Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui UAB „Reitan Convenience Lithuania“ dėl sutarties ir paprastųjų vekselių nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Reitan Convenience Lithuania“, prašydama pripažinti negaliojančia šalių 2015 m. liepos 15 d. sudarytą žalos atlyginimo sutartį, taip pat pripažinti negaliojančiais šešis 2015 m. liepos 15 d. ieškovės atsakovo naudai išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 8 d. dirbo atsakovo įmonėje. 2015 m. liepos 7 d. ieškovei atėjus į savo pamainą, prieš tai pamainoje dirbusi darbuotoja padavė ieškovei sandariai užklijuotą inkasavimo pakuotę su pinigais, kurią ieškovė turėjo perduoti inkasatoriui. Inkasatoriui nuvežus pinigus į banką, paaiškėjo, kad pakuotėje yra 3 000 Eur, o turėjo būti 5 400 Eur. Ieškovė buvo apkaltinta pasisavinusi 2 400 Eur. Atsakovas prieš ieškovę panaudojo psichologinį spaudimą – buvo grasinama baudžiamąja atsakomybe, kalėjimu, todėl ieškovė 2015 m. liepos 15 d. pasirašė žalos atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti atsakovui 2 400 Eur žalą, padarytą neva ieškovei pasisavinus 2 400 Eur. Pagal žalos atlyginimo sutarties 2 p. žalos suma turėjo būti sumokėta ieškovės išrašytais vekseliais. Todėl ieškovė 2015 m. liepos 15 d. išrašė atsakovo naudai 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 2 400 Eur sumai. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad pareiga atlyginti 2 400 Eur žalą ieškovei kilo pagal 2015 m. balandžio 8 d. individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Žalos atlyginimo sutartimi buvo susitarta tik dėl 2 400 Eur žalos atlyginimo išdėstymo dalimis. Ieškovė neteisingai nurodo, kad pinigų praradimas įvyko 2015 m. liepos 7 d. Šią dieną buvo nustatytas pinigų trūkumas. Pinigų praradimas įvyko 2015 m. birželio 1 d., kai ieškovė iš kitos darbuotojos priėmė inkasavimo pakuotę ir perdavė ją inkasatoriui, nepatikrinus, kokia pinigų suma buvo išimta iš kasos inkasavimui ir kokia pinigų suma buvo idėta į inkasavimo pakuotę. Todėl nepriklausomai nuo to, kas konkrečiai pasisavino atsakovo materialines vertybes, būtent ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su atsakovo pinigu priėmimu, išdavimu, perdavimu inkasacijai, apskaita ir apsauga, todėl yra materialiai atsakinga už atsakovo patirtą 2 400 Eur žalą. Žalos atlyginimo sutartį ieškovė pasirašė niekieno neverčiama, jai nebuvo grasinama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. balandžio 8 d. darbo sutarties pagrindu iki 2015 m. liepos 7 d. dirbo atsakovo įmonėje pardavėja. Šalys 2015 m. balandžio 8 d. sudarė individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2015 m. liepos 15 d. šalys sudarė žalos atlyginimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlyginti atsakovui 2 400 Eur žalą, kurią atsakovas patyrė ieškovei tyčiniais kaltais veiksmais šiuo pinigus pasisavinus. 2015 m. liepos 15 d. ieškovė išrašė atsakovui 6 paprastus neprotestuotinus vekselius bendrai 2 400 Eur sumai. Teismas nurodė, kad ieškovės darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių, įskaitant grynųjų pinigų, saugojimu, priėmimu, išdavimu. Pardavėjo pareiginiai nuostatai, su kuriais ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, nustato, kad pardavėja atlieka grynųjų pinigų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas, inkasaciją, atsako už grynųjų pinigų likutį darbo vietoje, tikslią pinigų apskaitą, saugų pinigų išėmimą, dokumentų pildymą ir jų pateikimą atsakingiems asmenims, materialiai atsako už piniginių įplaukų ir kasos aparato rodmenų atitikimą. Ieškovė individualia visiškos materialinės atsakomybės sutartimi įsipareigojo visiškai atlyginti materialinę žalą, kuri atsiranda dėl darbdavio turto netekimo (3.1.1 p.), netinkamo darbdavio turto saugojimo (3.1.6 p.), netinkamos materialinio turto apsaugos (3.1.7 p.), nesiėmimo atitinkamų priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti (3.18 p.), kitokių darbo tvarkos taisyklių ar pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų pažeidimo (3.1.10 p.).Teismas nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. inventorizacijos metu buvo nustatytas 2 400 Eur pinigų trūkumas. Tą pačią dieną ieškovė buvo atleista iš darbo jos pačios prašymu. Trūkumas susidarė 2015 m. birželio 1 d. inkasacijos metu, kurią atliko ieškovė savo pamainos metu. Iš į bylą pateikto 2015 m. birželio 1 d. pinigų išėmimo iš kasos kvito Nr. 1745 ir 2015 m. birželio 1 d. inkasacijos lydraščio nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. iš