- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1340-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45108-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- I. P., akcinei bendrovei Luminor Bank
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- I. D. P., S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms I. P. ir akcinei bendrovei Luminor Bank dėl reikalavimo teisių perleidimo-priėmimo patvirtinimo ir juo patvirtinto juridinio fakto apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje – I. D. P., S. P. ir antstolis I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvirtinimą apie reikalavimo teisių perleidimą–priėmimą ir juo patvirtintą juridinį faktą apie 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsirado prievolė naujajai kreditorei. Nurodė, jog pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvirtinimą pradinė kreditorė, AB Nordea Bank, perleido atsakovei I. P. reikalavimo teises į ieškovo skolą pagal 2007 m. birželio 7 d. kredito sutartį Nr. LL 07/06/32D (toliau – Kredito sutartis). Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, ir CK 6.107 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
2. Ieškovo su pradine kreditore sudaryta Kredito sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 pripažinta vartojimo kredito sutartimi. Naujoji kreditorė yra fizinis asmuo ir nėra finansinė institucija, su kuria skolininkas sudarė vartojimo kredito sutartį. Todėl šiuo konkrečiu atveju draudžiama perleisti reikalavimą naujajai kreditorei be skolininko sutikimo, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Pradinė kreditorė yra finansinė įmonė, kuriai skolininkas gali reikšti atsikirtimus pagal vartojimo ir vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tuo tarpu atsakovei ieškovas tokių atsikirtimų pareikšti negali.
3. Reikalavimo teisių perleidimo metu jau nebegaliojo pradinės kreditorės reikalavimo teisė į ieškovo skolą pagal Kredito sutartį su visomis jos įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kadangi pradinė kreditorė 2010 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Todėl pradinei kreditorei priklausė tik tokio dydžio reikalavimas, kuris buvo priteistas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį Nr. 891V/2010. Reikalavimo perleidimo sutarties dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimų. Pradinė kreditorė galėjo perleisti tik tokį reikalavimą, į kurį pati turėjo teisę, ir negalėjo perduoti daugiau, negu pati gali reikalauti. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės pažeidžia CK 6.102 straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Ieškovas ir jo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį laiduotoja tapo nemokiais iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė I. P. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog ieškovas savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. balandžio 10 d. Ieškovas su Kadangi ieškovas savo įsipareigojimų nevykdė, pradinė kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 891V/2010 nutarė kreditorei Nordea Bank išieškoti iš ieškovo: 937 500 Lt negrąžinto kredito, 18 225,22 Lt nesumokėtų palūkanų, 70 566,89 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 569,75 Lt kitų mokesčių, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 proc. metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų nuo visos nesumokėtos sumos (1 026 861,86 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą.
5. Nuo skolos išieškojimo pradžios 2011 m. ieškovas ir su juo susiję asmenys per laikinųjų apsaugos priemonių institutą sugebėjo atšaukti net 5 įkeisto buto varžytynes. Ieškovas ilgą laiką nevaržomai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir išieškojimo iš įkeisto buto procesą vilkino šešerius metus. Kreditorė tik 2018 m. sausio 11 d. perėmė nuosavybės teisę į įkeistą butą. Ieškovas nesąžiningai naudojasi savo prasta finansine padėtimi, kurią išimtinai lėmė jo nesąžiningumas. Ieškovo ieškinys buvo pareikštas siekiant ne tariamai pažeistų teisių gynybos, o tik siekiant sustabdyti (vilkinti) išieškojimo veiksmus iš ieškovui priklausiusio buto. Kredito sutarties 17.1. punktas aiškiai numato, kad kredito davėjas turi teisę perduoti visus sutartyje numatytus savo įsipareigojimus ir teises (ar jų dalį) trečiajai šaliai, nekeisdamas jų apimties perdavimo metu. Ieškovas pasirašydamas Kredito sutartį sutiko su tuo, kad bankas turi teisę perleisti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui.
Šalies argumentai
6. Atsakovė AB Luminor Bank nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė 2011 m. balandžio 18 d. pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui I. G.. Ieškovas skundė iš esmės kiekvieną antstolio veiksmą, siekdamas užvilkinti vykdymo veiksmus ir neatlygintinai gyventi bute. Bankas 2017 m. rugpjūčio 10 d. perleido naujajai kreditorei reikalavimo teises į ieškovo skolą. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog šalys negalėjo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kadangi tariamai buvo perleistos teisės pagal vartojimo kredito sutartį, o bankas, kaip kreditorius, ieškovui turi esminės reikšmės. Ieškovo, kaip skolininko teisinė padėtis, atsakovėms sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, nepakito (nepablogėjo). Bankas neperleido daugiau teisių ir pareigų nei turėjo į ieškovą ir prievolių užtikrinimo priemones.
7. Trečiasis asmuo antstolis I. G. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, tai yra jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Ieškovo prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Šiuo atveju įkeistas turtas vykdymo procese 2018 m. sausio 11 d. aktu buvo perduotas naujajai kreditorei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. P. 2 111,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. P., 1 180,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB Luminor Bank. Nurodė pervesti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo esančios sąskaitos – 2 111,45 Eur užstato I. P. bei 388,55 Eur AB Luminor Bank. Atsakovės I. P. prašymą skirti ieškovui A. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. 47,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
9. Teismas nustatė, jog Kredito sutarties 17.1 punktu ieškovas patvirtino, kad bankas turi teisę perduoti visus sutartyje numatytus savo įsipareigojimus ir teises (ar jų dalį) trečiajai šaliai, nekeisdamas jų apimties perdavimo metu. Laidavimo sutarties 2.7 punktu trečiasis asmuo I.D. P. patvirtino, kad bankas turi teisę be atskiro laiduotojo sutikimo perleisti savo teises ir pareigas, įskaitant reikalavimo teises, pagal šią sutartį tretiesiems asmenims. Todėl tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens sutikimai, perleidžiant bankui reikalavimo teises naujajai kreditorei, nebuvo reikalingi. Reikalavimo perleidimo sutarties šalys dėl reikalavimo teisės perleidimo susitarė, ir toks šalių susitarimas neprieštarauja įstatymui bei sudarytų Kredito sutarties, Laidavimo sutarties nuostatoms. Šiai sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas, nes bankas turi teisę iš sutarties ir užtikrinimo priemonių kylančias visas ar dalį banko teisių ir (ar) pareigų perleisti kitiems asmenims.
10. Nutraukus Kredito sutartį ieškovo prievolė grąžinti pradiniam kreditoriui kredito sumą neišnyko, o bankui perleidus reikalavimo teisę į ieškovo skolą pagal Kredito sutartį naujajai kreditorei, pastaroji turi teisę reikalauti iš ieškovo skolinių reikalavimų patenkinimo. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Atsakovėms sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nepasikeitė nei ieškovo prievolės įvykdymo būdas, nei jos dydis, neatsirado papildomų prievolių, tai yra piniginės prievolės vykdymo sąlygos nepasikeitė. Naujajai kreditorei perėmus pradinės kreditorės teises pagal Kredito sutartį, išieškojimas iš ieškovo turto vykdomas pagal numatytus šioje sutartyje įsipareigojimus, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį Nr. 891V/2010 antstolio vykdomojoje byloje. Byloje nėra įrodymų, kad pasikeitus pradinei kreditorei, ieškovo teisių apimtis sumažėjo, o pareigos padidėjo.
11. Byloje neįrodyta, kad bankas turėjo esminės reikšmės ieškovui. Banko reikalavimas nėra susiję nei su ieškovo reikalavimais išlaikyti, atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ir panašiai, tai yra nesusiję su asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo suteiktas kreditas, kurį pastarasis įsipareigojo kredito įstaigai grąžinti, tačiau to nepadarė. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, jog kreditoriaus asmuo turi ieškovui esminės įtakos.
12. Atsakovė I. P. patyrė 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė AB Luminor Bank patyrė 2 141,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės I. P. pateiktoje 2018 m. gegužės 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. PVM-73-1-TP nurodyta 1 150 Eur suma už 2018 m. vasario 14 d. atsiliepimo į ieškinį rengimą, nors pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į ieškinį sudaro 2,5 MMA (400 Eur), tai yra 1 000 Eur (400 Eur x 2,5 MMA ), ir advokato nurodyta suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą viršija maksimalią sumą 150 Eur (1 150 Eur-1 000 Eur). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punkto ir protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, priteistina suma sudarytų 575 Eur (be PVM) (1 150 Eur x 50 proc.), todėl mažintina.
Šalies argumentai
13. Pateikto 2018 m. kovo 28 d. prašymo rengimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo (70 Eur be PVM) yra ne šios civilinės bylos dalykas ir pagrindas, ji ieškovui buvo teikiama ir kitose civilinėse bylose, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Taip pat, šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti atsakovės atstovo 2018 m. gegužės 11 d. prašymai dėl patikslinto ieškinio grąžinimo bei pirminio ieškinio palikimo nenagrinėtu (70 Eur be PVM) buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo 2018 m. balandžio 10 d. posėdis vyko 1 val. 20 min., 2018 m. balandžio 17 d. posėdis vyko 9 min., atsakovės atstovas nurodė, kad už 2 val. 10 min. priteistina 170 Eur advokato išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą numatyta 0,1 MMA, tai yra 40 Eur (400 Eur x 0,1 MMA), todėl maksimaliai išlaidos turėtų sudaryti 80 Eur už 2 val. (40 Eur x 2 val.), o ne 170 Eur. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl už 10 min. atstovavimo 2018 m. balandžio 17 d. parengiamajame posėdyje nepriteistina. Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdis vyko 3 val. 24 min.. Todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus priteistina 120 Eur. Iš viso atsakovei I. P. priteistina 2 111,45 Eur advokato išlaidų.
Atsiliepimas
15. Teismas 50 proc. sumažino ir atsakovės AB Luminor Bank bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į ieškinį, kurias sudarys 478,35 Eur (956,69 Eur x 50 proc.). Iš viso atsakovei AB Luminor Bank priteistina suma sudaro 1 180,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovės I. P. prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi ši nutartis buvo panaikinta ir ieškovas buvo įpareigotas įmokėti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje užtikrinti į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovas šią sumą sumokėjo. Todėl 2 500 Eur užstato suma, esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitoje, pervestina: atsakovei I. P. – 2 111,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusi suma – 388,55 Eur – atsakovei AB Luminor Bank. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 47,73 Eur ir priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei I. P. iš ieškovo A. P. 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pervesti jas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos 2 500,00 Eur užstato I. P.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Bendra atsakovės prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 146,00 Eur ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių už teisines paslaugas priteistinų dydžių. Teismas, apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą taikė netinkamą koeficientą, tai yra taikė 1 MMA (400,00 Eur), nors turėjo būti taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2018 m. II ketvirtyje sudarė 926,7 Eur. Taigi, pritaikius tinkamą koeficientą, atsakovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
16.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos dėl patikslinto ieškinio grąžinimo bei pirminio ieškinio palikimo nenagrinėtu (70 Eur be PVM) negali būti atlygintos, nes šie prašymai buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. nutartimis. Tokia išvada neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinę bylą laimėjusiai šaliai. Pagal teismų praktiką bylą laimėjusiai šaliai turi būti kompensuojamos išlaidos ir už tų procesinių dokumentų (pvz. prašymų, pareiškimų ir kt.), kurie nebuvo patenkinti, rengimą, nes esamu atveju šių prašymų rengimą lėmė poreikis gintis nuo nepagrįsto ieškovo ieškinio.
16.3. Teismas nepagrįstai 388,55 Eur dalį ieškovo įmokėtos sumos į teismo depozitinę sąskaitą nurodė pervesti atsakovei AB Luminor Bank. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovės atskirasis skundas buvo patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis buvo panaikinta, o ieškovas A. P. buvo įpareigotas įmokėti 2 500,00 Eur užstato galimų atsakovės I. P. bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje užtikrinti į teismo depozitinę sąskaitą. Tokį prašymą reiškė tik atsakovė I. P. (atsakovė AB Luminor Bank tokio prašymo nereiškė ir savo teisių tokiu būdu negynė), atsakovei I. P. iš teismo depozitinės sąskaitos turėtų būti pervesta visa ieškovo sumokėto užstato suma – 2 500 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės I. P. apeliacinį skundą atsakovė AB Luminor Bank prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
18. Ieškovas A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo atsakovei I. P. buvo priteista 2 111,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
20. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
22. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
23. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
24. Bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme vyko nuo 2018 m. sausio 30 d. ieškinio priėmimo (ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo 2018 m. spalio 10 d. priėmimo, todėl maksimalių bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžių nustatymui turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Pagal pakeistos redakcijos Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai galimus maksimalius atsakovei priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius skaičiavo taikydamas vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).
25. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pateikė tris PVM sąskaitas-faktūras dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo: 2018 m. gegužės 12 d. – dėl 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b.l. 4), 2018 m. birželio 28 d. – 423,50 Eur (3 t., b.l. 179-180), 2018 m. rugsėjo 14 d. – 205,70 Eur (4 t., b.l. 5-6), iš viso – 3 146,00 Eur. Atsakovė I. P. 2018 m. vasario 19 d. teikė atsiliepimą į ieškinį (2 t. b.l. 7-13). Tuo metu užpraėjusio ketvirčio (2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 817,60 Eur, todėl maksimali advokato užmokesčio suma už atsiliepimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą buvo 2 044 Eur, o ne 1 000 Eur, kaip nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime. Kiti procesiniai dokumentai bei procesiniai veiksmai buvo atlikti po 2018 m. balandžio 1 d., todėl taikytiną koeficientą sudarė 838,70 Eur. Atitinkamai pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą numatyta 83,87 Eur (838,70 Eur x 0,1) maksimali suma, o ne 40 Eur, o už dvi valandas – 167,74 Eur (83,87 Eur x 2 val.), o ne 80 Eur, kaip nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime.
26. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį mažino ne tik dėl to, jog kai kurios bylinėjimosi išlaidos viršijo teismo apskaičiuotus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau ir dėl Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ginčijamame sprendime į šiuos kriterijus buvo atsižvelgta pagrįstai, kadangi bylos nagrinėjimas truko mažiau nei vienerius metus, byla nebuvo sudėtinga nei dėl sprendžiamų teisinių klausimų, nei dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei vertinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tam tikri apeliantės atstovo procesiniai veiksmai, kaip 2018 m. gegužės 11 d. prašymo dėl patikslinto ieškinio grąžinimo ir pirminio ieškinio palikimo nenagrinėtu (70 Eur) bei 2018 m. gegužės 12 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (70 Eur) rengimas, neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl dėl jų patirtos išlaidos apeliantei nepriteistinos.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal Rekomendacijas byloje taikytini orientaciniai maksimalūs bylinėjimosi išlaidų dydžiai pirmos instancijos teismo buvo apskaičiuoti taikant neteisingus kriterijus ir iš tikrųjų buvo daug didesni, taip pat į tai, jog byla nebuvo teisiniu požiūriu itin sudėtinga, sprendžia, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 2 500 Eur suma, kuri sudaro apie 80 proc. realiai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 146,00 Eur), taip pat yra ieškovo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą, užtikrinant iš anksto numatytas galimas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, patikslinant pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant atsakovei I. P. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo ir nurodant pervesti atsakovei I. P. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 88, 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:
Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 180,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 35 ct)bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB Luminor Bank, j.a.k.112029270.
Pervesti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500,00 Eur užstato I. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 47,73 Eur (keturiasdešimt septynis Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.