- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 2-198-759/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02592-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- Anykšciu rajono savivaldybes administracijos
- Atsakovas
- N. M., V. M.
Ukmerges rajono apylinkes teismo teiseja Snieguole Bielskiene, sekretoriaujant Juratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo Anykšciu rajono savivaldybes administracijos atstovems Ligitai Kuliešaitei ir Birutei Kavolienei, atsakovams N. M., jos atstovei advokatei Justinai E. A., ir V. M.,
viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla del valstybines žemes nuomos mokescio ir delspinigiu priteisimo pagal ieškovo Anykšciu rajono savivaldybes administracijos patikslinta ieškini atsakovams N. M. ir V. M.,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškovas kreipesi i teisma patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakoves N. M. 8374,42 Lt nesumoketo valstybines žemes nuomos mokescio ir 625,57 Lt delspinigiu ir iš atsakovo V. M. 8638,17 Lt nesumoketo valstybines žemes nuomos mokescio ir 636,85 Lt delspinigiu Anykšciu rajono savivaldybes administracijos naudai.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurode, kad patikslintu ieškiniu padidina ieškinio reikalavimus, prašydami teismo iš atsakovu priteisti valstybines žemes bei valstybinio fondo vandens telkiniu nuomos mokesti bei delspinigius už 2010 metus. Ieškinio reikalavimu didinima grindžia tuo, kad suejus žemes nuomos mokescio sumokejimo terminui, nustatytam Anykšciu rajono savivaldybes tarybos 2010-07-29 sprendimo Nr. TS-261 4 punkte - iki 2010-11-15 atsakovai vis dar nera sumokeje valstybines žemes bei valstybinio fondo vandens telkiniu nuomos mokescio. Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurode, kad atsakovai N. M. ir V. M. yra valstybines žemes naudotojai. Ju naudojama valstybine žeme, esanti (duomenys neskelbtini) ir užimanti 8,3964 ha, užstatyta atsakovams nuosavybes teise priklausanciais pastatais, o butent 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su Anykšciu rajono vartotoju kooperatyvu, pagrindu isigytais moksleiviu poilsio stovyklos pastatais. Pagal Lietuvos Respublikos žemes istatymo 2 straipsnio 11 punkta žemes naudotojas - žemes savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žeme istatymu, administraciniu aktu, teismo sprendimo, sandoriu arba kitu istatymo nustatytu pagrindu. Prieš isigyjant pastatus, Anykšciu rajono savivaldybes žemetvarkos skyrius notaru biurui 2003-07-02 pateike pažyma Nr. 8-292, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.395 straipsniais, sutinka, kad naujiesiems pastatu savininkams butu suteikta galimybe žeme pirkti arba nuomoti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsni, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nera žemes sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, nekilnojamaji daikta jis gali parduoti be žemes sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja istatymu ir sutarties nustatytoms to žemes sklypo naudojimo salygoms. Šiuo atveju pagal pastato ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarti pirkejui kartu su nuosavybes teise i ta daikta pardavejas perduoda ir teise naudotis žemes sklypo dalimi tokiomis pat salygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavejas, nesantis žemes sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas. Iš šios teises akto normos seka, kad žemes sklypas atsakovams buvo perduotas naudotis kartu su iš to kylanciomis teisemis bei pareigomis. Su atsakovais valstybines žemes nuomos sutartis Nr. N/34/2010-15-2 sudaryta 2010-09-01, taciau Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo 22 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. lapkricio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Del žemes nuomos mokescio už valstybes žemes sklypu naudojima“ 1 punktas nustato, kad valstybines žemes sklypu naudotojai, kuriems žemes sklypai suteikti teises aktu nustatyta tvarka arba kuriems žeme administruojanciu instituciju sprendimais leista žeme naudotis žemes reformos metu, už naudojimasi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarciu sudarymo moka žemes nuomos mokesti, išskyrus žeme, perduota naudotis panaudai. Su atsakovais panaudos sutartis nera sudaryta, bet nepaisant to, atsakovai žemes nuomos mokescio nemoka, motyvuodami tuo, kad su jais nebuvo sudaryta žemes nuomos sutartis. Apmokestinimo pagrindas yra itvirtintas Kadastro duomenu, kuriu reikia nekilnojamojo turto mokesciams apskaiciuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklese, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. lapkricio 4 d. nutarimu Nr. 1373. Pagal šiu taisykliu 3 punkta, kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neiregistruotus asmenims suteiktus naudotis valstybines žemes sklypus, del kuriu pateikti prašymai privatizuoti, išsinuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai, bet valstybines žemes nuomos ar panaudos sutartys nesudarytos rengia duomenu tvarkytojai - teritoriniai žemetvarkos skyriai. Pagal tu paciu taisykliu 9.3 punkta, kadastro duomenis apie nekilnojamojo turto registre neiregistruotus suteiktus naudotis valstybines žemes sklypus apskriciu viršininku administraciju žemes tvarkymo departamentu teritoriniai žemetvarkos skyriai rengia vadovaudamiesi apskriciu viršininku isakymais del žemes reformos žemetvarkos projektu patvirtinimo ir žemes sklypu paženklinimo-parodymo aktais. Paminetina, kad Leliunu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekto papildymas buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. isakymu Nr. 16-819 „Del žemes reformos žemetvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykšciu rajone“. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. lapkricio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Del nuomos mokescio už valstybine žeme“ patvirtinta, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybines žemes nuomos mokescio tarifus, mokejimo tvarka bei terminus nustato savivaldybes savo teritorijos ribose. Remiantis minetu teises aktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. lapkricio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Del žemes nuomos mokescio už valstybines žemes sklypu naudojima“ bei Anykšciu rajono savivaldybes tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-83, 2007 m. gegužes 31 d. sprendimo Nr. TS-217 1.2 punktu, 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-431 1.1 punktu, 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendimo Nr. TS-274 1.1.4 punktu ir 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. TS-261 1.1.4 punktu, 2007-2010 metu laikotarpiu atsakovams N. M. ir V. M. buvo paskaiciuotas žemes nuomos mokestis - po 8374,42 Lt ir 625,57 Lt delspinigiu kiekvienam iš atsakovu pagal žemes nuomos mokescio deklaracijas: už 2007 m. mokestini laikotarpi - po 3224,22 Lt ir 257, 94 Lt delspinigiu, už 2008 m. - po 2418,17 Lt ir 212,80 Lt delspinigiu, už 2009 m. - po 1349,27 Lt ir 124,14 Lt delspinigiu, už 2010 m. - po 1382,76 Lt ir 30,69 Lt delspinigiu. V. M. 1994-07-05 tipines vietiniu vandens telkiniu nuomos verslinei žuklei sutarties ir 1997-10-24 tipines vandens telkinio nuomos megejiškai žuklei sutarties Nr. 16 pagrindu nuomojasi atitinkamai Staškuniškio tvenkini, esanti (duomenys neskelbtini) ir Karališkiu ežera inventorinis Nr. 42-6, esanti (duomenys neskelbtini). Minetu sutarciu pagrindu bei vadovaujantis CK 6.545 straipsnio 1 dalimi atsakovas isipareigojo moketi nuomos mokesti, taciau jo nera sumokejes už 2008 ir 2010 metus. Už ši laikotarpi atsakovo nesumoketo vandens telkiniu nuomos mokescio, paskaiciuoto remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. lapkricio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Del nuomos mokescio už valstybine žeme“ 1.3 punktu (taikant 0,1 procento žemes vertes nuomos mokescio tarifa), dydis siekia 263,75 Lt, taip pat priskaiciuota 11,28 Lt delspinigiu. Atsakovams buvo siusti priminimai apie skola Anykšciu rajono savivaldybes biudžetui del valstybines žemes nuomos mokescio. Kartu su priminimais buvo siunciamos ir žemes nuomos mokescio deklaracijos, iš kuriose pateiktu duomenu: sklypo identifikacinis numeris, adresas, plotas, verte, žemes nuomos mokescio tarifas bei mokescio suma, - matyti kaip buvo paskaiciuotas mokestis. Apie paskutinio, 2010-07-30 priminimo atsakovams iteikima pasirašant liudija iteikimo pranešimo kopijos.
Atsiliepimas
Atsiliepime teismui atsakovai nurode, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu. Atsakovai ieškova laiko nesažiningu ir ieškini nepagristu del šiu motyvu: teise išsinuomoti žemes sklypa prie nupirktos valstybines moksleiviu stovyklos (duomenys neskelbtini). atsirado 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuria iš Anykšciu r. Vartotoju kooperatyvo igijo moksleiviu stovykla. Žemes nuomos sutarties sudarymo klausimus atsakovai pradejo spresti nuo 2003-10-27, teismui prieštaraudami del priimto teismo isakymo atsakovai pridejo 2003-10-09 Utenos viršininko administracijos 2003-10-09 atsakyma. Jie rašinejo ivairiausius raštus Utenos apskrities viršininkui del žemes sklypo priskyrimo prie nusipirktu statiniu, del nuomos sutarties sudarymo, kreipesi i Seimo kontrolieriu tarnyba, yra teismui pateike 2004-07-28 Seimo kontrolieriaus Virbicko atsakyma. Visus tuos metus atsakovai gaudavo ivairiausius neigiamus atsakymus. Del to jie negalejo vystyti jokio verslo ir del biurokratu kaltes patyre realius nuostolius. Atsakovai yra jau pateike teismui keleta gautu atsakymu, susirašinejant su ieškovu del žemes nuomos. Tik 2010-09-91 su atsakovais buvo sudaryta Valstybines žemes nuomos sutartis 70 metu terminui, skaiciuojant nuo sutarties sudarymo, kuria jie išsinuomojo 8,3964 ha žemes sklypa, kadastrinis numeris 346/0002:294, esanti (duomenys neskelbtini). Tai ir yra ginco sklypas už kuri ieškovas reikalauja nuomos mokestis. Iš pateiktu teismui atsakymu matyti, kaip buvo ivairiai atsisakinejama išnuomoti atsakovams ginco sklypa. Ieškovo subjektine teise reikalauti iš atsakovu nuomos mokesti atsirado tik paminetos 2010-09-01 Valstybines žemes nuomos sutarties Nr. 34/2010-15-2 Nr. 34/2010-15-2 pagrindu pagal Anykšciu rajono savivaldybes administracijos tarybos 2006-03-30 sprendimu Nr. TS-83 patvirtintas „Nuomos mokescio už valstybine žeme ir valstybinio vidaus vandenu fondo vandens telkinius administravimo Tvarkos“ nustatytas taisykles. Iki 2010-09-01 ginco žemes sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo iregistruotas viešajame registre. Iki tos datos ginco sklypas pagal CK 6.546 str. negalejo buti laikomas nuomos sutarties dalyku. Pagal CK 6.559 str., kai pasikeicia valstybines žemes nuomotojas, žemes nuomos sutartis galioja naujajam žemes savininkui, jeigu istatymu nustatyta tvarka nuomos sutartis buvo iregistruota viešajame registre. Savivaldybei tapus nuomotoju, šis 8,3964 ha ploto sklypas Registre nebuvo iregistruotas. Todel reikalavimo teises i nuomos mokesti savivaldybe pagal istatyma - CK 6.559 str. - iki sklypo suformavimo, nuomos sutarties su atsakovais sudarymo ir sutarties iregistravimo negalejo igyti. Savivaldybes norminiai aktai negali prieštarauti istatymui. Atsakovai neprieštarauja sumoketi ir visada mokes nuomos mokesti už laikotarpi nuo nuomos sutarties sudarymo. Ieškovo nustatytos Tvarkos 14.2 punkte, kuris yra IV nuomos mokescius reglamentuojanciame skirsnyje, yra nustatyta, kad „kai nekilnojamas turtas isigyjamas iš imones, kuri yra sudariusi valstybines žemes nuomos sutarti ir valstybines žemes nuomos mokesti turi pradeti moketi nuo kito menesio po šios sutarties iregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Iki naujos valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo, valstybines žemes nuomos mokesti turi moketi nekilnojamaji turta pardavusi imone.“ Žemes nuomos sutarti atsakovai iregistravo 2010-09-07, tai matyti iš jau pateikto Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenu banko 2010-09-07 išrašo. Iki šiol atsakovai tik vede ginca del žemes nuomos sudarymo ir nepriskirta žeme faktiškai nesinaudojo, veiklos nevykde. Ieškovo ieškinyje teismui nenurodyta, už ka iš atsakovu yra ieškoma ši suma, kaip ji paskaiciuota. Priminimuose nenurodyta nei sklypo identifikacinis numeris, nei jo plotas. Taip yra del to, kad ieškovas ir negaletu tokiu duomenu pateikti, nes sklypas nebuvo nei suformuotas nei atsakovams išnuomotas. Taigi, teismui pateiktas ieškovo ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamu reikalavimu. Be to, netinkamai nurodytas asmuo iš kurio išieškotina suma. Iš nuomos sutarties matyti, kad atsakovai yra du lygiaverciai nuomininkai, taciau nežinia kodel ieškovas ieškini reiškia tik atsakovei, o ispejimus siuncia taip pat tik vienam V. M.. Pats ieškovas ieškinyje cituoja LR Žemes istatymo 2 straipsnio 11 punkta, atitinkamus CK straipsnius, LRV 2003-11-10 nutarima Nr. 1387, taciau nemato, kad visos šios teises normos gina butent atsakovus, o ne ieškova. Del ieškovo kaltes, del vilkinimo spresti žemes priskyrima, atsakovai netapo ginco žemes naudotojais, negalejo planuoti numatytos veiklos, o be žemes negalejo ir nesinaudojo paciais statiniais. Jie patiria vien tik išlaikymo ir priežiuros išlaidas. Ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad nuo statiniu igijimo momento atsakovai butu naudoje nepriskirta žeme. Joks teises aktas nenumato, kad vien statiniu isigijimo faktas automatiškai savininka prilygintu faktiniam žemes naudotojui, naudojimosi klausimas taip pat turi buti išsprestas istatymu nustatyta tvarka. Teismui atsakovai teikia irodymus, kad pats ieškovas procesa del žemes priskyrimo tese apie 7 metus. Ir dabar dar tebesitesia gincas del 0,8002 ha perdavimo atsakovams, tai yra tas sklypas, kuriuo naudojosi pardavejas ir kuris pagal istatyma turi buti atsakovams perduotas. Už vandenu nuoma yra apmoketa. Savivaldybe yra nesažininga proceso šalis, siekianti nepagristai praturteti atsakovu saskaita, kas neatitinka teisingumo ir protingumo interesu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstove L. Kuliešaite teisme patikslinta ieškini palaike ir praše ji patenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2010 m. yra gauta imoka už vandens telkinius, bet kadangi buvo skola už 2009 metus, tai sumoketa imoka buvo užskaityta kaip sumoketa už 2009 metus. Yra skola už 2009 metus, tai sumoketas mokestis 2010 metais padengia 2009 m. isiskolinima. Pažymejo, kad atsakovai neprieštarauja, kad mokestis už V. M. vandens telkinius nera sumoketas. Atsakovai per ketverius metus turejo visas galimybes kreiptis i savivaldybe. Negalima ignoruoti tu pranešimu, kurie eina ketverius metus iš eiles, tuo labiau, kad buvo siusti priminimai, kurie nurodo, kad jei nebus sumoketas nuomos mokestis, bus kreiptasi i teisma.