kasos inkasacijos tikslais buvo išimta 5 400 Eur, o inkasatoriui perduota tik 3 000 Eur. Ant inkasacijos lydraščio yra ieškovės ranka parašytas jos vardas ir pavardė bei jos parašas, kas pagrindžia, kad ieškovė, 2015 m. birželio 1 d. perduodama inkasatoriui maišelį, pati raštu patvirtino, jog ji inkasatoriui perduoda 3 000 Eur, taigi, žinojo faktiškai perduodamą pinigų sumą. Teismas nurodė, kad žalos atlyginimo sutarties ir vekselių pasirašymo metu ieškovė jau nedirbo atsakovo įmonėje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė buvo priklausoma nuo atsakovo. Ieškovė 2015 m. liepos 15 d. vykdama pas atsakovą žinojo, kad bus svarstomas jos atsakomybės klausimas. Teismas sprendė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti nesant ieškovės valios trūkumo, esant aiškiam teisiniam pagrindui – materialinei atsakomybei, kadangi ieškovė netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo, kaip materialiai atsakingo asmens, pareigas, dėl ko atsakovui buvo padaryta žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Nors ieškovė atsakovo įmonėje ginčo sutarties ir vekselių pasirašymo metu nebedirbo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė nebuvo ekonomiškai ar psichologiškai silpnesnė šalis. Ne ieškovė, bet atsakovas inicijavo susitikimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas 2 400 Eur žalos atlyginimo klausimas.Atsakovas 2016 m. spalio 25 d. paaiškinimuose akivaizdžiai abejoja ieškovės kalte pasisavinus 2 400 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovės atsakomybę kildina iš jos galimai neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, kas lėmė neoperatyvų kalto asmens nustatymą, tačiau atsakovo parengtoje žalos atlyginimo sutartyje įrašyta, kad ieškovė patvirtina, jog atlikdama tyčinius kaltus veiksmus pasisavino atsakovui priklausančius 2 400 Eur. Taigi, bet koks laisvą valią turintis, jokio spaudimo nepatiriantis žmogus, kurio kaltumu abejoja net pats darbdavys, nepasirašys nurodyto turinio sutarties.Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-642-1002/2016, kurioje kaltinamoji yra kartu su ieškove pamainomis dirbusi I. B.. Yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad I. B. padarė nusikalstamą veiką – pasisavino 2 400 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovas I. B. yra pateikęs civilinį ieškinį. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir patenkinus atsakovo civilinį ieškinį I. B., atsakovas įgytų teisę du kartus išsiieškoti tą pačią sumą ir taip nepagrįstai praturtėti. Atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.Ieškovė neįrodė, kad jai buvo grasinta ar buvo darytas psichologinis spaudimas. Ieškovė nepateisinamais ir neteisėtais, prieš jos valią nukreiptais veiksmais, įvardija atsakovo ketinimą dėl pinigų dingimo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Net jei tokių įspėjimų apie tokį ketinimą ir būta, tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, grasinimus, kaip jie apibrėžti CK 1.91 str. 1 d., nes toks kreipimasis būtų pateisinama ir teisėta priemonė, siekiant išsiaiškinti tikrąsias pinigų dingimo aplinkybes.Nustačius, kad pinigai buvo prarasti ieškovės darbo pamainos metu, ieškovei 2015 m. balandžio 8 d. individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu esant materialiai atsakingai už atsakovo jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, žalos atlyginimo sutarties sudarymas su ieškove buvo teisėtas ir pagrįstas pažeistų atsakovo teisių gynimo būdas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. M. 2015 m. balandžio 8 d. darbo sutarties pagrindu iki 2015 m. liepos 7 d. dirbo atsakovo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ įmonėje pardavėja. Šalys 2015 m. balandžio 8 d. sudarė individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2015 m. liepos 15 d. šalys sudarė žalos atlyginimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlyginti atsakovui 2 400 Eur žalą, kurią atsakovas patyrė ieškovei tyčiniais kaltais veiksmais pinigus pasisavinus 2 400 Eur. Žalos atlyginimo sutarties 2 p. nustatyta, kad žalos suma bus sumokama ieškovės išrašytais vekseliais. 2015 m. liepos 15 d. ieškovė išrašė atsakovui 6 paprastus neprotestuotinus vekselius bendrai 2 400 Eur sumai. 2017 m. liepos 29 d. ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 15 d. žalos atlyginimo sutartį ir pripažinti negaliojančiais šešis ieškovės 2015 m. liepos 15 d. išduotus vekselius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė ieškinį grindė CK 1.91 str. 1 d., nustatančia, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 str. 4 d. nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 7 d. inventorizacijos metu atsakovo įmonėje buvo nustatytas 2 400 Eur trūkumas. Šis trūkumas susidarė 2015 m. birželio 1 d. iš kasos inkasacijos tikslais išėmus 5 400 Eur, o inkasatoriui perdavus tik 3 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai sandariai užklijuotą inkasacijai paruoštą inkasavimo paketą perdavė prieš tai pamainoje dirbusi I. B.. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iš kasos pinigus (5 400 Eur) išėmė ne ieškovė. Ieškovė tik perdavė I. B. paruoštą inkasavimo paketą inkasatoriui, pasirašydama, jog perduoda 3 000 Eur, tačiau iš byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, kad ieškovė žinojo aplinkybę, jog iš kasos inkasavimui buvo išimti 5 400 Eur, o ne 3 000 Eur. Atsakovas nenurodė konkrečių ieškovės pareiginių nuostatų punktų, įpareigojančių ieškovę patikrinti prieš ją pamainoje dirbančios pardavėjos atliktus veiksmus inkasuojant pinigus. Pažymėtina, kad su ieškove buvo sudaryta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl ieškovė atsako tik už jos veiksmais padarytą žalą atsakovui. Šią išvadą patvirtina ir 2015 m. balandžio 8 d. Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.3. p., kuriame nurodyta, kad darbuotojas neatsako už žalą, padarytą darbdavio turtui, kuri atsirado ne dėl darbuotojo kaltės. Iš Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-1002/2017, kuriuo I. B. pripažinta kalta dėl 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. įvykdytų nusikalstamų veikų pagal BK 183 str. 1 d., ir atsakovui UAB „Reitan Convenience Lithuania“ iš I. B. priteista 6 800 Eur žalai atlyginti. Nuosprendžiu nustatyta, kad I. B. 2015 d. birželio 1 d., ruošdama kasoje esančius pinigus inkasavimui, iš kasos paėmė 5 400 Eur, atspausdino inkasavimo kvitą 5 400 Eur sumai, 3 000 Eur iš šių iš kasos paimtų pinigų sudėjo į inkasavimo pakuotę ir šią pakuotę padėjo į parduotuvėje buvusį seifą, ant lapelio užrašiusi 3 000 Eur sumą, po to ieškovei nurodė, kad atvyks inkasatoriais ir ieškovė turės jiems iš seifo paduoti inkasavimo pakuotę su 3 000 Eur. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Pažymėtina, kad į atsakovui šiuo nuosprendžiu priteistą 6 800 Eur žalos atlyginimo sumą įeina ir 2 400 Eur suma, kurią I. B. 2015 m. birželio 1 d. išėmė iš kasos inkasavimui, tačiau neįdėjo į inkasavimo paketą. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos daroma išvada, kad ieškovei buvo daromas atsakovo spaudimas pasirašyti ginčo sutartį ir vekselius, nes atsakingas ir apdairus žmogus, žinodamas, kad nėra atsakingas už nustatytą pinigų trūkumą, laisva valia nebūtų prisiėmęs įsipareigojimo šį trūkumą atlyginti. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti – su 2015 m. liepos 29 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo sutarties ir vekselių pripažinimo negaliojančiais. Todėl yra pagrindas pripažinti 2015 m. liepos 15 d. žalos atlyginimo sutartį negaliojančia (CK 1.91 str. 1 d.). Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kadangi vekselių išdavimo pagrindas yra žalos atlyginimo sutartis, šią sutartį pripažinus negaliojančia, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ir ieškovės išduotus vekselius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Tenkinus ieškovės ieškinį, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nepateikė atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų, todėl jai iš atsakovo priteistinas tik sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis už ieškinį (2015 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas, CPK 93 str. 1 d.). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 54 Eur (pagal 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymą), atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 15 d. žalos atlyginimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės K. M. ir atsakovo UAB „Reitan Convenience Lithuania“.

Pripažinti negaliojančiais ieškovės K. M. 2015 m. liepos 15 d. atsakovui UAB „Reitan Convenience Lithuania“ išrašytus šešis paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 2 400 Eur sumai.

Priteisti ieškovei K. M. iš atsakovo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ 108 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei K. M. iš atsakovo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ 54 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.