Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-189/2009 m.

Teisejas Vytautas Antanelis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.5.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

Vilnius, 2009 m. liepos 16 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 12 09 nuosprendžio, kuriuo S.T. del jam inkriminuoto kaltinimo pagal LR BK 138 str. 1 d., išteisintas.

T. B. del jai inkriminuoto kaltinimo pagal LR BK 138 str. 1 d., išteisinta.

S.A. A. pateiktas civilinis ieškinys del neturines žalos atlyginimo, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su T. B., 2004-09-14 apie 17 val. 30 min. prie namo, esancio M. V. g. 34, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta- i kaire kaklo puse, viena karta- i kairi peti ir viena karta i kairi keli, o T. B., rankoje laikytu akmeniu du kartus sudave i galvos kaire puse, tuo kartu su T. B. padarydami šiuos išorinius kuno sužalojimus: odos nubrozdinima su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkius apatines lupos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedideli linijini odos nubrozdinima kairiajame žande bei nedideli odos nubrozdinima kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi, pagal LR BK 138 str. 1 d.

T. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su S. T., 2004-09-14 apie 17 val. 30 min. prie namo, esancio M. V. g. 34, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, po to kai S. T. auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta- i kaire kaklo puse, viena karta- i kairi peti ir viena karta i kairi keli, ji, rankoje laikytu akmeniu du kartus sudave i galvos kaire puse, tuo kartu su S. T. padarydami šiuos išorinius kuno sužalojimus: odos nubrozdinima su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkius apatines lupos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedideli linijini odos nubrozdinima kairiajame žande bei nedideli odos nubrozdinima kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi, pagal LR BK 138 str. 1 d.

T. B. pripažinti kalta padarius jai inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d. ir jai paskirti 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto buti namuose, jei tai nesusije su darbu, atlyginti nukentejusiajam padaryta turtine žala.

Patenkinti S.A. A. 450 Lt civilini ieškini patirtai turtinei žalai, susijusiai su jam S. T. ir T. B. nusikalstamais veiksmais padarytu sveikatos sutrikdymu ir priteisti šia suma solidariai iš T. B. ir S. T..

Prokuroro teigimu, vienas iš teismo motyvu, kad S.A. A. duodamas parodymus buvo nenuoseklus ir nurode, jog ji sumuše nepažistami asmenys, yra neatitinkantis tikroves, kadangi specialisto išvadoje yra negincijamai nurodyta, kad ji sumuše butent S. T. ir T. B..

Prokuroras mano, kad tai, jog S.A. A. kuno sužalojimus patyre kitomis aplinkybemis ir nuo kitu asmenu, byloje nesurinkta, o visi kiti irodymai patvirtina, jog nukentejusysis kuno sužalojimus patyre butent nuo išteisintuju byloje asmenu. Taipogi nurodo, jog teismas be pagrindo neivertino S.A. A. ivykio metu darytu fotonuotrauku kaip vieno iš irodymu.

Nukentejusysis S.A. A. prašo panaikinti apylinkes teismo nuosprendi ir priimti apkaltinamaji nuosprendi S. T. bei T. B. atžvilgiu, tenkinti pareikšta civilini ieškini.

Nukentejusysis nurodo, kad nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, teismas nesigilino i byloje surinktus irodymus, neatliko ir neužtikrino visapusiško ir objektyvaus aplinkybiu nagrinejimo. Teismas nepagristai vadovavosi išimtinai T. B. ir S. T. bei liudytoju parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklus bei nesutampa su parodymais ir irodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentejusiojo nuomone, T. B. ir S. T. parodymai, duoti teismo posedžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, juos paneigia liudytoju G. T., G. A. ir I. T. parodymai. Taipogi nukentejusysis nurodo, jog buvo neivertintos aplinkybes, užfiksuotos fotonuotraukose.

