Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Laimai Nevarauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti Anglijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 2 dalimi, BPK XXXII skyriaus nuostatomis, byla buvo nagrinėjama kaltinamajai nedalyvaujant. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. dirbdama pagal 2015-02-27 darbo sutartį Nr. 4269, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja, būdama 2015-02-27 materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, supažindinta su 2013-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtinta įmonės grynųjų pinigų valdymo politika bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo pareiginiais nuostatais ir šių dokumentų pagrindu valdydama jai patikėtą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasoje esančius pinigus 2015-06-01, tiksliau nenustatytu laiku, ruošdama kasoje esančius pinigus inkasavimui iš parduotuvės kasos paėmė 5400 eurų, atspausdino inkasavimo kvitą 5400 eurų inkasavimui, 3000 eurų iš šių iš kasos paimtų pinigų sudėjo į inkasavimo pakuotę ir šią pakuotę padėjo į parduotuvės patalpoje buvusį seifą ant lapelio užrašiusi 3000 eurų sumą, po to kartu dirbusiai pardavėjai K. M. nurodė, kad atvyks inkasatoriai ir ji jiems turės iš seifo perduoti inkasavimo pakuotę su 3000 eurų, K. M. inkasavimą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams perdavus I. B. nurodytą inkasavimo pakuotę ir gautą inkasavimo lydraštį (čekį) kuriame nurodyta 3000 eurų dydžio inkasavimo suma perdavus I. B., ji kasos aparato kasos operacijų žurnale unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sąmoningai atliko teisybės neatitinkančią atžymą apie įvykdytą 5400 eurų inkasavimą, o inkasatoriui neperduotus 2400 eurų, neįdėtus į inkasavimo pakuotę, pasiėmė sau, taip iš parduotuvės kasos tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2400 eurų.

Be to, I. B. dirbdama pagal 2015-02-27 darbo sutartį Nr. 4269, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja, būdama 2015-02-27 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, supažindinta su 2013-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtinta įmonės grynųjų pinigų valdymo politika bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo pareiginiais nuostatais ir šių dokumentų pagrindu valdydama jai patikėtą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasoje esančius pinigus 2015-09-10, apie 13 val., ruošdama kasoje esančius pinigus inkasavimui iš parduotuvės kasos paėmė 8700 eurų atspausdino inkasavimo kvitą, Nr. 584242, 8700 eurų inkasavimui, šiuos iš kasos paimtus pinigus sudėjo į dvi inkasavimo pakuotes, po 4300 eurų ir 4400 eurų ir šias pakuotes padėjo į parduotuvės patalpoje buvusį seifą, ant lapelio užrašiusi 4300 eurų sumą, po to kartu dirbusiai pardavėjai J. J. nurodė, kad atvyks inkasatoriai ir ji jiems turės iš seifo perduoti inkasavimo pakuotę su 4300 eurų, J. J. inkasavimą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams perdavus J. B. nurodytą inkasavimo pakuotę ir gautą inkasavimo lydraštį (čekį), kuriame nurodyta 4300 eurų dydžio inkasavimo suma, kartu su 2015-09-10 dienos fiskaline ataskaita perdavus I. B., ji kasos aparato kasos operacijų žurnale unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sąmoningai atliko teisybės neatitinkančią atžymą apie įvykdytą 8700 eurų inkasavimą, o inkasatoriui neperduotus 4400 eurų, buvusius kitoje inkasavimo pakuotėje, pasiėmė sau, taip iš parduotuvės patalpose esančio seifo tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4400 eurų.

Kaltinamoji I. B. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jai reikia advokato. Ji yra ištekėjusi, turi du vaikus. Norėtų gyventi Lietuvoje, tačiau čia sunku pragyventi. Gyvendama Lietuvoje neturės pinigų grąžinti paskolas. Ji neturi pinigų už ką išlaikyti savo vaikus. Šiuo metu ji yra dirbanti užsienyje. Praeitame teismo posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykusi į Angliją. Jos vyras taip pat išvykęs į Angliją. Anglijoje dirba gėlių fabrike, pakuotoja. Prieš išvažiuodama į Angliją dirbo prekybos centre „Maxima“. Išsilavinimas profesinis. Ji nėra teista. Savo vaikus paliko pas močiutę (duomenys neskelbtini). Jos močiutė nebenorėjo žiūrėti jos vaikų. Grįžo į Lietuvą dėl vaikų. Jos vaikams yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu vaikus ji paliko pas pažįstamus. Butas esantis (duomenys neskelbtini) yra jos nuosavybė. Butą prižiūrėjo sūnus, kol ji buvo išvykusi. Sūnus parvažiuodavo iš močiutės, patikrindavo pašto dėžutę ir išimdavo vokus. Teismo šaukimo ji nebuvo gavusi. Nurodo, kad kaltinamojo akto nuorašą gavo. Su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino. Ji supranta, kuo yra kaltinama. Į kitą teismo posėdį atvyktų, jeigu darbdavys „išleis iš darbo“. Ji nurodė, kad niekur nedings. Jai nėra prasmės slapstytis. Ji prisiims atsakomybę ir sumokės visą žalą. Jai reikia išvykti, kad užsidirbtų pinigų. Nurodo, kad jai nereikia gynėjo.

