę, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas galimai yra pasirengęs išvykti gyventi į kitur, tačiau šios aplinkybės teismui leistinais įrodymais nepagrindė. Gyvenant kartu tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas gyvendamas su ieškove jau nuo 2005 metų nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (43-45 b. l.). Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas nesirūpina šeimą ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine, patvirtina šalių santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų, demonstruodamas nepagarba teismui neatvyko ir į teismo posėdį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, nes jų nepaneigė, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai, todėl šalių santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu. Pirmiausia, ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nedalintinas (20-22 b. l.).

Antra, tenkintinas ir ieškovės prašymas K. P. skolą tretiesiems asmenims (materialine prasme) (kreditoriams) UAB ,,4finance“ ir Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, o taip pat ir kitiems kreditoriams (antstoliams), laikyti jo asmenine pinigine prievole visiems kreditoriams (9-16, 33 b. l.). Pirmiausia, šios skolininko asmeninės turtinės prievolės atsirado tik pagal atsakovo įsipareigojimą kreditoriams kuris nesusijęs su šeimos poreikiais ar dėl padaryto administracinio pažeidimo, o antra, šių prievolių pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tarp atsakovo ir visų kreditorių, kurios jį sieja kaip skolininką su kreditoriais, apie kuriuos nieko nebuvo žinoma ieškovei. Todėl skolininkas K. P. už šių prievolių įvykdymą, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, turi atsakyti asmeniškai savo turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriais ir/ar skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3 d.). Tuo pačiu pripažintina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus toliau nėra galimas atsakovo asmeninių skolų išieškojimas iš ieškovei priklausančių pajamų (59-60 b. l.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – P. (CK 3.69 str.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės antrinė teisinė pagalba, todėl visos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66 - 3.67; 3.69 - 3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2 d., LR CPK 259 - 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

2. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)d. Šiaulių m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl pastarojo kaip sutuoktinio kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „P.“ ir ,,P.“.

4. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

5. Bendrų kreditorinių įsiskolinimų sutuoktiniai neturi. Esami atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai jo kreditoriams laikytini skolininko asmeninėmis piniginėmis prievolėmis, įskaitant ir jo įsiskolinimą antstoliams.

6. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 240,30 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą byloje pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2019-12-05 sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2878-19138.

8. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 106,64 Eur (vieną šimtą šešis eurus 64 ct).

9. Teismo sprendimui įsiteisėjus nutraukti atsakovo K. P. skolos išieškojimą iš ieškovės A. P. gaunamų pajamų pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3961-949/2016.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. savivaldybės administracijos CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.