Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Byla Nr. ATP-620-785/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
ATP-620-785/2014
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00209-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pareiškėjas
D. L.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-620-785/2014Proceso Nr. 4-53-3-00209-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu D. L. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 124 str. 5 d. ir jam paskirta: už pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. – 15 (penkiolikos) parų administracinio arešto, už ATPK 124 str. 5 d. – 700 Lt (septynių šimtų litų) bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. L. skirti galutinė nuobauda – 15 (penkiolikos) parų administracinio arešto ir 700 Lt (septynių šimtų litų) bauda.

D. L. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 9 d. apie 03.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 24,40 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti bei viršijo leistiną 50 km važiavimo greitį važiuodamas 96 km/h greičiu ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 135 punktus.

Šalies argumentai

D. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilkaviškio 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažeidėjas savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Jo nuomone, teismas, priimdamas nutarimą ir paskirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į kai kurias, svarbias aplinkybes ir paskyrė labai griežtą nuobaudą.

Teismas nepagrįstas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi taip neapgalvotai pasielgęs. Pripažinęs šias aplinkybes lengvinančiomis atsakomybę, teismas turėjo pagrindą skirti švelnesnę nuobaudos rūšį – baudą. Jis gali sumokėti ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, kadangi dirba UAB „A.“ ir gauna pastovias, apie 1000 Lt per mėnesį, pajamas.

Pažeidėjas sutinka, kad nebuvo sumokėjęs anksčiau skirtos baudos, dėl to teismas jam ir paskyrė ne baudą, o areštą, tačiau taip atsitiko ne dėl jo, o dėl darbdavio kaltės, t.y. buhalterija per klaidą grąžino antstoliui vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo nebaigusi paskirtos baudos išieškojimo. Apie tai jis sužinojo tik po to, kai gavo raginimą iš antstolio mokėti baudą. Šiuo metu bauda yra sumokėta.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad paskyrus administracinio arešto bausmę, jis neteks ne tik darbo ir pajamų, bet ir gali būti pašalintas iš mokymosi įstaigos – Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro. Netekęs darbo bei pajamų jis taps motinos, su kuria kartu gyvena nuomojamame bute, išlaikytiniu bei neturės galimybės prisidėti prie buto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

D. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. L. padarė ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pritaikė teisės normas, esminių procesinių pažeidimų nepadaryta. Skunde keliamas nuobaudos individualizavimo už ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.

D. L. už ATPK 128 str. 1 d., numatytą pažeidimą paskirta 15 parų administracinio arešto nuobauda. Kaip matyti iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimu D. L. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes.

Nors pažeidėjas ginčija, kad jo prisipažinimas kaltu ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nebuvo nuoširdus, todėl teismo turėjo būti pripažintinas lengvinančia aplinkybę, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011). Šiuo atveju, byloje apskritai nėra duomenų, kad pažeidėjas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, to jis aiškiai neišreiškė nei duodamas paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis pripažino savo kaltę bei jos neginčijo, tačiau tai negali būti prilyginama gailėjimuisi dėl padaryto pažeidimo. D. L. tik apeliaciniame skunde aiškiai išreiškė apgailestavimą dėl padaryto pažeidimo, o toks gailestis nėra nuoširdus ir įtikinantis, nes išreikštas jau supratus paskirtos sankcijos griežtas pasekmes, be to, jis jau ne pirmą kartą padaro grubų tos pačios kategorijos administracinės teisės pažeidimą, taigi nedaro išvadų ir toliau pažeidinėja įstatymus. Toks tariamas gailėjimasis vertintinas tik kaip bandymas palengvinti savo atsakomybę ir neatitinka ATPK 31 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos lengvinančios aplinkybės sąvokos.

Atmesdamas lengvinančią aplinkybę ir parinkdamas nuobaudos rūšį, apylinkės teismas pakankamai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis, būdamas jauno amžiaus, jau ne kartą baustas administracine tvarka ir už tos pačios rūšies pažeidimus. O už grubų ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, paskirta minimali – 4000 Lt – bauda nebuvo nesumokėta. Nors apeliantas teisinasi, kad bauda nebuvo sumokėta ne dėl jo, o dėl darbdavio buhalterijos klaidos, tačiau būtent jis privalėjo rūpintis, kad jam paskirta nuobauda būtų įvykdyta tinkamai ir laiku. Nors apeliantas su skundu pateikė įrodymus, kad šiuo metu 4000 Lt bauda jau yra sumokėta, tačiau nuobaudos įvykdymas tada, kai jis suprato paskirtos naujos sankcijos rimtumą, nelaikytinas kaip turėjęs efektyvų teigiamą poveikį pažeidėjo elgesiui.

D. L. taip pat baustas baudomis ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus, be to, viena bauda 2011-06-16 nutarimu buvo pakeista į 30 val. viešųjų darbų, tačiau informacijos apie jų atlikimą byloje nėra. Šios aplinkybės ypač neigiamai apibūdina D. L. asmenybę, rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas D. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir jo dydį nustatė 15 (penkiolikai) parų, kuris atitinka ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios rūšies nuobaudos vidurkį.

Konstatuotina, kad administracinė nuobauda D. L. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobauda turėtų būti švelninama. Nors jis nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos gali netekti darbo ir būti pašalintas iš mokymosi įstaigos, tačiau pažymėtina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Pažymėtina ir tai, kad ATPK 29 str. 2 d. numato, kad teismas asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Taigi, jeigu D. L. nuomone, paskirta nuobauda gali turėti ypač neigiamų padarinių jo darbui ir mokslui, jis gali kreiptis į apylinkės teismą, prašydamas areštą atlikti poilsio dienomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas būtinas aplinkybes ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Ji atitinka pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir, manytina, kad ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti ar švelninti nėra pagrindo. Taigi, administracinė nuobauda D. L. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

D. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius