- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-1409-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24483-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1143-713/2017 pagal pareiškėjo D. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., J. U., P. P. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į antstolį su skundu dėl neteisėto nuosavybės teisių apribojimo, prašydamas: 1) panaikinti įrašus VĮ „Regitra“ duomenų bazėje ir kituose areštų registruose dėl J. U. vardu taikomų nuosavybės teisių apribojimų į automobilį VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti įrašus VĮ „Regitra“ duomenų bazėje ir kituose areštų registruose dėl D. B. vardu taikomų nuosavybės teisių apribojimų į automobilį VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) 3) sudaryti sąlygas teisėtam, dabartiniam automobilio savininkui įregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“ registre, jį drausti, prižiūrėti, eksploatuoti.
2. Antstolis R. B. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir jį persiuntė Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. B. 2017 m. vasario 14 d. pateikė atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties. Nurodė, kad teismo nutartį gavo 2017 m. sausio 23 d., terminas pateikti atskirąjį skundą suėjo 2017 m. sausio 30 d. Preiškėjas 2017 m. sausio 23 d. buvo kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir tik 2017 m. sausio 31 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjas pats neturėjo teisinių žinių paruošti atskirąjį skundą, todėl laiko, jog terminą apskųsti 2017 m. sausio 10 d. nutartį praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to prašo jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo D. B. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atskirajam skundui atmetė ir 2017 m. vasario 13 d. (teisme registruotą 2017 m. vasario 14 d.) atskirąjį skundą atsisakė priimti bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra tik subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti vertinamos kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jo valios priežastis, kadangi pareiškėjas veikė nerūpestingai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis netinkamai ir savo neveikimu pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Kadangi teismui nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti atmestinas.
7. Konstatavus, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios ir nepriklausančios nuo jo valios priežastys, sutrukdžiusios jam paduoti atskirąjį skundą įstatymo nustatyta ir tinkama tvarka, todėl, netenkinus prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, pareiškėjo teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka išnyko 2017 m. sausio 30 d. (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. gavęs skundžiamą 2017 m. sausio 10 d. nutartį, tą pačią dieną kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuri 2017 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą ir šį sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. vasario 4 d. Apeliantas susisiekė su advokate, kuri 2017 m, vasario 13 d. parengė atskirąjį skundą. Apelianto vertinimu, atskirasis skundas laiku nebuvo pateiktas ne dėl pareiškėjo veiksmų, bet dėl to, kada pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, tarnyba per 7 dienas patikrina pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl jo atitikties įstatymo reikalavimams ir priimtas sprendimas siunčiamas paštu,, o tai užtrunka.
1.2. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad su paskirtu advokatu turėjo derinti susitikimo laiką dėl jo užimtumo, dėl to teismo išvada, kad pareiškėjas veikė nerūpestingai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis netinkamai ir savo neveikimu pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, nepagrįsta.
1.3. Pažymi, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą tik 14 dienų, o tai nėra neprotingai ilgai praleistas terminas. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės turi būti pripažintos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
13. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinvita“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-1232/2003).
15. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ v. N. M., bylos Nr. 3K-3-50/2007; 2007 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-393/2007).
16. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo D. B. skundas antstoliui paduotas 2016 m. lapkričio 17 d. Antstolis R. B. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu netenkinęs pareiškėjo skundo, jį persiuntė Kauno apylinkės teismui. Teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų priėmė ir civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 10 d. 11.30 val., apie tai paskelbdamas viešai specialioje interneto svetainėje (CPK 133 str.). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, jį atmetė ir nutarties kopijas išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims (b. l. 32–35). Minėta 2017 m. sausio 10 d. nutartis pareiškėjui įteikta atvykus į teismą 2017 m. sausio 23 d. (b. l. 1). Terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2017 m. sausio 30 d. Apeliantas atskirąjį skundą teismui dėl minėtos 2017 m. sausio 10 d. nutarties pateikė tik 2017 m. vasario 14 d. (b. l. 42–46).
18. Apeliantas termino praleidimo priežastis nurodo, kad jis tik 2017 m. sausio 23 d. gavęs teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri užtruko priimdama sprendimą, o priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, užtruko susitikimas su paskirtu advokatu dėl jo užimtumo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos priežastys dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažintos svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas dėl teisinių žinių stokos negalėjo nesuprasti pasekmių, jeigu per nutartyje nurodytą jos apskundimo terminą nepateiks atskirojo skundo, nes ši byla nebuvo jo vienintelis teisminis procesas (CPK 179 str. 3 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra tik subjektyvaus pobūdžio, juo labiau, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šiuo atveju sutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas veikė nerūpestingai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis netinkamai ir savo neveikimu pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo jokių kitų argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados neteisėtumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantui savo pažeistas teises ginti kitais įstatyme numatytais būdais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su antstolio veiksmais ir teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi dėl to, kad automobiliui VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1382-324/2016, sugrąžintas D. B., galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apeliantas negali laisvai disponuoti šiuo automobiliu. Pažymėtina, kad pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatyta teise ir kreiptis į atitinkamą teismą ar instituciją dėl apribojimų, taikytų minėtam automobiliui, panaikinimo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių terminų pabaigą bei jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai bei teisėtai netenkino apelianto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.