Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-1407-991/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
2-1407-991/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15154-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 21407-991/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15154-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2.; 1.3.5.5.; 1.3.5.9.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,dalyvaujant ieškovui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas panaikinti dalį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau ir Darbo ginčų komisija) 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050, t. y. panaikinti Darbo ginčų komisijos vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio apskaičiavimą ir priimti naują sprendimą, nustatant vidutinį vienos dienos darbo užmokestį 56,31 Eur, panaikinti darbo ginčų komisijos vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimą ir priimti naują sprendimą, nustatant vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį 1182,51 Eur (21 d. d. x 56,31 Eur = 1182,51 Eur), papildyti Darbo ginčų komisijos sprendimą įpareigojimu darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti ieškovui po 56,31 Eur už kiekvieną pradelstą darbo dieną iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau ir Darbo ginčų komisija) 2017-11-14 išnagrinėjo darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo prašymą atsakovei dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo nutraukus darbo sutartį ir priėmė sprendimą Nr. DGKS-6050. Ieškovas pažymėjo, kad sprendimo konstatuojamojoje dalyje Darbo ginčų komisija ieškovo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Šio nutarimo punktu 3.1 nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo, šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo nutarimu atsakovė apskaičiavo ieškovo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį ir nustatė, kad jis yra 56,31 Eur. Su tuo apskaičiavimu ieškovas sutinka, taigi šiuo klausimu ginčo tarp darbuotojo ir darbdavio nėra, todėl Darbo ginčų komisija turėjo tiesiog priimti darbdavio pateiktą darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą. Tuo tarpu Darbo ginčų komisija ieškovo vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo imdama tik valandinį tarifinį atlygį, neatsižvelgdama į didesnį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį.

Ieškovas parengiamajame teismo posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais patikslino ieškinio reikalavimus. Ieškovas prašė nuo atleidimo iš darbo dienos 2017-10-14 iki antstolio išieškotos sumos išmokėjimo 2017-11-20 priteisti 1351,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio (24 d. d. x 56,31 Eur), nuo 2017-11-20 iki teismo posėdžio dienos 2018-03-21 priteisti 4341,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (84 d. d. x 51,69 Eur), iš viso iki 2018-03-21 5693,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio, o nuo 2018-03-22 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu po 51,69 Eur už kiekvieną darbo dieną iki visiško atsiskaitymo. Paaiškino, kad antstolis 2017-11-20 išieškojo 739,20 Eur sumą ir ją pervedė ieškovui, todėl atitinkamai nuo tos dienos turėtų keistis vidutinio darbo užmokesčio dydis.

Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad 2017-11-14 sprendimu priteistos sumos iki šiol nėra sumokėtos, išskyrus skubiai vykdytiną sumą 739,20 Eur. Ieškovui iki šiol nepavyko susirasti darbo, nors dėjo pastangas. Ieškovas registruotas Darbo biržoje nuo 2017-10-20, tačiau, kadangi atleidžiant ieškovą iš darbo buvo nutarta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ieškovui iki šiol nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, t. y. tokią teisę jis įgijo tik nuo 2018-03-14. Pažymėjo, kad išeitinė išmoka jam išmokėta iki šiol nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Įspėjimas ieškovui apie atleidimą iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu buvo įteiktas 2017-02-13, t. y. galiojant senajam DK, tačiau iš darbo ieškovas, dėl užsitęsusios ligos perkėlus įspėjime numatytą atleidimo iš darbo datą, buvo atleistas tik 2017-10-14, t. y. jau galiojant naujajam DK. Vidutinis darbo užmokestis tiek kompensacijai už nepanaudotas atostogas, tiek išeitinei išmokai paskaičiuoti buvo skaičiuojamas vadovaujantis senojo DK bei 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis.

Atsakovė nurodė, kad ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo dieną neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nors ir paskaičiuotų vadovaujantis senuoju DK, atsirado jau galiojant naujajam DK. Ieškovas šią savo teisę įgyvendino 2017-09-26 paduodamas Darbo ginčų komisijai prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitą mokėjimų išieškojimo iš atsakovės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčų yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki DK įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Dėl to atsakovė darė išvadą, kad skundą darbo ginčą nagrinėjančiai institucijai padavus po naujojo DK įsigaliojimo jis turi būti nagrinėjamas naujojo DK nustatyta tvarka, taigi ir sankcijos darbdaviui galėtų būti taikomos tokios, kokios jos yra numatytos būtent naujojo DK 145 straipsnio 2 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje.