Ieškovo atstove Birute Kavoliene teisme taip pat palaike patikslinta ieškini ir praše ji patenkinti. Paaiškino, kad 2009 ir 2010 m. nuomos mokesti buvo vienodos sumos, todel atejus 2010 m. mokejimui, pasidenge ankstesne skola. Todel neliko mokescio už 2010 metus. Ieškovas neturi duomenu apie mokesti už nuoma iš atsakovu už 2008 ir 2010 metus. Iki einamu metu lapkricio 1 d. ieškovas turi išsiusti nuomininkams deklaracijas apie žemes mokesti. Nuomos mokestis turi buti sumoketas iki gruodžio 1 d.- taip turejo buti mokama 2008 ir 2009 metais. Mokescio už 2008 metus ieškovas neužskaite, nes 2008 ir 2009 metu mokescio sumos skyresi. Mokescio deklaracijoje ieškovas nurodo, iki kada mokestis turi buti sumoketas. Žemetvarkos skyrius ieškovui pateikia duomenis apie sklypu naudotojus, iš kuriu reikia išskaiciuoti nuomos mokesti. Ieškovas ju netikrina ir nekontroliuoja. Ieškovo atstove patvirtino, kad atsakovams nuomos mokestis pradetas skaiciuoti už 2007 m. pagal žemetvarkos duomenis.
Šalies argumentai
Atsakove N. M. teisme su patikslintu ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Nurode, kad del žemes nuomos mokescio atsakovai galvojo, kad kol su jais nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tol ir nereikia moketi nuomos mokescio už žeme. Sutartis buvo sudaryta nuo 2010 m. rugsejo menesio. Atsakovai del to, kad iš ju buvo reikalaujama nuomos mokescio už žeme, kol nebuvo sudaryta nuomos sutartis, i savivaldybe nesikreipe. Kol nebuvo sudaryta sutartis, tol atsakovai ir nemokejo nuomos mokescio.
Atsiliepimas
Atsakoves N. M. atstove adv. J. E. Alimiene teisme kategoriškai nesutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu. Mano, kad atsakovai yra teisus todel, kad savivaldybes administracija piktnaudžiauja savo teise ir netinkamai vykdo teises aktus, Vyriausybes nutarimus. Pripažista, kad naudotojas privalo moketi nuomos mokesti, bet savivaldybe negali užsimerkti byloje prieš fakta, kad naudojimosi fakto nebuvo ir negalejo šiuo konkreciu atveju ir buti, kadangi nuo statiniu isigijimo dienos 2003 m. tarp šaliu iškilo gincas ir gincas tesesi iki pat 2010-12-30 kol buvo pažymetos sklypo ribos. Atsakovai igijo pareiga moketi nuomos mokesti ne anksciau, kaip nuo sklypo ribu paženklinimo. Esant gincui ieškovas negalejo 6 metus laukti, jeigu atsakovu netenkino savivaldybes siulomos salygos administracija privalejo nuspresti, ka priskiria atsakovams, kuom leidžia naudoti. Neleisti naudotis žeme - yra atsakovu teises pažeidimas. Apmokestinimo tvarka pas juos buvo patvirtinta 2006-03-30 rajono savivaldybes tarybos sprendimu Nr. TS-83. Nustatant skola, reiketu vadovautis ne 2005 m. spalio 20 d., o 2007-10-25 d. Nr. TS-431 Anykšciu rajono savivaldybes tarybos sprendimu del žemes nuomos mokescio tarifo ir mokejimo terminu. Šiuose savivaldybes dokumentuose naudotojai yra apibrežiami taip pat kaip ir vyriausybes nutarimuose, bet ju yra nesilaikoma, nes žemes sklypu naudotojais yra ivardinami asmenys, kuriems žemes sklypai yra suteikti teises aktu nustatyta tvarka- tokios tvarkos nebuvo iki nuomos sutarties sudarymo su atsakovais, arba kuriem leista žeme naudotis. Nei viename iš dokumentu nera nurodyta, kad atsakovams leidžiama naudotis šituo sklypu. Atvirkšciai - visuose dokumentuose buvo teigiama, kad jiems bus leista, bus priskirta, bet nera realiai. Tai kaip gali naudotis konkreciai šiuo atveju pastatais be žemes sklypo. Jei butu šioje byloje pateiktas administracinis aktas, kuriame butu pasakyta, kad atsakovai turi teise naudotis sklypu, tuomet butu suprantamas ieškinio pagristumas. Dabar ieškinys yra absoliuciai nepagristas. Atsakovai kreipesi i nacionaline žemes tarnyba, i seimo kontrolieriu. Nurode, kad del vandens telkiniu mano, kad už vienerius metus turetu buti sumoketa.
Šalies argumentai
Atsakovas V. M. teismo posedyje su patikslintu ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Paaiškino, kad sklypo ribos buvo pažymetos pernai metais. Buvo padaryti geodeziniai matavimai. Atsakovas sutiko, kad ant Registro centro pažymos yra ribu paženklinimo akto data – 2006-12-14. Kai atsakovai gavo kvitus už sklypa, jie buvo nueje pas mera ir pas apskrities viršininka, kurie pasake, kad jai jie turi pinigu, gali moketi už žeme. Nurode, kad jis pasiraše ant 2006 m. žemes sklypo ribu paženklinimo akto. Dokumentus, kuriuos pateike savivaldybes atstoves, jis mato pirma karta. Sklypu niekas nesinaudojo iki nuomos sutarties sudarymo. Kai atsakovai gavo kvitus, kad reikia moketi už žeme, jie ejo pas mera. Jis paaiškino, kad nuomos mokesti moketi reikia tada, kai bus sudaryta nuomos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Teismas konstatuoja, jog byloje tarp šaliu gincas kilo del valstybines žemes sklypo nuomos sutarties teisiniu santykiu atsiradimo ir administraciniuose aktuose numatytos prievoles moketi nuomos mokesti atsiradimo ir tinkamo vykdymo. Atsakovai teigia, kad del ieškovo kaltes jie netapo ginco žemes naudotojais, negalejo planuoti numatytos veiklos, nesinaudojo paciais statiniais. Atsakovai byloje taip pat gincija ieškovo teise reikalauti iš atsakovu nuomos mokesti iki 2010-09-01 Valstybines žemes nuomos sutarties Nr. 34/2010-15-2 sudarymo, kadangi iki 2010-09-01 ginco žemes sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo iregistruotas viešajame registre. Taciau teismas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti valstybines žemes nuomos mokesti iš atsakovu iš esmes yra pagristas.
Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemes naudotojo savoka: žemes naudotojas – žemes savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žeme istatymu, administraciniu aktu, teismo sprendimu, sandoriu ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos Žemes reformos istatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybines žemes sklypu naudotojai, kuriems žemes sklypai suteikti teises aktu nustatyta tvarka arba kuriems žeme administruojanciu instituciju sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybes nustatyta tvarka už naudojimasi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarciu sudarymo moka žemes nuomos mokesti, išskyrus už žeme, perduota naudotis panaudai. Taigi ši istatymo nuostata leidžia daryti išvada, kad valstybines žemes nuomos mokestis gali buti mokamas ne tik už išnuomota, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteikta žeme. Byloje nustatytos faktines aplinkybes patvirtina, kad atsakovams žeme panaudai nebuvo suteikta, todel nebelieka Žemes reformos istatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, kai žemes nuomos mokestis nemokamas. Lietuvos Respublikos CK 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 9 str. 6 d. 1 p. numato, kad valstybine žeme išnuomojama ne aukciono budu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais ar ju nuomojamais pastatais. Anot atsakovu, 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš Anykšciu r. Vartotoju kooperatyvo jie igijo moksleiviu stovykla, todel igijo teise išsinuomoti žemes sklypa prie nupirktos valstybines moksleiviu stovyklos (duomenys neskelbtini). Taigi, žemes sklypas buvo užimtas atsakovams priklausanciu statiniu, t.y. pripažistama, kad atsakovai faktiškai naudojosi žemes sklypu, nežiurint i tai, jog anot atsakovu, jie nevykde jokios veiklos. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojama praktika tai, kad atsakovams priklausantys pastatai neeksploatuojami pagal ju tiksline paskirti, nepaneige atsakovu pareigos moketi nuomos mokesti už jiems priklausanciais statiniais užimta žeme. Faktinis žemes naudotojas negali igyti daugiau privilegiju negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemes sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju butu paneigta valstybes, kaip žemes savininkes, teise disponuoti žeme taip, kad ji butu naudojama racionaliai ir tenkintu viešuosius interesus (LAT 2009-10-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-437/2009).
Atsakoves atstove teisme remesi argumentu, kad nei viename iš teismui patektu dokumentu nera nurodyta, kad atsakovams leidžiama naudotis sklypu, tvirtino, kad susidariusioje situacijoje kaltas pats ieškovas, kadangi atsakovai daug kartu kreipesi i ji su ivairiais raštais, kad jiems butu suteikta naudotis žemes sklypu. Byloje nustatyta, kad 2003-10-09 Utenos apskrities viršininko administracijos rašte del žemes sklypo nuomos nurodyta, kad atsakovai iš Anykšciu rajono vartotoju kooperatyvo nupirko ne visus pastatus, esancius išnuomotame žemes sklype, todel prie atsakovu turimu pastatu žeme turi buti išnuomojama naujai suformuojant žemes sklypa; šio sklypo formavimas bus atliekamas rengiant žemes reformos žemetvarkos projekta, ir tik ji patvirtinus gales sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 45). Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2004-07-28 pažymos Nr. 4D-2003/04-1634 matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog Anykšciu rajono vartotoju kooperatyvas nuomojamoje žemes sklypo dalyje pastatus ir statinius pardave V. ir N. M. bei P. ir J. B., todel teise nuomoti žemes sklypo dalis igyja V. ir N. M. bei P. ir J. B.; del šios priežasties Utenos apskrities viršininkas teisetai atsisake sudaryti žemes nuomos sutarti tam paciam žemes sklypo plotui, kuris buvo išnuomotas Anykšciu rajono vartotoju kooperatyvui (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 46-47). Utenos apskrities viršininko 2005-01-17 isakymu Nr. 15-11 del valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarciu nutraukimo 9,3909 ha, 0,8002 ha žemes sklypus, kadastriniai Nr. 3436/0001:97 ir 3436/0001:98, esancius (duomenys neskelbtini)., buvo nutarta perduoti i laisva valstybini žemes fonda (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 53). Atsakovai 2006-05-12 vel kreipesi i Utenos apskrities viršininko administracija del valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 48). Utenos apskrities viršininko administracija 2007-08-07 rašte Nr. (3.19)-10-544 atsakovams nurode, kad sudaryti valstybines žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarti jie galetu, jei atsakovai pateiks reikiamus dokumentus, taip pat savo lešomis parengta naudojamo žemes sklypo plana, taip pat nurode, kad teritorijos, esancios prie Šventosios upes, kuri nesusijusi su pastatams eksploatuoti reikalinga žeme, administracija išnuomoti negali (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 49). Taip pat Utenos apskrities viršininko administracija 2008-03-13 raštu Nr. (3.19)-10-243 informavo atsakovus, kad kadangi žemes sklypai yra perduoti i laisvos valstybines žemes fonda, sklypai turi buti formuojami iš naujo, ivertinant pastatu išdestyma bei priklausomybe, be to, pažymeta, kad atsakovai buvo kvieciami 2006-04-06 atvykti i Anykšciu rajono žemetvarkos skyriu del žemes sklypu suformavimo, taciau jie neatvyko, todel raginami dar karta atvykti i Anykšciu rajono žemetvarkos skyriu ir pasirašyti žemes sklypo kadastriniu matavimu planus bei žemes sklypo ribu paženklinimo aktus (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 51-52). Anksciau aptarti rašytiniai irodymai patvirtina fakta, kad atsakovai kreipesi i ivairias institucijas su prašymu sudaryti su jais valstybines žemes nuomos sutarti, taciau atsakovai nepagristai jais remiasi, noredami irodyti ieškovo neveikima bei atsisakyma sudaryti žemes nuomos sutarti. Utenos apskrities viršininko administracija kreipesi i atsakovus su prašymu parengti naudojama žemes sklypo plana ir atsisake išnuomoti teritorija, esancia prie Šventosios upes, ir kuri nera susijusi su pastatams eksploatuoti reikalinga žeme, o ne teritorija, reikalinga atsakovams naudotis ju pastatais. Kaip teisme parode pats atsakovas, jis važinejo i apskriti del pliažo, t.y. teritorijos prie Šventosios upes, o ne del kito ploto (b.l. 89). Kliuciu, trukdanciu atsakovams išsinuomoti valstybine žeme, reikalinga turimu pastatu eksploatacijai užtikrinti, nebuvo. Be to, atsakovai dar 2006-12-14 pasiraše žemes sklypo ribu paženklinimo akta, kuriuo buvo nustatytos ju 8,3964 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), ribos; ribos paženklintos pastoviais riboženkliais (b.l. 77). Butent šio ribu paženklinimo akto pagrindu 2010-09-01 tarp ieškovo ir atsakovu buvo sudaryta Valstybines žemes nuomos sutartis Nr. N34/2010-15-2, pagal kuria atsakovai išsinuomoja 8,3964 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 3436/0002:294, esanti (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 40-41). nuo statiniu isigijimo dienos. Atsakoves advokates teigimu, 2003 m. tarp šaliu iškilo gincas ir gincas tesesi iki pat 2010-12-30, kol buvo pažymetos sklypo ribos ir kad atsakovai igijo pareiga moketi nuomos mokesti ne anksciau, kaip nuo sklypo ribu paženklinimo, taigi pati advokate nurode, kad atsakovu pareiga moketi žemes nuoma atsirado nuo žemes sklypo ribu paženklinimo akto, kurio surašymo data yra 2006-12-14, o ne kaip nurodo advokate 2010-09-01. Atsakovas V. M. 2011-09-21 teismo posedyje (b.l. 81) paneige, kad ant 2006m. žemes sklypo ribu paženklinimo akto yra jo ir jo žmonos parašai, taciau 2011-11-02 teismo posedžio metu (b.l. 87-89) patvirtino, kad jis buvo pasirašes ant sklypo paženklinimo akto, juolab, kad butent jis ir atsakove N. M. patys buvo žemes sklypo ribu nustatymo užsakovai (b.l. 77). Remiantis anksciau nurodytomis aplinkybemis daroma išvada, kad atsakovai jau nuo 2006-12-14 žinojo, kokiu jie naudojasi žemes plotu. Pagrindo teigti, kad ieškovas atsisakydavo leisti naudotis teritorija po atsakovams priklausanciais pastatais, taip pat nera.
2010-09-01 tarp ieškovo ir atsakovu buvo sudaryta Valstybines žemes nuomos sutartis Nr. N34/2010-15-2, kuri VI Registru centras buvo iregistruota 2010-09-07. Atsakovai teigia, kad tik nuo šio momento jiems atsirado pareiga moketi nuomos mokesti ieškovui ir nurodo Anykšciu rajono savivaldybes administracijos tarybos 2006-03-30 sprendimu Nr. TS-83 patvirtintu „Nuomos mokescio už valstybine žeme ir valstybinio vidaus vandenu fondo vandens telkinius administravimo Tvarkos“ taisykliu 14.2 p., kuriame nurodyta, kad „kai nekilnojamas turtas isigyjamas iš imones, kuri yra sudariusi valstybines žemes nuomos sutarti ir valstybines žemes nuomos mokesti turi pradeti moketi nuo kito menesio po šios sutarties iregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Iki naujos valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo, valstybines žemes nuomos mokesti turi moketi nekilnojamaji turta pardavusi imone.“ Teismas atkreipia demesi, kad ši nuostata yra taikoma santykiams su nekilnojamaji turta pardavusia imone, o atsakovai yra fiziniai asmenys. Teismas taip pat pažymi, kad galiojantys Nekilnojamojo turto registro istatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai numato, jog Viešo registro paskirtis yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis suinteresuotiems asmenims apie iregistruotus registre objektus, daiktines teises i juos, šiu teisiu suvaržymus, bei su daiktinemis teisemis susijusius juridinius faktus. Pats žemes sklypo nuomos sutarties iregistravimo viešame registre faktas sutarties šalims teisiniu santykiu nei sukuria nei panaikina. Esant tokioms aplinkybems atsakovu teiginys, kad pareiga moketi valstybines žemes nuomos mokesti jiems atsirado tik nuo Valstybines žemes nuomos sutarties Nr. N34/2010-15-2 iregistravimo VI Registru centras, yra atmetamas kaip nepagristas.
Pagal Lietuvos Respublikos Žemes reformos istatymo 22 str. atsakovai buvo žemes sklypo naudotojai, kuriems pradejo galioti jame nustatyta tvarka del žemes nuomos mokescio mokejimo. Po šio istatymo priemimo galiojo 2002-11-19 Vyriausybes nutarimu Nr. 1798 „Del nuomos mokescio už valstybine žeme ir valstybinio vidaus vandenu fondo vandens telkinius” nurodyta žemes sklypu nuomos tvarka, kur buvo nustatyta, kad konkretu nuomos mokescio už valstybine žeme tarifa nustato savivaldybes, kurios teritorijoje yra išnuomojama žeme, taryba (1.4 p.) ir apie tai informuojamas valstybines žemes nuomotojas. Kaip teisme paaiškino liudytojas D. P., sklypo nuomos mokestis pradetas skaiciuoti jau po sklypo ribu paženklinimo. Anykšciu rajono savivaldybes taryba 2006-03-30 sprendimu Nr. TS-83 (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 18-22) patvirtino nuomos mokescio už valstybine žeme ir valstybinio vidaus vandenu fondo vandens telkinius administravimo tvarka, 2007-05-31 sprendimu Nr. TS-217 2007 metams valstybines žemes naudotojams, nesudariusiems žemes nuomos sutarciu, nustate 4 proc. žemes vertes dydžio mokesti, 2007-10-25 sprendimu Nr. TS-431 (b.l. 44) 2008 metams nustate 3 proc. nuo žemes vertes ne žemes ukio paskirties žemei nuomos mokesti, 2009-08-27 sprendimu Nr. TS-274 patvirtino 2 proc. žemes vidutines rinkos vertes valstybines žemes nuomos mokesti 2009 metams (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 13-14) ir 2010-07-29 sprendimu Nr. TS-261 2010 metams paliko 2009 metams nustatyta nuomos mokescio dydi (b.l. 45-46). Ieškovas patikslintame ieškinyje iškele reikalavima priteisti iš atsakovu N. M. ir V. M. po 8374,42 Lt nesumoketo valstybines žemes nuomos mokescio, po 625,57 Lt delspinigiu ir iš atsakovo V. M. papildomai 263,75 Lt vandens telkiniu nuomos mokesti ir 11,28 Lt delspinigiu. Atsakovas V. M. 1994-07-05 tipines vietiniu vandens telkiniu nuomos verslinei žuklei sutarties (b.l. 39-40) ir 1997-10-24 tipines vandens telkinio nuomos megejiškai žuklei sutarties Nr. 16 (b.l. 41-43) pagrindu nuomojasi atitinkamai Staškuniškio tvenkini, esanti (duomenys neskelbtini) ir Karališkiu ežera inventorinis Nr. 42-6, esanti (duomenys neskelbtini). Remiantis 1994-07-05 sutartimi atsakovas isipareigojo moketi 162,00 Lt per metus nuomos mokesti, pagal 1997-10-24 sutarti jis sudaro 730,40 Lt. Iš ieškovo pateiktu žemes nuomos