Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ŽŪB „Brazelės valda“ ieškinį atsakovui J. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. iškeldinti atsakovą J. J. iš 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 2. įpareigoti atsakovą J. J. perduoti ieškovui nuosavybes teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus; 3. teismo sprendimą dėl atsakovo J. J. iškeldinimo leisti vykdyti skubiai; 4. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-06-10 antstolės Daivos Milevičienės vykdomoje byloje buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-12-4691, ieškovas tapo varžytinių laimėtoju ir 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 6,3 a. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/6 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkėju ir naujuoju savininku. Įrašas, dėl nuosavybės teisės, viešajame registre padarytas 2020-07-01. Iki nurodytų varžytinių 1/6 namo dalyje gyveno ir šiuo metu gyvena buvęs buto savininkas J. J.

Dėl pažeistų nuosavybės teisių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-273/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nėra 1/6 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2020-07-01, be kita ko, 1/6 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui ŽŪB „Brazelės valda“. Atsakovas, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančioje 1/6 namo dalyje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra ir nevaržomai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Byloje nėra duomenų kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą bei vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, spręstina, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš ieškovui priklausančio buto.

Dėl dalies sprendimo vykdymo skubiai.

CK 283 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ypatingų aplinkybių dėl kurių sprendimo įvykdymo delsimas (neįsiteisėjus) padarytų ieškovui didelės žalos bei nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas patirtų didelės žalos, jeigu sprendimas nebūtų vykdytinas skubiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo skubiai atmestinas.

Dėl įpareigojimo.

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą J. J. perduoti ieškovui nuosavybes teise priklausančio 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra minėto turto savininkas, jis įpareigotinas perduoti ieškovui namo, esančio (duomenys neskelbtini), (nuo 1/6 dalies namo išorės lauko ir vidinių durų, jeigu yra spynos) raktus bei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį ieškovo vardu pateikė atstovas, advokatas Vytautas Šenavičius, kadangi prie ieškinio nepridėta jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė atstovavimo išlaidų, todėl atstovavimo išlaidų (ne)priteisimo klausimas nespręstinas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš 1/6 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo ŽŪB „Brazelės valda“, į. k. 305247438, naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti atsakovą J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) perduoti ieškovui ŽŪB „Brazelės valda“, į. k. 305247438, 1/6 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorės (lauko) durų ir vidinių durų (jeigu yra spynos ar užraktai) raktus bei visus su nurodytu nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.

Atmesti ieškovo ŽŪB „Brazelės valda“, į. k. 305247438, prašymą dėl sprendimo už akių vykdymo skubiai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.