Atsakovė paaiškino, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė atsiskaityti su ieškovu negalėjo, nes nevykdė veiklos, neturėjo pajamų. Be to, 2017-06-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su skolininkės darbuotojais bei atsiskaityti su kreditore AB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2003-04-30 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti direktoriaus pavaduotojo pareigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovui 2017-02-13 įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017-06-14 pagal DK 129 straipsnį – dėl ekonominių priežasčių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-09-14 įsakymu Dėl E. P. atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-09-14 pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-10-05 įsakymu Dėl E. P. atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas 2017-09-14 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-11-14 sprendimu Nr. DGKS-6050 ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų išieškojimo tenkino iš dalies, nutarė išieškoti ieškovui E. P. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” 9010,72 Eur neišmokėtą sumą, kilusią iš darbo teisinių santykių, sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 739,20 Eur, vykdyti skubiai, išieškoti ieškovui E. P. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” 739,20 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį.

Ieškovas ieškiniu skundžia Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės.

Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki DK įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki DK įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. DK (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. Ši nuostata lemia, kad po ginčijamų veiksmų atlikimo pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali turėti įtakos galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai darbdavio atliktų veiksmų teisėtumui, šie veiksmai turi būti vertinami būtent pagal jų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui įspėjimas apie atleidimą iš darbo įteiktas 2017-02-13, todėl, nepaisant to, kad ieškovas atleistas iš darbo tik nuo 2017-10-14, ieškovas atleistas iš darbo pagal iki 2017-07-01 galiojusio DK nuostatas. Teismas pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką yra išvestinis materialinis reikalavimas iš reikalavimų, susijusių su darbuotojo atleidimu iš darbo ir atleidimo iš darbo pasekmėmis, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos materialinės teisės normos, numatytos iki 2017-07-01 galiojusiame DK.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo“ 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 4.1. – 4.4. papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Pagal aprašo 4.1. – 4.4. papunkčius, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus ir vienetinius įkainius, padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais, priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais už darbą. Minėto aprašo 7.2 punktas nustato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal minėto aprašo 7.8. punktą, sumažėjus aprašo 4.1. – 4.4. papunkčiuose nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.

Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3.1. – 3.4., 5.1., 5.4. ir 5.12. punktuose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui 2017-02-13 įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017-06-14. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-06-30 buvo laikinai nedarbingas, ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14. Atsakovė ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu pripažino aplinkybę, kad nuo 2017-07-01 nesuteikė ieškovui darbo, sutiko, kad ieškovui turi būti apmokėta už prastovą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. spalio mėn. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui už prastovą, t. y. už tris su puse mėnesio, nutarta iš atsakovės išieškoti 1352,56 Eur (neatskaičius mokesčių), tuo tarpu ieškovui už 2016 metų lapkričio mėnesį priskaityta 815,20 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2016 metų gruodžio mėnesį priskaityta 2041,60 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2017 metų sausio mėnesį priskaityta 1210,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ieškovui įteikimo ieškovo pajamos ženkliai sumažėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo 7.8. punktas. Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė Darbo ginčų komisijoje pateikė 2017-10-04 darbo užmokesčio vidurkio pažymą, pagal kurią ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vertinant laikotarpį nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio, t. y. pagal minėto aprašo 7.8. punkto nuostatas, nepaisant to, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2017-09-26, o iš darbo buvo atleistas nuo 2017-10-14. Šioje pažymoje nurodyta, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 56,31 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje šalys sutiko, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 56,31 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Taigi teismui sprendžiant dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti pažeista darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo ir kitus bendruosius bei darbo teisės principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14, taigi atsakovė turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu 2017-10-14. Atsakovė atleidimo dieną liko skolinga ieškovui 9010,72 Eur sumą, kilusią iš darbo teisinių santykių. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-11-14 Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos iki šiol nėra sumokėtos, išskyrus skubiai vykdytiną sumą 739,20 Eur. Pažymėjo, kad ieškovui iki šiol nepavyko susirasti darbo, nors dėjo pastangas, ieškovas registruotas Darbo biržoje nuo 2017-10-20, tačiau, kadangi atleidžiant ieškovą iš darbo buvo nutarta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ieškovui iki šiol nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, t. y. tokią teisę jis įgijo tik nuo 2018-03-14. Taigi, nors ieškovas formaliai įgijo teisę gauti iš atsakovės 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, dėl ko atidėtas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, iki šios dienos jos nėra gavęs ir neturėjo jokių pajamų. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl ekonominių priežasčių, atsakovė ilgą laiką veiklos nevykdo, negauna jokių pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į DK 2, 35, 141 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstų išmokėti sumų ir apskaičiuotinos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas atsakovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-07-05 įsakymu Nr. A1-362 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“ 2017 metais patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, paskaičiuotą už 4 mėnesius, kas sudaro 4730,04 Eur (56,31 Eur x 21 d. d. x 4 mėn.).

Pastebėtina ir tai, kad DK redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017-07-01, 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalis, kuria nuspręsta išieškoti iš atsakovės ieškovui 739,20 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį, keistina, iš atsakovės ieškovui išieškotinas 4730,04 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį. Kita ieškinio dalies atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, šis klausimas nespręstinas.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovės priteistina 142,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui E. P. 739,20 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis Eur 20 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį, ir išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui E. P. 4730,04 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt Eur 04 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 142,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova