Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-10 · Administracinė byla Nr. I-8692-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
I-8692-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03245-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8692-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-03245-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio buvo konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą. Teisme buvo laikomas su antrankiais. Automobilyje nebuvo įrengtų saugos diržų, todėl pareiškėjui buvo nesaugu. Konvojavimo sąlygas vertino kaip nežmoniškas. Dėl tokių sąlygų nurodė, kad patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimus, neigiamas pasekmes.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 26). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 13–16) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VST 2015 m. liepos mėnesį pareiškėjos nekonvojavo. Jis buvo konvojuotas 2016 m. birželio 27 d. į Vilniaus apygardos teismą. Teisminio konvojavimo metu buvo panaudota speciali transporto priemonė: „VW LT 35“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Nėra nustatyto reikalavimo automobiliuose įrengti saugos diržus. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST akcentavo, kad nebuvo nustatyta, jog konvojavimo metu pareigūnai neteisėtai pareiškėjo atžvilgiu naudojo antrankius. Pareiškėjas nepateikė skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio. VST teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovo VST atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2016 m. birželio 27 d. specialiu transportu: „VW LT 35“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19, 21), vykdant Vilniaus apygardos teismo reikalavimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. birželio 27 d. 9.00 val. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas kitu laiku buvo konvojuotas nėra. Byloje remiamasi VST pateiktais duomenimis.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam kilo žala.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas konvojavimo organizavimas, kuris susideda iš šiose taisyklėse apibrėžtų etapų. Taigi, konvojavimas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas asmenų lydėjimas ir pristatymas į nustatytas vietas.

Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 punktu, specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota.

Iš byloje pateikto kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nenustatyta. Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti (b. l. 22). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų skundų VST neteikė. Pareiškėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę būklę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Pareiškėjas teigė, kad automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų ir jam dėl to kilo žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus (pvz. 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Pažymėtina, kad atsakovė pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad automobilis, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka minėtose taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neteisėtai jis buvo laikomas su antrankiais.

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita. Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Mintų taisyklių 223 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad konvojuotojai antrankius naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą.

VST Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos sargybos viršininkas vidaus tarnybos leitenantas 2016 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime pranešė, kad vykdė sargybos viršininko pareigas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 223 punkto 2 papunkčiu, J. J., kuris kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, buvo uždėti antrankiai (b. l. 17). Teismas, įvertinęs VST pateiktus duomenis, daro išvadą, kad specialioji priemonė – antrankiai J. J. atžvilgiu buvo panaudoti teisėtai. Dėl antrankių naudojimo teismo posėdžių salėje sprendžia teismo posėdžio pirmininkas, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teiginių nevertina, nes tai bylą nagrinėjančio teismo, o ne VST, diskrecija. Pareiškėjas jokių skundų dėl, jo manymu, neteisėtų antrankių panaudojimo VST neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti VST duomenimis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė ant užpildytos formos, įrašydamas laikotarpius bei sumą. Pareiškėjas neindividualizavo skundo, o jį grindė abstrakčiais užpildytoje formoje nurodytais argumentais.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei VST atsiliepimo argumentus, taip pateiktus atsakovės duomenis, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Pareiškėjas nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė