- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1055-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- L. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei L. L. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Ž. (toliau ir pareiškėja, ir ieškovė) kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodė, kad :
1.1. Tarp A. Ž. ir L. L. (toliau ir atsakovė) 2019 m. sausio 14 d. buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtino, civilinę bylą nutraukė.
1.2. Taikos sutartyje nurodyta, kad už pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimą yra atsakinga atsakovė (Taikos sutarties 3.1 punktas). Atsakovė taip pat įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka įteisinti Pastatą ir Pastato statybos pabaigą pagal pateiktą Pastato priešprojektinį pasiūlymą (Taikos sutarties 3.2 punktas).
2. Pareiškėjos teigimu, atsakovė savo pareigos nevykdė laiku, todėl pareiškėja prašo išduoti A. Ž. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtintą 2019 m. sausio 14 d. sudarytos Taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. L. atsiliepime nurodo, kad prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir jo motyvais nesutinka dėl sekančių priežasčių:
3.1. Atsakovė L. L., pagal byloje prisiimtus įsipareigojimus ir išduotą vykdomąjį raštą, skyrė visą savo laiką resursus ir jėgas, tam, kad pagal ieškovės sąlygas įteisintų gyvenamo namo rekonstrukciją į dvibutį namą. Tik 2021 metų pradžioje pavyko užbaigti namo įteisinimo procedūras ir įregistruoti deklaraciją apie rekonstrukcijos užbaigimą. Dėl šios priežasties iki 2021metų pradžios nebuvo pradėtos ūkio pastato statybos užbaigimo procedūros.
3.2. Šiuo metu vyksta konsultacijos su architektais ir kitais statybų specialistais dėl reikalingų dokumentų bei sąlygų ūkio pastato įteisinimui.
3.3. Taikos sutarties punktai 3.1 ir 3.2 nenumatė konkrečių įsipareigojimų įvykdymo termino, o tik apibrėžė kad Pastatas, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. L., kuri įsipareigoja jį įteisinti nustatyta tvarka. Pažymi, kad šios Taikos sutarties 3.2 punkte nurodoma, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka sandėliukas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); neįregistruotas statinys - Pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Pagal žemės sklypo naudojimo tvarką Pastatas yra atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir dėl šių priežasčių jo įteisinimo procedūrų terminas niekaip neįtakoja ieškovės nei teisių, nei pareigų, neliečia jos interesų. Todėl ir terminai nebuvo nustatomi. Atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus jai patogiu laiku, kadangi šalys terminų nenusistatė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio mėn. 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtina taikos sutartis (toliau ir Taikos sutartis) suskirstyta į skyrius – „Gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo įregistravimas“, kur numatyti terminai, netesybos, „Gyvenamojo namo atidalinimas“, kur padalintas gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, „Pastato įregistravimas“, kur nustatyta teisė L. L. nuosavybės teise įteisinti neregistruotą statinį - pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), sutarta dėl žemės sklypo dalių naudojimo sąlygų, nustatyti draudimai, o 3.7. punkte numatyta bauda už pažeidimą. Ketvirtame skyriuje šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos sąlygų.
6. Teismas pažymėjo, kad Taikos sutarties trečiame skyriuje „Pastato įregistravimas“ terminai nebuvo nustatyti, apėmė neregistruoto turto įregistravimą, komunikacijas, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą, nestatyti jokių kitų statinių, nesinaudoti pareiškėjos žemės sklypu. Padarė išvadą, kad šiame skyriuje nustatytos L. L. daiktinės teisės įgyvendinimo sąlygos, o pareiškėja A. Ž. neturi teisės L. L. nustatyti disponavimo daiktinėmis teisėmis sąlygų – niekas nedraudžia atsakovei pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), nugriauti. Pareiškėja, reikalaudama išduoti vykdomąjį raštą, piktnaudžiauja teise ir pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę.
7. Teismas paaiškino, jog Taikos sutarties 3.7. punkte numatyta bauda už pažeidimą galima, jeigu L. L. pažeidinės pareiškėjos daiktinę teisę - statys statinius ir nevykdys kitų Taikos sutarties sąlygų, siejamų su pareiškėjos daiktine teise, nustatytais Taikos sutartyje draudimais (nestatyti nesutartų statinių, nepažeidinėti pareiškėjos žemės sklypo ribų ir t. t.). Komunikacijų įrengimą ir jų įrengimo terminus numatė Taikos sutarties 2.1.4. punktas. Trečiame skyriuje „Pastato įregistravimas“ 3.2. punkte numatyta, kad komunikacijos, reikalingos pastatui funkcionuoti, L. L. bus įrengtos jos naudojamoje žemės sklypo dalyje. Trečiame skyriuje „Pastato įregistravimas“ yra aptartos turimos nuosavybės teisės, žemės sklypo valdymo, naudojimosi sąlygos, už kurių pažeidimą 3.7. punkte numatyta bauda. Tai siejama su kitos šalies teisių pažeidimu, nustatytų draudimų nepaisymu, o ne turimos daiktinės teisės realizavimu.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos paaiškinimas, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta Taikos sutartis, turėjo būti įvykdyti jos trečio skyriaus punktai, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principams – nepasidalinus namo pagal ruošiamą projektinę dokumentaciją, nenustačius naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nepasidalinus kiemo statinių, neįmanoma įteisinti nuosavybės, pradėti statybos, automobilių aikštelės, komunikacijų įrengimo darbų. Niekas nedraudžia L. L., pagal Taikos sutartį įgijus nuosavybės teisę, prieš įteisinant pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), jį suremontuoti (nugriauti).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nenustatęs taikos sutarties sąlygos, kurios turėtų įtakos pareiškėjos daiktinėms teisėms, pažeidimo, teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja A. Ž. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir tenkinti prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
14. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė gali nusigriauti Pastatą ir todėl negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Tokia teismo išvada paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (Civilinio proceso kodekso 18 ir 281 straipsnis).
15. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teismo nutartis, kuria yra patvirtina šalių sudaryta Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl atsakovė privalėjo vykdyti Taikos sutarties 3.1. ir 3.2. punkte numatytas pareigas nedelsiant. Jai neįvykdžius Taikos sutartyje numatytų nuostatų, pareiškėjai turi būti išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu pastaroji galėtų kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo patvirtintos Taikos sutarties vykdymo.
16. Anot apeliantės, faktas, kad pagal Taikos sutarties nuostatas nuosavybės teisės pereina atsakovei, nereiškia ir negali reikšti, kad ji turi teisę Pastatą nugriauti. Pareiškėjos teigimu, atsakovė galės nugriauti Pastatą tik tuomet, kai įvykdys Taikos sutarties sąlygas.
17. Pažymi, kad Taikos sutarties 3.2. punkte yra aiškiai numatyta, kad „Atsakovė įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka įteisinti Pastatą ir Pastato statybos pabaigą pagal pateiktą Pastato priešprojektinį pasiūlymą.“ Atitinkamai už šių įsipareigojimų neįvykdymą Taikos sutarties 3.7. punkte yra numatyta atsakomybė – baudos sumokėjimas. Taigi šalys labai aiškiai apsibrėžė, kad Pastatas turi būti įteisintas. Jeigu Taikos sutarties šalys būtų turėjusios valią išgriauti Pastatą – dėl to būtų susitarusios Taikos sutartyje. Tačiau susitarimas yra priešingas – Pastatą įteisinti. Todėl atsakovė turi vykdyti Taikos sutartį pagal tokias sąlygas, kurios yra aiškiai nurodytos Taikos sutartyje. Prie Taikos sutarties yra pridėtas priešprojektinis pasiūlymas, kuris patvirtina, kad šalys detaliai susitarė dėl aptariamos sąlygos ir ją suderino. Jeigu Taikos sutarties sąlyga būtų buvusi kitokia, tai galimai apeliantė apskritai nebūtų sudariusi Taikos sutarties. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti – kad vykdomasis raštas dėl šio Taikos sutarties punkto nebus išduotas.
18. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paneigė Taikos sutarties šalių valią ir sudarė sąlygas atsakovei nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kitaip tariant, skundžiama nutartimi teismas paneigė teismo sprendimo privalomumo ir pacta sunt servanda principus. Tokia situacija teisinėje valstybėje nėra galima. Taikos sutarties 3.2. punkte numatyta pareiga yra aiški ir konkreti, todėl turi būti įvykdyta. O jos neįvykdžius laisva valia – ši nuostata turi būti vykdoma priverstine tvarka.
19. Pažymi, kad atsakovė nevykdė ir kitų Taikos sutarties sąlygų, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovė savo laisva valia įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, ji pareiškė, kad aptariamą Taikos sutarties įsipareigojimą ji įvykdysianti tada, kai pati to panorės. Toks požiūris į prisiimtus įsipareigojimus negali būti toleruojamas ir turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu. Tuo tarpu pareiškėja tik siekia apsiginti savo pažeistas teises į nuosavybę, siekdama, kad Pastatas, esantis jai priklausančiame žemės sklype, būtų tinkamai įteisintas.
20. Atsakovė atsiliepimo į atskirąją skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti apeliantei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtintą 2019 m. sausio 14 d. sudarytos Taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktus.
23. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
24. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-261-611/2020).
25. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
26. Apeliantė siekia gauti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktus, teigdama, kad atsakovė geranoriškai nevykdo šiais punktais prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neįteisina Pastato įstatymų nustatyta tvarka, todėl šios nuostatos turi būti vykdomos priverstiniu būdu, išdavus vykdomąjį raštą. Savo ruožtu, atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais ir tvirtina, jog Taikos sutartimi jai nuosavybės teise priskirtų objektų įregistravimo terminai Taikos sutartyje nėra numatyti, todėl vykdomąjį raštą išduoti nėra teisinio pagrindo.
27. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtinta Taikos sutartimi ieškovė A. Ž. (toliau ir ieškovė, ir apeliantė) bei atsakovė L. L. (toliau ir atsakovė, abi kartu – Šalys) dėl Pastato susitarė, kad :
27.1. (duomenys neskelbtini).
27.2. (duomenys neskelbtini).
27.3. (duomenys neskelbtini).
27.4. (duomenys neskelbtini).
27.5. (duomenys neskelbtini).
28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Taikos sutarties 3.1. punktu atsakovei nėra nustatytas joks įpareigojimas. Juo Šalys pripažino atsakovės teisę įteisinti Pastatą įstatymų nustatyta tvarka.
29. Taip pat sutiktina su išvada, kad trečiame Taikos sutarties skyriuje „Pastato įregistravimas“ Šalys susitarė dėl Pastato įteisinimo sąlygų, bet nenumatė šių veiksmų atlikimo terminų. Darytina išvada, kad būtent todėl Šalys skirtingai aiškina Taikos sutarties 3.2. punkto įvykdymo terminus: apeliantė teigia, jog šis punktas turėjo būti vykdomas nedelsiant po nutarties kuria patvirtinat šalių Taikos sutartis įsiteisėjimo. Savo ruožtu, atsakovė teigia, jog šiuo atveju turi teisę įvykdyti savo įsipareigojimus jai patogiu laiku.
30. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Taikos sutarties 3.2. punkte numatytų įsipareigojimų. Šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė, teigdama, jog skyrė visą savo laiką, resursus ir jėgas, tam, kad pagal ieškovės sąlygas įteisintų gyvenamo namo rekonstrukciją į dvibutį namą, o šiuo metu vykdo konsultacijos su architektais ir kitais statybų specialistais dėl reikalingų dokumentų bei sąlygų Pastato įteisinimui. Pažymėtina, kad atsakovė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai nepateikė jokių šių veiksmų atlikimą pagrindžiančių įrodymų. Iš nurodyto galima daryti prielaidą, kad Taikos sutarties minėta sąlyga - Taikos sutarties 3.2. punktas - nėra įvykdytas, tačiau kaip minėta, Šalys nesutarė šių nuostatų įvykdymo termino.
31. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas, atsakovei neįvykdžius nors vienos Taikos sutartyje numatytos sąlygos, ieškovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
32. Kadangi šalys skirtingai aiškina Taikos sutarties 3.2. punkto įvykdymo aplinkybes, todėl išdavus vykdomąjį raštą pagal tokią Taikos sutartį, antstolis neturėtų galimybės tinkamai vykdyti savo pareigas. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procese antstolis ginčo dėl taikos sutarties vykdymo nesprendžia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas konkrečios bylos aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką daro išvadą, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.2. punktą ieškovei išduoti vykdomąjį raštą nėra galimybės.
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 351- 421/2016, 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, išaiškina ieškovei teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors nurodė netinkamus motyvus, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, panaikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista, pakeičiant nutarties motyvus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Apeliantės skundo netenkinus, netenkinamas jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
apeliantės A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.