Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2003-04-30 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti direktoriaus pavaduotojo pareigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovui 2017-02-13 įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017-06-14 pagal DK 129 straipsnį – dėl ekonominių priežasčių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-09-14 įsakymu Dėl E. P. atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-09-14 pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-10-05 įsakymu Dėl E. P. atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas 2017-09-14 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-11-14 sprendimu Nr. DGKS-6050 ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų išieškojimo tenkino iš dalies, nutarė išieškoti ieškovui E. P. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” 9010,72 Eur neišmokėtą sumą, kilusią iš darbo teisinių santykių, sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 739,20 Eur, vykdyti skubiai, išieškoti ieškovui E. P. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” 739,20 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį.

Ieškovas ieškiniu skundžia Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės.

Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki DK įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki DK įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. DK (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. Ši nuostata lemia, kad po ginčijamų veiksmų atlikimo pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali turėti įtakos galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai darbdavio atliktų veiksmų teisėtumui, šie veiksmai turi būti vertinami būtent pagal jų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui įspėjimas apie atleidimą iš darbo įteiktas 2017-02-13, todėl, nepaisant to, kad ieškovas atleistas iš darbo tik nuo 2017-10-14, ieškovas atleistas iš darbo pagal iki 2017-07-01 galiojusio DK nuostatas. Teismas pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką yra išvestinis materialinis reikalavimas iš reikalavimų, susijusių su darbuotojo atleidimu iš darbo ir atleidimo iš darbo pasekmėmis, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos materialinės teisės normos, numatytos iki 2017-07-01 galiojusiame DK.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo“ 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 4.1. – 4.4. papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Pagal aprašo 4.1. – 4.4. papunkčius, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus ir vienetinius įkainius, padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais, priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais už darbą. Minėto aprašo 7.2 punktas nustato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal minėto aprašo 7.8. punktą, sumažėjus aprašo 4.1. – 4.4. papunkčiuose nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.

Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3.1. – 3.4., 5.1., 5.4. ir 5.12. punktuose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui 2017-02-13 įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017-06-14. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-06-30 buvo laikinai nedarbingas, ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14. Atsakovė ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu pripažino aplinkybę, kad nuo 2017-07-01 nesuteikė ieškovui darbo, sutiko, kad ieškovui turi būti apmokėta už prastovą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. spalio mėn. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui už prastovą, t. y. už tris su puse mėnesio, nutarta iš atsakovės išieškoti 1352,56 Eur (neatskaičius mokesčių), tuo tarpu ieškovui už 2016 metų lapkričio mėnesį priskaityta 815,20 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2016 metų gruodžio mėnesį priskaityta 2041,60 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2017 metų sausio mėnesį priskaityta 1210,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ieškovui įteikimo ieškovo pajamos ženkliai sumažėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo 7.8. punktas. Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė Darbo ginčų komisijoje pateikė 2017-10-04 darbo užmokesčio vidurkio pažymą, pagal kurią ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vertinant laikotarpį nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio, t. y. pagal minėto aprašo 7.8. punkto nuostatas, nepaisant to, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2017-09-26, o iš darbo buvo atleistas nuo 2017-10-14. Šioje pažymoje nurodyta, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 56,31 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje šalys sutiko, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 56,31 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Taigi teismui sprendžiant dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti pažeista darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo ir kitus bendruosius bei darbo teisės principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-10-14, taigi atsakovė turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu 2017-10-14. Atsakovė atleidimo dieną liko skolinga ieškovui 9010,72 Eur sumą, kilusią iš darbo teisinių santykių. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-11-14 Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos iki šiol nėra sumokėtos, išskyrus skubiai vykdytiną sumą 739,20 Eur. Pažymėjo, kad ieškovui iki šiol nepavyko susirasti darbo, nors dėjo pastangas, ieškovas registruotas Darbo biržoje nuo 2017-10-20, tačiau, kadangi atleidžiant ieškovą iš darbo buvo nutarta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ieškovui iki šiol nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, t. y. tokią teisę jis įgijo tik nuo 2018-03-14. Taigi, nors ieškovas formaliai įgijo teisę gauti iš atsakovės 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, dėl ko atidėtas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, iki šios dienos jos nėra gavęs ir neturėjo jokių pajamų. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl ekonominių priežasčių, atsakovė ilgą laiką veiklos nevykdo, negauna jokių pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į DK 2, 35, 141 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstų išmokėti sumų ir apskaičiuotinos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas atsakovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-07-05 įsakymu Nr. A1-362 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“ 2017 metais patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, paskaičiuotą už 4 mėnesius, kas sudaro 4730,04 Eur (56,31 Eur x 21 d. d. x 4 mėn.).

Pastebėtina ir tai, kad DK redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017-07-01, 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalis, kuria nuspręsta išieškoti iš atsakovės ieškovui 739,20 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį, keistina, iš atsakovės ieškovui išieškotinas 4730,04 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį. Kita ieškinio dalies atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, šis klausimas nespręstinas.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovės priteistina 142,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-11-14 sprendimo Nr. DGKS-6050 dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui E. P. 739,20 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis Eur 20 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį, ir išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui E. P. 4730,04 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt Eur 04 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 142,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.