Taipogi skunde nurodoma, kad nebuvo ištirta versija apie tai, jog nukentejusiji sumuše gatveje nepažistami asmenys. Teismas nesieme jokiu veiksmu toki prieštaravima pašalinti, nepagristai vadovavosi Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 06 20 nutarimu. Nukentejusiojo manymu, byloje pakanka duomenu nustatyti, kad nebuvo jokio kito ivykio, jis buvo sužalotas butent T. B. bei S. T. veiksmais.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokurore praše skunda tenkinti, taip pat patenkinti nukentejusiojo skunda, nukentejusysis ir jo atstove praše jo ir prokuroro skunda tenkinti, išteisintieji bei ju gynejai praše prokuroro ir nukentejusiojo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentejusiojo apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada del S. T. ir T. B. išteisinimo pagal BK 138 str. 1 d., neirodžius, jog kaltinamieji padare veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Tokiu budu teismas pažeide BPK istatyma, todel nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas.

Byloje S. T. ir T. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, minetomis aplinkybemis, konflikto su S.A. A. metu padare pastarajam nesunku ilgalaiki sveikatos sutrikdyma.

Išnagrinetoje baudžiamojoje byloje negincijamai irodyta, kad S. T. ir T. B., veikdami kartu 2004 09 14, apie 17.30 val., prie namo, esancio M. V. g. 34, kilus žodiniam konfliktui suduodami smugius, t.y. S. T. suduodant nukentejusiajam auliniu batu viena karta i galva, viena karta – i kaire kaklo puse, viena karta i peti ir viena karta i kairi keli, o T. B. suduodant rankoje laikytu akmeniu du kartus nukentejusiajam i galvos kaire puse, tuo padarydami šiuos išorinius kuno sužalojimus: odos nubrozdinima su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkius apatines lupos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedideli linijini odos nubrozdinima kairiajame žande bei nedideli odos nubrozdinima kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje.

Šiais savo veiksmais S. T. ir T. B. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis S. T. kaltu del jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, nurodydamas, kad 2004 09 14, apie 17.30 val., jis buvo pas seseri T. B. ir kartu su broliais V. M. bei A. M. taise žoliapjove. Išgirdes, kad rekia T. B., pamate, jog S.A. A. spardo pastaraja kojomis. Jis trenke jai kumšciais per galva, tada ji pasilenke, o tuo metu iš kiemo išbego kita sesuo V. T., kuri pagavo krentancia T. T.. S.A. A. išejo iš kiemo ir norejo ji pagauti už apykakles, taciau nespejes sugriebt, pastume. Jis S.A. A. auliniu batu nemuše, rankoje bato neturejo. Sesuo T. B. buvo be samones ir reikejo ja nešti.

Kaltinamoji T. B. kalta del jai pareikšto kaltinimo neprisipažino, nurodydama, kad 2004 09 14, apie 17.30 val. buvo M. V. g. 34., kur gyvena ji pati, jos vyras ir trys vaikai, sesuo veronika bei mama. Nuo 1998 m. jie su nukentejusiuoju tesesi del žemes. Kai atvažiavo S.A. A., ji buvo kieme ir pamate S.A. A. bei jo žmona. G. T. ejo i Vilniaus puse, S.A. A. begiojo su fotoaparatu ir fotografavo sklypa. Ji nuejo uždaryti vartus, kadangi jau anksciau buvo ivykes incidentas. S.A. A. suspaude jos rankas ir pradejo spardyti kojomis i ivairias kuno vietas - i rankas, kojas, krutine, pilva. Kai jis sudave smugius i pilva, ji pasilenke, taciau vel gavo tris smugius per galva. Jos rankose akmens nebuvo ir juo ji nesudave S.A. A.. Nežino iš kur atsirado traumos nukentejusiajam. Ivyki mate jos sesuo Veronika, brolis S. T., A. M., V. M.. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji papraše, kad neguldytu i ligonine, kadangi sirgo vaikai. Nuo smugiu per galva atsibudo namuose, ja i ligonine išveže greitoji pagalba, vaikai sirgo nuo rugsejo 6 d.. Ekspertize buvo atlikta ligonineje, po to buvo nuvykusi pas gydytoja, o rugsejo 16 d. kreipesi i teismo ekspertus. Ar S. T. muše A.S. A., nemate, kadangi jai pasidare bloga ir atsigavo tik namuose. Kai atvažiavo greitoji pagalba, namuose buvo ir jos brolis, ji jau buvo atgavusi samone. Apie akmeni ji nieko nežino, rankose jo neturejo. Kai atvažiavo greitoji pagalba, A.S. A. stovejo prie savo automobilio, pagalbos iš mediku nepraše. A.S. A. viska dare del sklypo, jis dažnai atvažiuodavo ir ja keikdavo bei sakydavo, jog sklypas vis tiek bus jo.Incidento metu buvo A. M. ir V. M. už namo kampo ir mate ivyki. Kadangi ji šaukesi pagalbos, nes A.S. A. ja sparde kojomis, atbego S. T..

Taciau šie kaltinamuju parodymai paneigti nukentejusiojo A.S. A., liudytoju I. T., G. T., G. A. parodymais, specialistu išvadomis bei kita bylos medžiaga.

Pirmosios apylinkes teismas neteisingai padare išvada, kad kaltinimas S. T. ir T. B. grindžiamas iš esmes prieštaringais bei nenuosekliais nukentejusiojo S.A. A., liudytoju I. T., G. T., G. A. parodymais. Paneigtina ir teismo išvada, jog mineti liudytojai yra nukentejusiojo giminaiciai ir suinteresuoti bylos baigtimi.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybe už žmogaus sužalojima ar susargdinima, jeigu del to nukentejes asmuo prarado nedidele dali profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytu padariniu. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu IV skyriaus 7.1 punkta nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikata ilgesniam nei dešimties dienu laikotarpiui.

Kolegija, ivertinusi nukentejusiojo S.A. A., liudytoju I. T., G. T., G. A. parodymus, pažymi, jog teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi S. T. bei T. B. atžvilgiu, nesigilino i ivykio situacija ir nepilnai ištyre ivykio aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus irodymus ir tokiu budu pažeide BPK istatyma, todel nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas.

Nors teismas nuosprendyje nurode, kad S.A. A. medikams, teismo medicinos specialistams ir policijos pareigunams nurode skirtingas ivykio bei jo sužalojimo aplinkybes ir ji sužalojusius asmenis ir padare išvada, jog sužalojimus S.A. A. galejo pasidaryti pats, tokie nuosprendžio motyvai prieštarauja byloje surinktiems irodymams.

Kolegijos nuomone, nukentejusysis S.A. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacineje instancijoje savo parodymu nekeite, tiksliai nurode jo sužalojimo aplinkybes, konkrecius S. T. ir T. B. veiksmus. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad S.A. A. kuno sužalojimus galejo patirti kitomis aplinkybemis, todel tokia apylinkes teismo išvada atmestina, kaip nepagrista.

Iš byloje esanciu nukentejusiojo parodymu matyti, kad 2004 09 14, apie 17.30 val. jis buvo sumuštas kaltinamuju. T. B. jam sudave akmeniu i galva du kartus, o S. T. batu jam sudave i galva, peti ir kaklo sriti. S. T. jam koja spyre i koja. Jam po ivykio buvo nustatytas 10 procentu nedarbingumas. Šias aplinkybes nukentejusysis patvirtino byla nagrinejant apeliacineje instancijoje.

Savo pirminiame pareiškime S.A. A. nurode, kad T. B. ne tik pakele akmeni prieš ji, taciau ir juo sudave (1 t., b.l. 5).

Netiketi tokiais nukentejusiojo A.S. A. parodymais nera jokio pagrindo, juos patvirtina liudytoju I. T., G. T., G. A. parodymai, byloje esancios specialistu išvados.

Liudytojos G. A. ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamosios bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teismo posedžio metu ir apeliacineje instancijoje duoti parodymai yra analogiški nukentejusiojo parodymams (1 t., b.l. 35-37, ).

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu liudytoja I. T. nurode, kad paties konflikto ji nemate, taciau iš šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posedžio metu duotu parodymu matyti, kad ji mate sužalota S.A. A. galva, mate beganti krauja. S.A. A. jai sake, kad ji sumuše T. B. ir A. T. (1 t., b.l. 171-172).

Liudytoja G. T. duodama parodymus, paaiškino, jog S. T. batu sudave S.A. A. keleta smugiu i ivairias kuno vietas, o T. B. akmeniu – du kartus i galva (1 t., b.l. 39-41). Apeliacines instancijos teismo posedžio metu ši liudytoja dave analogiškus parodymus.

Be to, atsižvelgtina i tai, kad priešingai, nei pamineta apylinkes teismo nuosprendyje, nera jokiu duomenu, jog liudytoja G. T. yra nukentejusiojo giminaite.

Abejoti nukentejusiojo bei paminetu liudytoju parodymais nera pagrindo, juos patvirtina ir kitu tyrimo veiksmu protokoluose – akistatu, parodymu patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys (1 t., b.l. 145-149, 159-162, 163-166, 173-176, 2 t. b.l. 66-68, 148-150, 170-172, 175-177, 3 t., b.l. 102, 103, 104-106.).

Apeliacines instancijos teismas kritiškai vertinai S. T. ir T. B. parodymus, kadangi jie nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis, išteisintuju bei liudytoju A. M., V. M., V. T. parodymai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Iš liudytoju A. M. bei V. M. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie i ivykio vieta nuejo tik išgirde T. B. riksma. Liudytojas V. M. paaiškino, jog mate, kaip S.A. A. muše T. B., taciau jis neapibudino, kaip mušimas pasireiške. Liudytojas A. M. parode, kad mate kaip S. T. iš savo kiemo išstumineja S.A. A., taciau kad kas nors tarpusavyje muštusi, jis nemate (1 t., b.l. 44,45, 46,47, 2 t., b.l. 134-136, 192-194). Šios aplinkybe kelia abejoniu ar liudytojai A. M. ir V. M. tikrai galejo matyti kas ivyko tarp nukentejusiojo ir S. T. bei T. B..

V. M. parodymai, duoti apeliacines instancijos teismo posedžio metu, iš esmes nesiskiria nuo ankstesniu jo parodymu.

Liudytoja V. T. parode, kad išgirdusi sesers klyksma, pamate, jog S.A. A. spyre T. B. ir 3 kartus sudave ranka per galva (1 t., b.l. 42,43).

Taciau atsižvelgtina i tai, jog V. M., A. M. bei S. T. vartojo alkoholi, todel kolegijai kyla abejoniu, kad jie galejo adekvaciai vertinti ivykius bei matyti ivykio aplinkybes. Atkreiptinas demesys i tai, kad V. M. ir A. M. yra geri išteisintuju pažistami, o V. T. yra artima S. T. bei T. B. giminaite, t.y. sesuo, todel yra pagrindas manyti, jog jie dave parodymus, palankius išteisintiesiems.

Todel kolegija, ivertinusi paminetas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pripažino S. T. bei T. B., liudytoju V. T., V. M., A. M. parodymus kaip nuoseklius ir atitinkancius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nepagristai šiais parodymais vadovavosi priimdamas išteisinamaji nuosprendi.

Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ivykio aplinkybes atsispindi specialisto išvadoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis i teismo medicinos specialista kreipesi 2004 09 15 15.55 val., nurodydamas, kad ji sumuše S. T. (1 t. , b.l. 15).