mokescio deklaraciju už 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. matyti, kad už 2007 m. mokestini laikotarpi atsakovui V. M. už 4,1982 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), nuoma paskaiciuotas 3224,22 Lt nuomos mokestis, už jo nuomojamus tvenkinius – 25,27 Lt ir 131,21 Lt, už 2008 m. mokestini laikotarpi – 2418,17 Lt už 4,1982 ha žemes sklypa, ir 25,27 Lt, 131,21 Lt už tvenkinius, už 2009 m. mokestini laikotarpi – 1349,27 Lt už 4,1982 ha žemes sklypa, ir 82,00 Lt ir 25,27 Lt už tvenkinius, už 2010 m. mokestini laikotarpi – 1382,76 Lt už 4,1982 ha žemes sklypa, ir 25,27 Lt, 82,00 Lt už tvenkinius, atsakovei N. M. už 4,1982 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), nuoma už 2007 m. paskaiciuotas 3224,22 Lt nuomos mokestis, 2008 m. – 2418,17 Lt, 2009 m. – 1349,27 Lt, 2010 m. – 1382,76 Lt (civ. byla Nr. L2-2173-759 10, 11, 12, b.l. 34, 35, 36, 37, 38). Ieškovo atstove teisme paaiškino, kad 2010 m. yra gauta imoka už vandens telkiniu nuoma, bet kadangi buvo skola už 2009 metus, tai sumoketa imoka buvo užskaityta kaip sumoketa už 2009 metus, todel jis prašo priteisti 263,75 Lt vandens telkiniu nuomos mokesti už 2008 m. ir 2010 m. Anykšciu miesto savivaldybes tarybos 2006-03-30 sprendimu Nr. TS-83 buvo nustatyta, kad už nustatytu terminu nesumoketa nuomos mokesti mokami delspinigiai, kuriu dydi ir skaiciavimo bei mokejimo tvarka nustato Lietuvos Respublikos finansu ministras savo isakymu (civ. byla Nr. L2-2173-759, b.l. 20). Iš byloje esanciu žemes mokescio moketojo korteliu matyti, kad atsakovui V. M. už laikotarpi nuo 2007-12-01 iki 2010-11-15 buvo priskaiciuotas 8638,17 Lt mokestis už valstybines žemes ir valstybinio fondo vandens telkiniu nuoma bei 636,85 Lt delspinigiai (b.l. 32), atsakovei – 8374,42 Lt mokestis ir 625,57 Lt delspinigiu (b.l. 33). Atsakovams pastoviai buvo siunciami priminimai su prašymu sumoketi valstybines žemes nuomos ir vandens telkiniu nuomos mokesti, taciau byloje duomenu, kad atsakovai savo prievole ivykde, nera (b.l. 27-29). Be to, atsakovai, gave priminimus, turejo pakankamai galimybiu kreiptis i ieškova del jiems paskaiciuoto mokescio. Taciau jokiu veiksmu atsakovai nesieme. Del anksciau nurodytu aplinkybiu teismas mano, kad patikslinto ieškinio reikalavimas del žemes ir vandens telkiniu nuomos mokescio, delspinigiu už 2007-2010 metus tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakoves 8374,42 Lt, atsakovo - 8638,17 Lt nuomos mokescio, ir iš atsakoves 625,57 Lt, o iš atsakovo 636,85 Lt delspinigiu.
Ieškovas nuo žyminio mokescio mokejimo pagal pareikšta ieškini yra atleistas, todel žyminis mokestis priteistinas iš atsakovu (Lietuvos Respublikos CPK 83 str.1 d. 5 p., 93 str.). Kartu yra pagrindas iš atsakovu priteisti ir turetas bylos nagrinejimo išlaidas (pašto išlaidas) valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 str. teismas
nusprende:
patikslinta ieškini tenkinti.
Priteisti iš atsakoves N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 8374,42 Lt (aštuonis tukstancius tris šimtus septyniasdešimt keturis litus 42 centus) nesumoketo valstybines žemes nuomos mokescio ir 625,57 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus 57 centus) delspinigiu Anykšciu rajono savivaldybes, i.k. 188774637, buv. J. Biliuno g. 23, Anykšciu m., a.s. LT04 7182 1000 0013 0670, AB Šiauliu bankas, banko kodas 71821, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 8638,17 Lt (aštuonis tukstancius šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 17 centu) nesumoketo valstybines žemes nuomos mokescio ir 636,85 Lt (šešis šimtus trisdešimt šešis litus 85 centus) delspinigiu Anykšciu rajono savivaldybes, i.k. 188774637, buv. J. Biliuno g. 23, Anykšciu m., a.s. LT04 7182 1000 0013 0670, AB Šiauliu bankas, banko kodas 71821, naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovu N. M. ir V. M. 548,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 00 centu) žyminio mokescio ir 15,96 Lt (penkiolika litu 96 centus) pašto išlaidu valstybei, kurios sumokamos i išieškotojo - Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant imokos koda 5660.
Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmerges rajono apylinkes teisma.