Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje dėl O. K., vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. O. K. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažino iš dalies, todėl dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažino, t. y. 13 207 Eur sumai, teismas surašo sutrumpintus motyvus.

11. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo reikalaujamą sumą ir kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti ieškovo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė eismo įvykio Vokietijoje metu buvo eismo įvykį sukėlusio O. K. darbdavė. O. K. sukėlė eismo įvykį, atlikdamas darbines pareigas. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis). Atsižvelgiant į darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, veiksmais padarytos žalos atlyginimo specifiką, atsakovė, eismo įvykio metu buvusi O. K. darbdavė, yra laikoma transporto priemonės valdytoja ir turi atlyginti darbuotojo veiksmais padarytą žalą. Pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas, ir jis yra už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo.

13. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

14. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių duomenų pakanka taikyti atsakovui UAB „M.“ civilinę atsakomybę, nes įvykio metu būtent atsakovo darbuotojas vairavo neapdraustą atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, jo nesuvaldė, dėl to padarė žalą kitai transporto priemonei, kurios savininkui Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino patirtą žalą. Ieškovas padengė visas užsienio valstybės nacionalinio draudiko biuro patirtas išlaidas, todėl įgijo teisę regreso tvarka jas išreikalauti ir iš įvykio kaltininko, ir iš asmens, nesilaikiusio pareigos privalomai apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.

15. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 46 punktas). Civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamu atveju – Vokietijos teisę.

16. Atsižvelgiant į tai, Biuras, siekdamas įrodyti žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžiusio transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimo, dydį, turi pagrįsti, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvyko vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju Vokietijos, teisę. Todėl Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

17. Ieškovas pateikė duomenis apie Vokietijos biurui išmokėtus 20 193,09 Eur, vadovaujantis Vokietijos biuro išduotais mokėjimo reikalavimais. Nurodė, jog dalį išlaidų atsakovė atlygino, t. y. sumokėjo ieškovei 4997,09 Eur, todėl iš atsakovės reikalauja priteisti 15196 Eur. Ieškovas pateikė Vokietijos atsakingų institucijų paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius išmokėtas sumas. Atsakovei sutinkant su 13 207 Eur suma ir jos nekvestionuojant, ši suma priteisiama iš atsakovės kaip ieškovės reiškiamas regresinio pobūdžio reikalavimas į atsakingą už eismo įvykį asmenį.

18. Kaip minėta aukščiau, atsakovė nesutiko, kad iš jos būtų priteista 1964 Eur suma dėl pakaitinio automobilio nuomos ir 25 Eur suma dėl smulkių išlaidų.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas).

20. Teismo vertinimu, atsakovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad Biuras nepagrįstai išmokėjo Vokietijos draudikių biurui 1964 Eur suma dėl pakaitinio automobilio nuomos ir 25 Eur suma dėl smulkių išlaidų, tačiau jokių savo šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kad minėtos sumos paskaičiuotos neteisingai. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę teikti savo prieštaravimus Vokietijos administruojamoje byloje, tačiau jos nerealizavo. Kitų įrodymų, kad nukentėjęs asmuo nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jos priteisiamo žalos atlyginimo dydį, atsakovė į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

21. Biuras pateikė išsamią informaciją apie patirtas išlaidas, taip pat kartu su rašytiniais paaiškinimais ginčo atvejui taikytiną Vokietijos teisę bei Lietuvos Aukščiausioji Teismo praktiką aktualiu klausimu. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pagal Vokietijos teisę nustatytos civilinės atsakomybės sąlygomis ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims apskaičiuotos ir administruotos žalos dydžiais, nenuginčija Biuro įvykdytos pareigos (TPVCAPDĮ 17 straipsnis). Biuras, atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (Vokietija), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, moka išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atlyginusiam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą ir administruotą žalą.

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovas reiškia regresinio pobūdžio reikalavimą į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo eismo įvykio metu sukeltą žalą. Atsižvelgiant į tai, jog už eismo įvykio metu darbuotojo padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, teismo vertinimu, ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 15 196 Eur nuotolių atlyginimo regreso teise.

Dėl procesinių palūkanų

23. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 880,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 342 Eur žyminis mokestis, 538,54 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

26. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovės priteisiamos 880,54 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

28. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas/kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo/kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

30. Iš atsakovės teismui pateiktų dokumentų – išrašomų sąskaitų faktūrų registro, matyti, kad šiuo metu, t. y. aktualiu laikotarpiu, atsakovė per mėnesį išrašo sąskaitų (gauna pajamų) 92 282,12 Eur (be PVM) sumai; iš gaunamų sąskaitų faktūrų registro, matyti kad šiuo metu, t. y. aktualiu laikotarpiu, atsakovė per mėnesį gauna sąskaitų (privalo atlikti mokėjimų) 78 418,95 Eur (be PVM) sumai; iš darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų sąskaitų, matyti, kad atsakovės darbuotojams per mėnesį mokamas darbo užmokestis sudaro 31. 227,30 Eur; iš pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovė turi 15 automobilių, iš kurių 11 priklauso nuosavybės teise, o kiti yra išperkami/nuomojami be to, atsakovės grynasis pelnas 2023 m. sudarė 1 858,00 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nors 2023 m. atsakovė veikė pelningai, tačiau pelnas buvo minimalus, be to, šiuo atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kad patiriamos mėnesio išlaidos 17364,13 Eur viršija atsakovės per mėnesį gaunamas pajamas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad iš gaunamų sąskaitų faktūrų registro matyti, jog atsakovės kas mėnesį apmokamos sąskaitos yra išimtinai susijusios su atsakovės vykdoma veikla, iš kurios atsakovė gauna pajamas. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė neturi likvidaus turto, kurį galėtų parduoti, nes transporto priemonės, kurios atsakovei priklauso nuosavybės teise, yra naudojamos atsakovės vykdomoje krovinių pervežimo veikloje ir yra būtinos siekiant atsakovei generuoti pajamas. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Sutiktina su atsakovės atstovės nurodytais argumentais, kad atsakovei, atlikus skolos mokėjimą ieškovui iš karto, atsakovei neužtektų lėšų atsiskaityti su tiekėjais, o tai ne tik reikšmingai sutrikdytų atsakovės veiklą, bet ir galėtų sukelti reikšmingus turtinius praradimus atsakovei.

31. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jo priteistą skolą, o priteistos skolos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip juridiniam asmeniui vykdančiam komercinę veiklą, nes taip jam sudaroma galimybė toliau vykdyti savo veiklą, grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprašo atidėti skolos mokėjimo, skolą sutinka mokėti, prašomas išdėstymo terminas, atsižvelgiant į įsiskolinimo sumą, teismo vertinimu nėra ilgas (penki mėnesiai). Atsakovei nevykdant prisiimto įsipareigojimo, ieškovė turės galimybę kreiptis dėl pradelsto mokėjimo išieškojimo priverstine tvarka, kas suteikia pagrindo manyti, kad šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista.

32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateikė duomenis bei nurodė, kad jos finansinė padėtis tikėtina pagerės ateityje ir ji galės įvykdyti teismo sprendimą, ieškodama būdų kaip sumažinti savo išlaidas (pavyzdžiui, atidėdamas kuro išlaidų mokėjimus). Taigi išdėsčius teismo sprendimą atsakovės norimu būdu, tikėtina, ji liks moki ir ateityje galės realiai įvykdyti teismo sprendimą. Netenkinus jos prašymo, atsakovei negalint sumokėti skolos, atsakovės finansinė padėtis tik blogės, o pardavus jos turimą kilnojamąjį turtą jos teisės bus pažeistos neproporcingai ieškovo turtinės padėties atžvilgiu.

33. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad atsakovė pateikė duomenis, galinčius patvirtinti, kad sprendimo išdėstymo laikotarpiu reguliariai gaus pastovias (stabilias) pajamas, iš kurių galės mokėti skolą dalimis, t. y. jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galės sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Esant duomenims, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, spręstina, jog bus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, nebus pažeistas atsakovės teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per nustatytą laiką. Teismas sprendžia, kad toks skolos įvykdymo būdas pernelyg neapsunkins ieškovo turtinės padėties, teismo sprendimas išdėstomas pakankamai trumpam terminui (penki mėnesiai) ir šiuo atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, nebus pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą penkių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, tenkinamas (CPK 284 straipsnio 1 dalis)

34. Priimtu sprendimu iš atsakovės priteista 16 076,54 Eur suma (15 196 Eur skola + 342 Eur Eur žyminis mokestis + 538,54 Eur vertimo išlaidos), kuri išdėstoma 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti ieškovei po 3 215,31 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Ieškovė prašė, teismui nusprendus tenkinti atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo, nustatyti, kad jeigu atsakovė vėluoja atlikti nors vieną įmoką, ieškovė gali reikalauti sumokėti visą sumą iš karto ir prašyti kad jiems būtų išduodamas vykdomasis raštas dėl visos priteistos sumos. Atsakovės atstovė šiam prašymui neprieštaravo, nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdys tinkamai, todėl teismui nusprendus skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatoma, kad atsakovei praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, ieškovė įgys teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 15 196 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus) nuotolių atlyginimo regreso teise, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 196 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, 538,54 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 54 ct) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo vykdymą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „M.“ kas mėnesį mokėti ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 3215,31 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 31 ct) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 196 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“ praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgyja teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos sumos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.