Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-390-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2S-390-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04043-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-390-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04043-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“ ieškinį atsakovui M. M. (M. M.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. DGKS-7419 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-7419 ir atsakovo prašymą atmesti kaip paduotą praleidus trijų mėnesių terminą, o teismui nusprendus, kad prašymas paduotas laikantis terminų, sumažinti priteistą sumą valstybei sumokėtų mokesčių dydžiu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. sausio 21 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus apie ieškovės atsakovui išmokėtą atlyginimą už visą jo darbo laikotarpį, taip pat apie ieškovės sumokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už visą laikotarpį; paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovas gavo 320 Eur, išaiškinti ką reiškia orderyje nurodyta data ir skaičius „7“, kur šis orderis buvo pateiktas kaip įrodymas, kad tai yra darbo užmokestis, o ne koks nors kitas mokėjimas; nurodyti, kas darbovietėje yra atsakingas už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą; pateikti teismui darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką patvirtinančius vidaus dokumentus.

3. Ieškovė, vykdydama 2020 m. sausio 6 d. nutartį, pateikė teismui darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visą atsakovo darbo įmonėje laikotarpį. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jos darbovietėje už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą atsakingas įmonės direktorius, kuris visas aplinkybes galės paaiškinti teismo proceso metu, nes šiuo metu yra išvykęs į užsienį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti įrodymus apie atsakovui išmokėtą atlyginimą už visą jo darbo laikotarpį, tačiau ieškovė teismo prašytų įrodymų nepateikė, pateikdama tik ieškovės direktoriaus pasirašytus mokėjimus, skirtus atsakovui be paties atsakovo parašų. Konstatavęs, kad į bylą nepateiktas nė vienas įrodymas apie atsakovui sumokėtą atlyginimą, teismas padarė išvada, jog ieškovė legaliai ir realiai nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jos sumokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nepaaiškino, kokiu pagrindu atsakovas gavo 320 Eur, ką reiškia orderyje nurodyta data ir skaičius „7“, kur šis orderis buvo pateiktas kaip įrodymas, kad tai yra darbo užmokestis, o ne koks nors kitas mokėjimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors ieškovė nurodė teismui, kad už pinigų išmokėjimą įmonėje yra atsakingas direktorius, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

7. Priėjęs prie išvados, kad ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir gražino jį ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Nagrinėjamu atveju ieškinyje aiškiai suformuluotas tiek ieškinio dalykas, tiek ir ieškinio pagrindas. Ieškovė, manydama, kad darbo ginčų komisija priėmė neteisėtą sprendimą, ieškinyje aiškiai nurodė to priežastį.

8.2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

8.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 1 dalį teismas turi galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus į jį šalis ir jas apklausus, išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį.

8.4. Pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš ieškovės pateikti papildomus dokumentus, kurie, neturi nieko bendro su pareikšto ieškinio pagrindu. Teismui pareikalavus, ieškovė pagal galimybes pateikė turimus dokumentus – darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti darbo užmokesčio išmokos už kiekvieną mėnesį ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitos aplinkybės, nesant galimybių šiuo metu pateikti rašytinių įrodymų, gali būti tikslinamos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Tai nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškinio trūkumai yra tokie, kurie užkirstų kelią ieškinį priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas ieškovei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir teismo nustatytų trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. sausio 21 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus apie ieškovės atsakovui išmokėtą atlyginimą už visą jo darbo laikotarpį, taip pat apie ieškovės sumokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už visą laikotarpį; paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovas gavo 320 Eur, išaiškinti ką reiškia orderyje nurodyta data ir skaičius „7“, kur šis orderis buvo pateiktas kaip įrodymas, kad tai yra darbo užmokestis, o ne koks nors kitas mokėjimas; nurodyti, kas darbovietėje yra atsakingas už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą; pateikti teismui darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką patvirtinančius vidaus dokumentus.

13. Ieškovė, vykdydama teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį, pateikė darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visą atsakovo darbo įmonėje laikotarpį bei paaiškino, kad darbovietėje už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą atsakingas įmonės direktorius. Ieškovė taip pat nurodė, kad visas kitas aplinkybes teismo proceso metu galės paaiškinti pats įmonės direktorius, kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino trūkumų (nepateikė įrodymų apie faktiškai atsakovui išmokėtą atlyginimą, apie ieškovės sumokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nepaaiškino, kokiu pagrindu atsakovas gavo 320 Eur, ką reiškia orderyje nurodyta data ir skaičius „7“, kur šis orderis buvo pateiktas kaip įrodymas, kad tai yra darbo užmokestis, o ne koks nors kitas mokėjimas; nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad už pinigų išmokėjimą įmonėje yra atsakingas direktorius), ieškinį laikė nepaduotu ir gražino jį ieškovei.

15. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad ieškinyje aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką, tiek ir ieškinio pagrindą, pagal galimybes pateikė teismui visus su pareikštu reikalavimu susijusius turimus dokumentus, o kitos aplinkybės galės būti tikslinamos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

16. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą.

17. Kita vertus, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

18. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

19. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl ieškovės (darbdavės) prievolės sumokėti atsakovui (darbuotojui) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki lapkričio mėnesio. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad visą ginčo laikotarpį mokėjo atsakovei darbo užmokestį, tačiau neišliko tai patvirtinantys kasos išlaidų orderiai, išskyrus vieną, iš kurio matyti, jog atsakovas gavo darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėnesį. Ieškinio reikalavimus ieškovė taip pat įrodinėja kitų įmonės darbuotojų rašytiniais paaiškinimais. Šalindama teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovė papildomai teismui pateikė darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visą atsakovo darbo įmonėje laikotarpį, taip pat paaiškino, kad darbovietėje už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą atsakingas įmonės direktorius, kuris visas aplinkybes galės paaiškinti teismo proceso metu.

20. Jau nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie būtų pakankami ieškiniui patenkinti. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę ne tik pateikti rašytinius įrodymus, kurie, teismo nuomone, patvirtintų ieškinio pagrįstumą (pavyzdžiui, mokėjimo dokumentus, pasirašytus paties atsakovo), bet ir reikalaudamas „išaiškinti“ teismui pateiktų įrodymų turinį (pavyzdžiui, ką reiškia kasos išlaidų orderyje nurodyta data ir skaičius „7“), nesivadovavo aptarta teismų praktiką ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pateikti pirminiai būtini įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje, kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas, negali būti vertinamas nei įrodymų nepakankamumas, nei ieškiniu reiškiamų reikalavimų nepagrįstumas (šiuos pareikšto ieškinio aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė