- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-17223-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11505-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., išieškotojai valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ior SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0015/10/00427 ir Nr. 0015/11/00572 vykdymą dėl senaties termino suėjimo; patikslinti patvarkymą, išieškant tik realiai susidariusias vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), paliekant skolininkui asmeniniam disponavimui Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą.
Antstolė V. M. 2018-04-13 patvarkymu Nr. S1-35843 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti. Nurodė, kad skolininko reikalavimas nutraukti vykdomąsias bylas jau tiek antstolio, tiek teismo buvo išnagrinėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-42258-779/2017 skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, jog nėra pagrindo vykdomųjų bylų nutraukimui. Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Vykdomieji dokumentai vykdyti priimti pagrįstai. Vykdomosiose bylose esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skola būtų išieškota. Pabrėžia, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio priimtas atitinkamas sprendimas, privalo jį įvykdyti. Taigi įsiskolinimo sumokėjimas, atsiskaitymas su išieškotoju yra kiekvieno asmens įstatyminė pareiga. Šios pareigos skolininkas nevykdė ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, stengtis kuo greičiau padengti esamus įsiskolinimus. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas jų nesumokėjo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas padengti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai, vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus įtvirtina CPK 629 straipsnis. Skolininkas savo skunde nenurodo nė vieno vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo. Taigi jokio pagrindo nutraukti skolų išieškojimą ir iš skolininko išieškoti tik vykdymo išlaidas nėra. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavus vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisykles, vykdymo procese jomis ir vadovaujamasi. Vykdymo procese 2018 m. sausio 23 d. priimtas patvarkymas dėl sąskaitų arešto laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo pakeisti anksčiau antstolės siųsti patvarkymai, nurodant, kad skolininkui turi būti sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Antstolė, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutarė, jog pagrindo tenkinti skolininko skundą nėra ir atsisakė jį patenkinti; nenutraukė vykdomųjų bylų; jų nestabdė; bei skundą kartu su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).
Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei šios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3357-170/2009 dėl 400 Lt (115,85 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės naudai (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 1, 8), ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1312790-8572 dėl 80 Lt (23,17 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0015/11/00572, lapai 1-2). Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė patvarkymais juos priėmė vykdyti bei buvo užvestos minėtos vykdomosios bylos.
Teismas, susipažinęs su vykdomųjų bylų Nr. 0015/10/00427 ir Nr. 0015/11/00572 medžiaga, nustatė, kad antstolė iš esmės abi vykdomasis bylas vykdė vykdomojoje byloje Nr. 15/10/00427. Antstolė nuo 2010 m. iki 2018 m. atliko šiuos vykdymo veiksmus: 2010 m., priėmusi vykdymui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3357-170/2009, patvarkymais siūlė pareiškėjui sumokėti vykdymo išlaidas, areštavo pareiškėjo lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje skolos ir vykdymo išlaidų sumai, tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazes, bankuose esančias sąskaitas) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 3, 7, 9-11); 2011 m., priėmusi vykdymui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1312790-8572, patvarkymu siūlė pareiškėjui sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Gyventojų registro tarybos duomenų bazes, bankuose esančias sąskaitas) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 24-33, vykdomosios bylos Nr. 0015/11/00572, lapai 3, 10-12); 2012 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, bankuose esančias sąskaitas) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 34-37); 2013 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, bankuose esančias sąskaitas) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 38-41); 2014 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Gyventojų registro tarybos duomenų bazes, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto registrus, bankuose esančias sąskaitas) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 42-48); 2015 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Gyventojų registro tarybos duomenų bazes) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 49-50); 2016 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Gyventojų registro tarybos duomenų bazes, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą), priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo, skolos išieškojimo, patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 51-57); 2017 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę) (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 62-63); 2018 m. – tikrino viešųjų registrų duomenis apie pareiškėją (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą), priėmė 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą dėl sąskaitų arešto laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo pakeisti anksčiau antstolės siųsti patvarkymai, nurodant, kad skolininkui turi būti sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA; patvarkyme antstolė taip pat nurodė, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų (vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00427, lapai 77, 78-80).
Tačiau 2018 m. balandžio 6 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko A. P. skundas vykdomosiose bylose dėl antstolės veiksmų, kuriuo, kaip minėta, skolininkas prašo nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą, patikslinti patvarkymą, išieškant tik realiai susidariusias vykdymo išlaidas, be kita ko atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, paliekant skolininkui asmeniniam disponavimui Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą. Antstolė V. M. 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S1-35843 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti.
Kaip žinia, CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, tačiau pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau minėta, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. P. dar 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/00427, Nr. 0015/11/00572 suėjus senaties terminui, kuri netenkinus tokio prašymo persiuntė jį teismui, o teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-42258-779/2017 išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutarė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Teismas, be kita ko, minimoje nutartyje konstatavo, jog vykdomosiose bylose Nr. 15/10/00427, Nr. 15/11/00572 nuo 2010 m. sausio 21 d. (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3357-170/2009 pateikimo momentas) iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (pareiškėjo skundo pateikimo momentas) nebuvo dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl administracinių nuobaudų išieškojimo, todėl vykdymo senaties eiga nėra suėjusi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nurodė, jog nėra pagrindo aiškintis, ar baudų vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y., ar pareiškėjas nevengė atlikti jam paskirtas nuobaudas – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtas baudas.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, o taip pat patikrinus teismui pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/00427, Nr. 0015/11/00572 esančią medžiagą, nustatyta, kad antstolė V. M. sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino viešus registrus, taip pat jo turtinę padėtį, darbovietę. Taip pat nustatyta, kad antstolė, siekdama išvengti vykdymo išlaidų didinimo, vykdymo veiksmus atliko / atlieka pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00427. Taigi, pagrindo tenkinti skolininko skundą ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/10/00427 ir Nr. 0015/11/00572 dėl senaties termino suėjimo, nėra. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, kaip žinia, CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, skolininkas nesidomėjo, todėl, darytina išvada, kad prisiėmė riziką, jog antstolė vykdys jai pateiktus vykdomuosius dokumentus su vykdomosiose bylose esančia informacija. Taigi, būdamas sąžiningu, rūpestingu bei atidžiu, skolininkas galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolę ir informuoti, kad jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Manytina, kad skolininkas, atlikdamas bausmę ir būdamas darbingo amžiaus, turi ne tik galimybę susirasti darbą įkalinimo įstaigoje, bet ir iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas paskirti įsiskolinimų dengimui, tačiau, kaip patvirtina vykdomųjų bylų medžiaga – to nedaro, t. y. – jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų jo siekį kuo greičiau padengti įsiskolinimus, skolininkas nesiima. Taigi, nagrinėjamoje byloje minimų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Kaip minėta, skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti. Taip pat minėta, kad antstolė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atlieka sisteminai – vienoje vykdomojoje byloje (Nr. 0015/10/00427), vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl, atmestini skolininko argumentai dėl senaties termino bei sutiktina su antstolės nurodytu, jog šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00427 esanti medžiaga, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-42258-779/2017, konstatuoti faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo patikslinti patvarkymą, išieškant tik realiai susidariusias vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), paliekant skolininkui asmeniniam disponavimui Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą.
Šioje vietoje pažymėtina, kad asmens teisė apskųsti antstolio veiksmus dar nereiškia, jog galima dėl jam reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju gi iš vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/00427 ir Nr. 0015/11/00527 esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė 2018 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą dėl sąskaitų arešto laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriame nurodė: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 dienos nutartimi Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 dienos nutartimi Nr. 3K-7-315-421/2017 ir CPK 613 straipsniu, aš, antstolė V. M., nutariu: Anksčiau siųstų antstolės patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį kurioje yra areštuojamos visos skolininkui priklausančio lėšos, pakeisti taip: vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi skolininkui turi būti sudaroma vienkartinė galimybė nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA. Jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, reikalauju vadovaujantis CPK 749, 611, 733-743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. Apie antstolės V. M. priimtą pakeitimą maloniai prašome informuoti asmenis, atliekančius bausmę laivės atėmimo vietos įstaigoje.“. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad antstolė, priimdama šį patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK ir SVI reikalavimus, taip pat pagal pareiškėjo nurodomą teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį Nr. 3K-7-315-421/2017, todėl pagrindo pripažinti, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, nėra; taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl senaties termino taikymo bei minimų vykdomųjų bylų nutraukimo yra atmetamas, konstatuotina, kad pagrindo tikslinti ar kaip nors kitaip keisti antstolės 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą taip pat nėra.
Taigi, aukščiau nurodytais motyvais pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo skolininko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.