Kolegijos manymu, ta aplinkybe, kad jis nenurode, jog ji muše ir T. B., negali buti vertinama kaip nenuoseklumas ar melavimas, kadangi jis, 2004 09 14 rašydamas pareiškima Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui nurode, kad ivykio metu T. B. jam norejo suduoti akmeniu. Be to, teismas nepagristai neivertino to, kad S.A. A. pareiškima raše ir i teismo medicinos specialista kreipesi po patirto nervinio šoko ir jam padaryto smegenu sukretimo. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada Nr. G. 163/05(01), kurioje pažymeta, kad S.A. A. sumuše S. T. bei T. B. (1 t., b.l. 116-121). Tyrimui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtino A.S. A. padaryta nesunku kuno sužalojima.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusysis S.A. A. velesniu medicinos specialistu apžiuru metu nurode, kad jam kuno sužalojimus padare S. T. ir T. B..

Tai, kad S.A. A. patyre sužalojimus butent 2004 09 14 apie 17.30 val., patvirtina 2008 01 15 komisijines teismo medicinos ekspertizes aktas Nr. EKG 92(188)/08(01). S.A. A. padaryti sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, po to, kai po ivykio A.A. A. kreipesi i Vilniaus Centro poliklinika del galvos, kairiojo peties ir kairiojo kelio skausmu.

Be to teismas nepagristai nevertino A.S. A. ivykio metu darytu fotonuotrauku kaip vieno iš irodymu. Byloje esanciose fotonuotraukose aiškiai matosi, kad S. T. nusiauna batus, ižeidineja savo veiksmais, gestais. Iš fotonuotrauku atsispindi ir tai, kad vienoje iš ant laiptu matyti auliniai batai, iš kuriu vienas guli (1 t., b.l. 9, 2 fotonuotrauka). Kitoje fotonuotraukoje matyti, jog vieno iš auliniu batu, kuris stovejo ant laiptu, nera (1 t., b.l. 9, 3 fotonuotrauka). Todel neatmestina išvada, jog batas buvo mestas i nukentejusiji.

Kolegija konstatuoja, jog nera nustatyta kitokiu ivykio aplinkybiu, kuriu metu S.A. A. galejo buti sužalotas ar pats susižalojo. Visi ištirti byloje duomenys rodo, kad S.A. A. nustatyta sveikatos sutrikdyma patyre butent 2004 09 14 prie namo M. V. g. 34 Vilniuje, konflikto su S. T. bei T. B. metu, del ju neteisetu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu. Byloje nera surinkta duomenu, kad dar buvo kitas konfliktas tarp S.A. A. ir kitu nenustatytu asmenu.

Nukentejusiojo S.A. A. apeliacinio skundo motyvai iš esmes nesiskiria nuo prokuroro skundo, todel placiau neaptarinejami.

Kaltinamojo S. T. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikaltima ivykde budamas bendrininku grupeje.

Kaltinamosios T. B. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, jos atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad ji nusikaltima padare bendrininku grupeje.

Skiriant bausme kaltinamiesiems S. T. ir T. B., atsivelgiama i padaryto nusikaltimo pobudi – priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu, i nusikaltimo pavojingumo laipsni.

Kaltinamasis S. T. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinese ligoninese nesigyde, i narkologine iskaita neirašytas.

Kaltinamoji T. B. dirba, neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinese ligoninese nesigyde, i narkologine iskaita neirašyta.

Esant šioms aplinkybems, kaltinamiesiems S. T. ir T. B. skirtina laisves apribojimo bausme.

Nukentejusysis A.S. A. kaltiems asmenims pareiške civilini ieškini, kuri sudaro 450 Lt turtines žalos atlyginimas. Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje yra realus, todel pilnai tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 12 09 nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant ji nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto buti namuose, jei tai nesusije su darbu.

T. B. pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisves apribojimo bausme 6 menesiams, ipareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto buti namuose, jei tai nesusije su darbu.

Priteisti nukentejusiajam S. A. A. iš nuteistuju S. T. ir T. B. solidariai 450 Lt nusikaltimu padarytos turtines žalos atlyginimui.