Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui Kultūros paminklų restauravimo UAB „Rūpintojėlis“ dėl netesybų pagal rangos sutartį išieškojimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-11-28 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 11-10, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti gipso lipdinių pagaminimo ir įrengimo pagal duotuosius profilių brėžinius darbus objekte „Universiteto g. 14/L. S. Gucevičiaus g. 2, Vilniuje ir Universiteto g. 12, Vilniuje“ (b.l. 7-8). Iš minėtos sutarties nuostatų nustatyta, jog atsakovas įsipareigojo darbus pradėti 2011-11-28 d. ir juos užbaigti iki 2012-02-10 d. (imtinai), be to, iš minėtos sutarties nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovui neatlikus sutartyje numatytų darbų šalių sutartais terminais, atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui po 500,00 Lt dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu darbų uždelsimas viršija penkias darbo dienas (b.l. 7-8). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad prie minėtos sutarties, t. y. 2012-01-26 d., 2012-02-03 d., 2012-03-02 d., 2012-04-27 d., 2012-05-02 d., 2012-06-02 d. bei 2012-07-30 d. tarp šalių buvo pasirašyti papildomi susitarimai dėl papildomų gipso lipdinių pagaminimo ir sumontavimo ir jų kainos, tačiau jokios kitos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, t. y. sutarties terminai nebuvo pratęsiami (b.l. 10, 16-19, 22, 24). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovui būtų pareiškęs pretenzijas dėl darbų ar terminų atlikimo, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. -179 str.) (b.l. 1-160). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2012-12-28 d. ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą, kuriuo ragino atsakovą sumokėti ieškovui 133500,00 Lt netesybų sumą už laiku neatliktus darbus pagal sutartį ir 2012-12-28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1010 - 133500,00 Lt sumai (b.l. 31-32). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad minėta PVM sąskaita - faktūra nėra pasirašyta nei ieškovo, nei atsakovo (b.l. 32). Pažymėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje rašytinių įrodymų apie tai, jog minėta PVM sąskaita - faktūra buvo įteikta atsakovui, kuris teigia, kad minėtos PVM sąskaitos - faktūros atsakovas iš ieškovo niekada nėra gavęs, bei rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie PVM sąskaitos - faktūros išsiuntimą atsakovui, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš Atliktų darbų aktų turinio nustatyta, jog ieškovas atsakovo atliktus darbus priėmė bei pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės ar termino nepareiškė (b.l. 26-27, 61-76). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad užsakovas su ieškovu 2012-11-08 d. pasirašė Baigiamąjį darbų atlikimo aktą prie 2011-08-17 d. Statybos generalinės rangos sutarties (b.l. 29-30). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012-10-25 d. užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimą dėl delspinigių pagal 2011-08-17 d. Statybos generalinės rangos sutartį priskaičiavimo ir sumokėjimo ir 2012-11-15 d. pareiškimu dėl vėlavimo įvykdyti rangovo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį užsakovas vienašališkai įskaitė 778424,00 Lt dydžio delspinigius bei pateikė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą 778424,00 Lt sumai (b.l. 33-37). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atsakovas už atliktus rangos darbus pagal minėtą sutartį ir vėlesnius užsakymus su ieškovu pasirašė Atliktų darbų aktus ir ieškovui išrašė bei įteikė PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimui (Viso – 123237,99 Lt sumai) bei Panevėžio apygardos teismas 2013-01-14 d. Preliminariu sprendimu atsakovo ieškinį patenkino, o 2013-04-16 d. sprendimu minėtas Preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas (b.l. 77-82).

Sutinkamai su LR CK 6.193 str. 1,2,3,4 d.d. nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog iš esmės šioje civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl aukščiau minėtos sutarties sąlygų bei pačių sutarčių sąvokų aiškinimo ir jų tinkamo įvykdymo, teisių bei pareigų pasiskirstymo tarp šalių bei terminų skaičiavimų, t. y. iš visos bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių šiuo atveju susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai ir tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip rangovo, sutartinės civilinės atsakomybės už termino baigti darbus praleidimą, nes iš tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų turinio matyti, jog atsakovas pagal abiejų šalių suderintus darbų terminus neatlikęs laiku minėtoje sutartyje numatytų darbų, privalėjo ieškovui sumokėti po 500,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną (LR CK 6.650 str. ; 6.681 str.).

Pažymėtina tai, kad netesybas (LR CK 6.71 str.), kaip sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, numato LR CK 6.256 str. 2 d. nuostatos ir LR CK 6.258 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą ar delspinigius), be to, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę, todėl atsižvelgiant į netesybų akcesoriškumą, netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.), ir tokiu būdu skolininkui tenka pareiga įrodyti tai, kad pagrindinę prievolę jis įvykdė tinkamai (LR CK 6.75 str.), jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas.

Teismas daro išvadą, kad iš šalių į šią civilinę bylą pateiktų Atliktų darbų aktų bei papildomų susitarimų turinio matyti, jog atsakovas darbus atliko tinkamai ir laiku, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog per visą minėtos sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų ar įspėjimų dėl nesavalaikių darbų atlikimo ir ieškovas iš atsakovo niekada nereikalavo netesybų dėl netinkamo minėtos sutarties įvykdymo ir tokių rašytinių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. - 179 str.). Iš minėtos sutarties nuostatų turinio matyti, kad šalys susitarė, jog darbų atlikimo termino pradžia yra skaičiuojama nuo 2011-11-28 d., o šių darbų pabaiga – 2012-02-10 d. (imtinai), be to, šalys šiuo atveju atliktus darbus fiksuodavo Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais, be to, šalys prie minėtos sutarties 2012-01-26 d., 2012-02-03 d., 2012-03-02 d., 2012-04-27 d., 2012-05-02 d., 2012-06-02 d. bei 2012-07-30 d. pasirašė papildomus susitarimus dėl papildomų gipso lipdinių pagaminimo ir sumontavimo ir jų kainos, tačiau jokios kitos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, t. y. sutarties terminai nebuvo pratęsiami, be to, ieškovas pagal 2011-08-17 d. Statybos generalinės rangos sutartį su tiesioginiu objekto užsakovu UAB „AAA C. S. Hotel“ turėjo darbus įvykdyti iki 2012-04-06 d. (imtinai) bei pasirašyti Baigiamųjų darbų atlikimo aktą, todėl darytina išvada, jog ieškovas patsai vėlavo atlikti darbus užsakovui ir kreipėsi į atsakovą dėl papildomų darbų atlikimo, todėl iš šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas daro išvadą, kad atsakovo darbai pagal minėtą sutartį buvo atlikti laiku ir tai patvirtina Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, kuriuos šalys pasirašė ir nei viename šalių pasirašytame Atliktų darbų akte jokių atsakovo darbų trūkumų ar pretenzijų nebuvo nustatyta, be to, teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad ieškovas šiuo atveju nepagrįstai tapatina atsakovo tariamą užbaigtų darbų atlikimo datą su data, kada patsai ieškovas 2012-12-28 d. pasirašė Baigiamąjį darbų aktą su tiesioginiu objekto užsakovu UAB „AAA C. S. Hotel“, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovas visgi sutartus darbus pagal sutartį atliko laiku 2012-02-10 d. (imtinai) ir ne dėl atsakovo kaltės ieškovas pasirašė su užsakovu Baigiamąjį darbų aktą 2012-12-28 d. (imtinai), todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovo ieškiniams reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį (LR CK 1.126 str. 2 d.).

Sutinkamai su LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. bei 127 str. 4 d. nuostatomis, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR CK 1.127 str. 1 d. nuostatomis, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, be to, pažeidimas, pasireiškiantis termino praleidimu, yra tęstinio pobūdžio, ir jis vyksta kiekvieną dieną (LR CK 1.127 str. 5 d.). Teismas daro išvadą ir pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad pagrindinis užsakovas 2012-10-25 d. raštu informavo ieškovą apie nesavalaikiai baigtus darbus ir 2012-11-15 d. ieškovui priskaičiuotą 778424,00 Lt sumą įskaitė kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir tokiu būdu neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus, todėl ieškinio senaties terminas regresiniams reikalavimams atsakovo atžvilgiu pareikšti yra prasidėjęs nuo 2012-11-15 d. ir šis terminas pasibaigė 2013-05-15 d. (imtinai), o ieškinį ieškovas teismui pateikė tik 2013-06-28 d., be to, ieškovo 2012-12-28 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. 1010 atsakovui išrašymo momentas nėra laikytinas svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, be to, ieškovas yra juridinis asmuo ir šalis siejo tarpusavio sutartiniai santykiai, kurie suponavo tarpusavio šalių ilgalaikį bendradarbiavimą, todėl ieškovo nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys šiuo atveju negali būti pripažintinos svarbiomis (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje yra konstatuota, jog svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į paties ieškinio senaties teisinio instituto esmę bei paskirtį ir į šalis siejusių sutartinių santykių pobūdį, t. y. į tai, jog minėta sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, ieškovo nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, kadangi šiuo atveju trečiųjų asmenų pretenzijų pateikimas ar nepateikimas ieškovui negali įtakoti nei ieškovo ieškinio senaties termino pradžios, nei jo eigos, o taip pat nesudaro teisinio pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spęsti apie tai, kad ieškovas visgi praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių ir šis terminas turėtų būti atnaujintas, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė tų aplinkybių, jog ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas turėtų būti atnaujintas, todėl šiuo atveju ieškovo ieškinio senaties praleidimas, prašant atsakovui taikyti ieškovo ieškininiams reikalavimams ieškinio senatį, yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra atmestinas, taikant ieškinio senatį.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 1 p. 93 str. 1 d. nuostatomis, iš ieškovo atsakovo naudai išieškotinos 300,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 117, 158).

Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai išieškotinos 19,80 Lt pašto išlaidos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo UAB „Molesta“, į/k 167553831, buveinė (duomenys neskelbtini), atsakovo Kultūros paminklų restauravimo UAB „Rūpintojėlis“ į/k 121114022, buveinė Klaipėdos g. 5, Vilniuje, naudai 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš ieškovo UAB „Molesta“, į/k 167553831, buveinė (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 19,80 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.