Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metam 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 straipsnio 5 punktu, įpareigojant R. V. per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. V. per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kartu su bausme R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilių aparatūrą ir detales, kompiuterinę techniką, paimtą 2015-04-30 kratos metu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00110-17, kuri supakuota dėžėse Nr. 21, Nr. 16, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 11, Nr. 32, Nr. 29, Nr. 28, Nr. 14, Nr. 27, Nr. 13, Nr. 9, Nr. 18, Nr. 23, Nr. 19, Nr. 17, Nr. 12, Nr. 20, Nr. 24,Nr. 22, Nr. 30, Nr. 15, Nr. 31, Nr. 10, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 5 ir dėžėje be Nr., ir kuri šiuo metu saugoma FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, likusius paimtus daiktus grąžinant kaltinamajam arba juos sunaikinant, kaip menkaverčius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. paliktina nepakeista, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikintina.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00110-17 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu 2015-05-05 paskirta, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-13 nutartimi ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2018-02-08 šioje byloje pratęsta procesinė prievartos priemonė – laikinas R. V. ir jo sutuoktinės J. V. bei kitų asmenų vardu esančio turto nuosavybės teisės į daiktus apribojimas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Panevėžio apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. V. 740,27 Eur (septynių šimtų keturiasdešimties eurų 27 ct) suma padarytai žalai atlyginti.

Priteista iš R. V. 17 Eur (septyniolika eurų) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005-04-04 įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, numatančius, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

2. Taip pat, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2015-04-29, būdamas užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini) registruotos, adresu (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu, užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, vykdančiu veiklą (duomenys neskelbtini) pažeisdamas VMI viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. VA-52 „Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus, nustatančius, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje ir Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai (toliau–Panevėžio VMI) tyčia, nepateikdamas FR0227 formos prašymo registruoti bendrovę (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų registre.

3. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-04-30, Panevėžyje ir kitose tyrimo nenustatytose vietose versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla ir naudojo bendrovę (duomenys neskelbtini) savo vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-04-30, (duomenys neskelbtini), iš nenustatytų asmenų, įgijęs naudotas automobilių „Mercedes Benz“, „BMW“, „Volkswagen“, „Audi“ bei kitų markių automobilių detales ir aparatūrą, skelbdamas duomenis apie savo parduodamą aparatūrą ir detales internetinėje erdvėje (2012-01-13 atidarytoje interneto svetainėje) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nenustatytuose tinklapiuose bei per internetinės prekybos sistemą (duomenys neskelbtini) kur tiksliai nenustatytu laiku atsidarė prekybos vartotoją (duomenys neskelbtini) surasdavo pirkėjus, kuriems sumokėjus į jo ir jo valdomos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas bankų sąskaitas pinigus už prekes, jis pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) paslaugomis bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu išsiuntė ne mažiau kaip 891 siuntas bei kitų tiksliai nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis išsiuntė iš (duomenys neskelbtini) nenustatytą kiekį siuntimų į užsienio šalis ir iš šios veiklos į savo bei jo valdomos bendrovės (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas:

Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt), esančią (duomenys neskelbtini)

Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur, GPB), esančią (duomenys neskelbtini)

iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų gavo iš viso: į savo vardu atidarytas banko sąskaitas - 67 861,11 Lt (19 653,94 Eur), į (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas banko sąskaitas 71 848 JAV dolerių, 688 711,08 Eur, 39 902,47 Anglijos svarų sterlingų ir 459,63 Latvijos latų pajamų ir nesumokėjo iš viso 69 706,27 Eur privalomų mokėti mokesčių ir įmokų (28 297,83 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 21 835,40 Eur VSD įmokų, 6 895,62 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 12 677,42 Eur PVM ), o būtent:

- laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2011-10-25, į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur, USD), esančią (duomenys neskelbtini), iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą gavo iš viso 54 398,85 Lt pajamų, t. y:

- laikotarpiu nuo 2011-06-26 iki 2011-11-15, į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt), esančią (duomenys neskelbtini), iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą gavo iš viso 13 462,26 Lt (3 898,94 Eur) pajamų, t. y:

Iš viso: 13 462,26 Lt (3 898,94 Eur).

- laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2014-04-09, į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą, gavo iš viso 71 848 USD, 276 886,89 Eur, 37 502,47 GBP, 459,63 LVL pajamų, t. y:

Iš viso 2013 m.: 7 058 USD, 145 014,31 EUR, 26 287,47 GPB, 459,63 LVL

Iš viso: 71 848 USD, 276 886,89 EUR, 37 502,47 GPB ir 459,63 LVL

- laikotarpiu nuo 2014-06-11 iki 2015-04-24 į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą gavo iš viso 264548,88 EUR pajamų, t. y:

- laikotarpiu nuo 2014-06-26 iki 2014-10-22, į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (GPB), esančią (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą, gavo iš viso 2400 GPB pajamų:

- laikotarpiu nuo 2014-06-10 iki 2015-04-29, į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą, gavo iš viso 147395,98 EUR pajamų:

- laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-05-13 į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią banke (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą gavo iš viso 16 587,88 EUR pajamų:

5. Apeliantas apeliaciniame skunde cituoja skundžiamo nuosprendžio konstatuotus faktus, daug dėmesio skiria faktinių bylos aplinkybių analizavimui ir mano, kad skundžiamas nuosprendis prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Apeliantas teigia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o juos vertino selektyviai ir netinkamai, dėl ko padarė netinkamas išvadas, ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

14. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas R. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl R. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad R. V. nusikalstami veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

18. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį R. V. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005-04-04 įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus bei laikotarpiu 2011-06-28 – 2015-04-29, būdamas užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, vykdančiu veiklą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas VMI viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. VA-52 „Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-04-30, (duomenys neskelbtini) ir kitose tyrimo nenustatytose vietose neteisėtai versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla – automobilinės technikos pardavimu (iš nenustatytų asmenų įgydavo automobilinę techniką (navigacijos įrangą, vaizdo ir garso grotuvus), ją remontavo, po to internetinėje erdvėje, skelbdamas duomenis apie parduodamą aparatūrą, surasdavo pirkėjus, kurie į R. V. ir bendrovės (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas pervesdavo pinigus už prekes) nustatyta tvarka jos neįregistravęs, ir iš įvairių užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų gavo: į savo vardu atidarytas sąskaitas 67861,11 Lt; į (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas 71848 UAD, 688711,08 Eur, 39902,47 GPB ir 459,63 LVL pajamų.

19. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde neneigia vykdytos veiklos, tačiau tvirtina, kad veikla buvo vykdoma ne jo, kaip fizinio asmens, o bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo skundo argumentus atmeta.

20. Visų pirma, pažymėtina, kad individuali veikla, tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas bei savarankiškumas su kita sandorio šalimi taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Byloje nustatyta, kad R. V. laikotarpiu 2011-01-01 – 2015-04-30 vykdė automobilių detalių ir aparatūros prekybą. Pats R. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nuo 2011 m. pradėjo verstis minėta veikla. Vėliau, 2011-06-28 nusipirko ofšorinę bendrovę ir toliau tęsė savo veiklą. Gavo pajamų, tačiau jų nedeklaravo, mokesčių nemokėjo. Tai patvirtina ir specialistų išvados 2017-01-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad R. V. versdamasis tarptautine prekyba naudota automobilių įranga, su užsienio fiziniais asmenimis vykdė finansines ūkines operacijas per savo vardu bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu Lietuvoje ir užsienio bankuose atidarytas sąskaitas, į kurias periodiškai gaudavo pajamas iš užsienio asmenų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad specialistai vertino tik tas įplaukas, kuriose buvo nurodyta už ką yra mokama, taigi, išvadose naudojama sąlyginė išvada - „tikėtina, kad įplaukos gautos iš prekybos automobilių detalėmis, aparatūra bei aparatūros remonto“ nėra paremta prielaidomis, priešingai, surašant išvadą dėl apskaitytų ūkinių operacijų teisingumo ir pagrįstumo buvo naudojamas lyginimo metodas, todėl nėra pagrindo teigti, kad specialistų išvados kritiškai vertintinos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu, pagrįstų abejonių nesuteikia ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai. Ir nors R. V. tvirtina, kad jis veikė tik kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau byloje esanti duomenų visuma patvirtina, kad R. V. veikė kaip fizinis asmuo, nepriklausomai nuo juridinio asmens bei kitų asmenų ir vykdė savarankišką veiklą. Kad R. V. savarankiškai vykdė komercinę veiklą patvirtina ir aplinkybės, jog jis vienasmeniškai nusipirko ofšorinę bendrovę, jos vardu atidarė banko sąskaitas (duomenys neskelbtini), vienintelis galėjo disponuoti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir jomis naudotis nepriklausomai nuo kitų asmenų (vykdyti pavedimus, atlikti ūkines operacijas, išgryninti ir pan.). Pažymėtina, kad duomenų patvirtinančių, jog išgrynintos lėšos buvo naudojamos išimtinai bendrovės ūkinei veiklai, byloje nėra. Bendrovės veikla neapskaityta. Be viso to, atliktos kratos metu, dalis automobilinės technikos, pagal 2016-05-06 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių skyriaus pateiktą Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro informaciją, buvo pavogtos Vokietijoje, tačiau nuteistasis R. V. teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Vien tai, kad R. V. buvo įgaliotas asmuo ir atliko dalį tos bendrovės funkcijų, (ūkinės operacijos, pajamų gavimas, pervedimai) nesudaro pagrindo spręsti, kad R. V. atliko esmines, juridinio asmens egzistavimui reikalingas funkcijas bei veikė bendrovės (duomenys neskelbtini) interesais. Priešingai, aukščiau išanalizuotos aplinkybės ir bylos visuma patvirtina, kad minėtus veiksmus atliko R. V. kaip fizinis asmuo, kas leidžia daryti išvadas, jog bendrovė (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje, (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota tik formaliai, taip siekiant nuslėpti ne tik vykdomą veiklą, gautas pajamas, bet ir išvengti mokestinės prievolės. Atsižvelgus į tai, kad tęstiniu laikotarpiu (2011-2015 m. ) R. V. savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų, nuolat ir sistemingai vykdė veiklą su tikslu gauti ekonominės naudos, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. V. veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius.

22. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neišdėstyti, tačiau, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kuomet neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kuomet imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010,2K-147/2010, 2K-388/2009).

23. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013).

24. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2017-01-27 specialisto išvada dėl R. V. ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (t.5, b. l. 53-84); 2017-03-02 specialisto išvada dėl R. V. ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (t.8, b. l. 116-134); verslo liudijimai (t.5, b. l. 105-108); metinės pajamų deklaracijos (t. 5, b. l. 109-120), bankų išrašai (t.6, b. l. 1-29, 32-56, 68-69, 71, 126-200; t.7, b. l. 4-30, 91-94, 102-103, 185-199; t. 8, b. l. 1-19, 20-96), iš dalies paties R. V. parodymai patvirtina, kad R. V. ėmėsi komercinės veiklos jos neįregistravęs, t.y. neteisėtai, kadangi savo veiklos nustatyta tvarka neįregistravo ir nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip nuslėpdamas ne tik savo vykdomą veiklą, bet ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus. Tai, kad R. V. privalėjo savo vykdytą komercinę veiklą – automobilinės technikos pardavimą, nustatyta tvarka įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 3 straipsnis, pagal kurį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, 6 straipsnis, pagal kurį pajamų mokestį gyventojas moka pagal nustatytą pajamų mokesčio tarifą, 25 straipsnis, pagal kurį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriama B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Ir nors nuteistasis skunde aiškina, kad prekyba automobiline technika vyko užsienio valstybėse (prekės perkamos ir parduodamos užsienio valstybėse internetu), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog R. V. vykdoma veikla atitinka individualios veiklos požymius, kaip tai reglamentuoja GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis (savarankiškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekis), iš tokios veiklos gautos pajamos yra pripažįstamos individualios veiklos pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos GPMĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to kurioje valstybėje jis faktiškai šią veiklą vykdė. Toks aiškinimas atitinka ir GPMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nepaisant to, kad prekyba vyko internetu, tačiau R. V. komercinę veiklą vykdė faktiškai būdamas Lietuvoje, t.y. (duomenys neskelbtini) išnuomotose patalpose buvo laikomos ir sandėliuojamos prekės, nupirktos detalės buvo siunčiamos pasinaudojant Lietuvoje įsikūrusių siuntų kompanijomis, R. V. būnant Lietuvoje buvo disponuojama gautomis piniginėmis lėšomis. Tačiau, kaip minėta, individualios veiklos neįregistravo, užsienio bendrovės į mokesčių mokėtojus taip pat neįregistravo, pajamų nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo. Taigi, šiuo atveju, tiek į R. V. asmeninę sąskaitą, tiek ir į bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas gautos pajamos yra laikytinos R. V. iš individualios veikos gautos pajamos ir priskirtinos individualios veiklos gautoms pajamoms. Ir tik tuo atveju, jeigu R. V. būtų pateikęs dokumentą (pvz.: išduotą užsienio valstybės mokesčių administratoriaus), patvirtinantį individualios veiklos pajamų gavimą ir pajamų mokesčio nuo šių pajamų sumokėjimą, jo gautos pajamos Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčių būtų neapmokestinamos. Tačiau tokių dokumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Vien tai, kad R. V. kasmet mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, nepaneigia aplinkybės, jog jis vykdydamas veiklą Lietuvoje, privalėjo deklaruoti gautas pajamas ir nuo gautų pajamų sumokėti privalomus mokesčius, tuo labiau, nepanaikina prievolės įregistruoti užsienio juridinį asmenį Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, kai pastarasis numato vykdyti ar vykdo veiklą. Esant aukščiau išdėstytų aplinkyių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. vykdytos individualios veiklos gautos pajamos pagrįstai pripažintos individualiomis pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos GPMĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

25. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį ir jame išdėstytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvus, daro išvadą, kad šioje byloje pagrįstai nustatytas ne tik R. V. vykdytos veiklos neteisėtumas, bet ir jos didelis mastas, versliškumo požymis ir tiesioginės tyčios turinys. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pasisakė dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla atribojimo klausimu ir nurodė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš teismo sprendimo, R. V. neteisėtas vertimąsis komercine veikla pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuo 2011-01-01 – 2015-04-30 pardavinėjo automobilių aparatūrą, detales bei kompiuterinę techniką ir iš vykdomos veiklos iš viso gavo 67861,11 Lt, 71848 UAD, 688711,08 Eur, 39902,47 GPB ir 459,63 LVL pajamų. Tai, kad R. V. inkriminuotą automobilinės technikos prekybą jis vykdė versliškai, pirmiausia pagrindžia jo vykdytos veikos sistemingumas, o būtent tai, kad šią veiklą jis vykdė virš ketverių metų, išsiuntė ne mažiau kaip 891 siuntas. Be to, 2015-04-30 kratos metu buvo rasta nemažai automobilinės technikos. Antra, jis šią veiklą vykdė stambiu mastu, gavo daugiau nei 500 MGL dydžių pajamų. Trečia, be jau nurodytų versliškumo požymių, t. y. veiklos pastovumo ir nuolatinio jos pobūdžio, pagal teismų praktiką versliškumo požymis turi atitikti ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį, šioje byloje taip pat yra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. V. dar prieš pradėdamas pardavinėti automobilinę techniką, atliko paruošiamuosius darbus, išsinuomojo patalpas prekėms laikyti ir sandėliuoti, sudarė interneto teikimo sutartį, sukūrė internetinę svetainę prekėms reklamuoti. Kartu, vertinant R. V. vykdytos veikos pavojingumo laipsnį, svarbu pažymėti yra ir tai, kad ši veikla buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tai pagrindžia ir tiriamuoju laikotarpiu iš R. V. komercinės veiklos gautos ir nuo 2011 m. vis didėjančios pajamos – R. V. tiriamuoju laikotarpiu vykdydamas neregistruotą individualią veiklą pardavė automobilio aparatūros, detalių bei kompiuterinės technikos ir gavo pajamų: 2011 m. 75602,37 Lt, 2012 m. 441234 Lt, 2013 m. 628112,69 Lt, 2014 m. 948588,55 Lt, 2015 m. 206015,97 Eur.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes ir įrodymus, pagal pripažintas įrodytas faktines bylos aplinkybes nustatė visus apeliaciniame skunde ginčijamus BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, būtinus baudžiamajai atsakomybei taikyti, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo nutartis, (Nr. 1A-90-360/2014) nėra analogiška šios bylos situacijai, kadangi priešingai nei minėtoje baudžiamojoje byloje, R. V. vykdyta veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius.

27. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su BK 203 straipsnio 2 dalies taikymu. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Nors R. V. teigia, kad jis nesuvokė, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla buvo neteisėta, tačiau šie jo teiginiai nešalina jo kaltės dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad specialistų išvadomis, specialisčių paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu bei iš dalies paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad R. V. bendrovę (duomenys neskelbtini) naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti, t.y. laikotarpiu 2011-06-28 iki 2015-04-30 versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla, o gautos piniginės pajamos už parduotas naudotas automobilių detales ir aparatūrą, buvo pervedamos į jo vienintelio valdomos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas užsienio bankų sąskaitas, taip siekiant apsunkinti galimybę mokesčių administratoriui nustatyti ir patikrinti šią bendrovę. Nuteistojo argumentus, jog jo suvokimą apie teisėtą bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą patvirtina tikslinės teritorijos verslo įmonių registro gauti kompanijos „gero stovio“ sertifikatai, teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktą nuteistojo gynybos versiją, juolab, kad pats R. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog veikiant legaliai, sumažėtų gaunamas pelnas. Dar daugiau, šiais neteisėtais veiksmais buvo išvengta ganėtinai didelės 69706,27 Eur mokestinės prievolės, kas tik dar labiau pagrindžia, jog R. V. bendrovę (duomenys neskelbtini) naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino R. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje nebuvo padarytos, todėl mokesčių administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Panevėžio apskrities VMI pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė 740,27 Eur sumą padarytai žalai atlyginti.

29. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, su 2015-04-30 kratos metu paimtos automobilinės technikos konfiskavimu, teigdamas, kad už paimtas prekes, išankstiniais apmokėjimo pavedimais jau buvo apmokėję pirkėjai, tačiau tokie nuteistojo argumentai vėlgi atmestini kaip nepagrįsti. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog konfiskuojamas ne bet koks su nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įrodyti, kad konfiskuotinas turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip matyti, R. V. 2011 – 2015 m. versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla kitokiu neteisėtu būdu - vertėsi automobilių aparatūros, detalių bei kompiuterinės technikos prekyba, tokios veiklos teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravęs ir naudojo bendrovę (duomenys neskelbtini) savo vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti. Taigi, 2015-04-30 kratos metu paimta automobilinė technika buvo tiesiogiai naudojama nusikalstamoms veikoms daryti, kadangi parduodant automobilių aparatūrą, detales ir kompiuterinę technika, buvo gaunamos piniginės lėšos, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nebuvo sumokėti mokesčiai. Tai, kad už kratos metu paimtas prekes išankstiniais apmokėjimais jau buvo sumokėję pirkėjai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nagrinėjamu atveju automobilinė technika visiškai atitinka požymius konfiskuotino turto, kurio sąvoka apibrėžta BK 72 straipsnio nuostatose. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptartų BK 72 straipsnio nuostatų kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju R. V. apeliaciniame skunde minima automobilinė technika konfiskuota pagrįstai.

30. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam R. V. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu neteisingai paskyrė galutinę bausmę. Nustatyta, kad R. V. BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas padarė tuo pačiu metu, t.y. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės bendrintinos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte – apėmimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pirmos instancijos teismas bendrindamas nuteistajam R. V. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes nurodė, jog taiko bausmių apėmimą vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, paskyrė bausmę visiškai sudėdamas bausmes, tai yra paskyrė laisvės apribojimo bausmę ir baudą. Kadangi laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi griežtesnė bausmė, apima švelnesnę. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė galutinę bausmę, nuosprendis keistinas.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, paskirtą 60 (šešiasdešimt) MGL baudą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. V. per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.