2016 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas laiškas iš kaltinamosios I. B., kuriame nurodoma: „Laba vakara nebeisgaliu gryzti i Lietuva nebeiseina susitaupyti pinigeliu nes likau viena su vaikiukais, o vyras man tiesiog niekuom nebepadeda pats niekur nedirba o mana seima nusisuko nuo manes ir nebebendraujam tegul Gerbiamas Teisejas mane baudzia pagal istatyma. Mano pajamos buna 290 kartais buna 260 svaru per savaite o uz buta sumoku 180 svaru per savaite kelione i darba kainuoja 36 svarai per svaite mano sunui i mokykla kelione taip pat kainuoja 12 svaru i savaite o daugiau kas lieka tik ant maisto daugiau jokiu pajamu negaunu nes db ziemos sezonas mazai tenka dirbti valandu nes dirbu prie geliu. Lauksiu Gerbiamo Teisejo nuosprendžio. (duomenys neskelbtini)“ (2 t., 47, 48 b. l.). Teismas pažymi, kad tai yra paskutiniai duomenys apie kaltinamąją I. B..

I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2006 metų pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo iki 2015-09-19. Išėjo iš darbo dėl pinigų dingimo. Buvusi vadovybė siūlė išeiti savo noru, tai ji ir dar dvi kolegės išėjo savo noru. 2015-09-17 darbo vietoje atėjusi vadovė paklausė jos, „kaip deda pinigus į inkasacijos maišus, ar užtenka dviejų dienų inkasacijai per savaitę, ar nereikia daugiau dienų“. Ji jai atsakė, kad užtenka ir paprašė kasos žurnalo, kad pasižiūrėtų, kaip dedami pinigai, (t. y., kaip išimami pinigai iš kasos ir kaip jie ruošiami inkasacijai). Ji jos paklausė, kaip buvo ruošiami pinigai rugsėjo 10 d. Ji pasakė, kad pinigai buvo sudėti į du maišelius, į vieną - 4400 eurų, o į kitą - 4300 eurų, ir juos padėjo į seifą. Ji dirbo rytinėje pamainoje. Iki 14:36 val., po to ją pakeitė J. Ji jai pasakė, kad inkasacijai paruošti pinigai yra seife ir nurodė juos perduoti inkasatoriams, kurie atvyksta vakare. Tų pinigų, kurie buvo maišelyje, jos neperskaičiavo. Po to ji išėjo namo. J. dirbo savarankiškai pirmą ar antrą dieną. Parduotuvėje vaizdo kameros nebuvo, signalizacija įrengta, tačiau ji neveikė. Kaip pradėjo aiškintis pinigų dingimo aplinkybes, J. vadovybei paaiškino, kad matė du maišus, o inkasatoriams perdavė vieną su 4300 eurų, nes galvojo, jog kitame yra metaliniai eurai. Kitą dieną iš ryto ji vėl atėjo į darbą, tačiau jokių žurnalų netikrino. Seife jokio inkasatorių maišelio nebuvo. J. aiškino, kad maišelis liko seife ir jo neėmė. J. savarankiškai dirbo pirmą ar antrą kartą. Prieš tai apie savaitę ji buvo mokinė. Ją mokė ji bei kita kolegė. Kai ją mokė, jokių draugų pas J. darbo metu neateidavo. Pašalinių žmonių pagalbinėse patalpose taip pat nėra pastebėjusi, nes praeiti nėra paprasta. Reikia praeiti pro prekystalį, už kurio stovi pardavėja (2 t., 106 b. l.).

I. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2015 m. birželio 1 dieną ji dirbo kartu su K. M. „(duomenys neskelbtini)“ esančiame kioske - parduotuvėlėje „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) yra du kioskai. Ji birželio 1 d. dirbo tame kioske, kuris yra prie „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo nuo ryto, o K. atėjo ją pakeisti nuo 13.30 - 15.30 val. Tikslaus laiko neprisimena. Tuo metu, kai K. atėjo ją pakeisti, ji nuėjo į kitą parduotuvę pasižiūrėti, kaip sekasi pardavėjai, dirbusiai kitame kioske. Kas tuo metu dirbo kitame kioske, neprisimena. Kitame kioske ji užtruko apie 10 minučių ir grįžo atgal pas K.. Kai ji atėjo, K. jau neberado. Ji buvo užtraukusi žaliuzes ir uždėjusi laikroduką, kad yra pertrauka (nors ji, kaip minėjo, ką tik buvo pradėjusi dirbti). Ji pro pakeltas žaliuzes įlindo į parduotuvę, nes jai reikėjo inkasuoti pinigus. Pinigus paėmė iš seifo. Jai beskaičiuojant pinigus, grįžo K. Ji buvo ne viena, o su savo draugu, kurio vardo nežino. K. draugas atsirėmė prie stalo, kur buvo sudėti gėrimai ir stebėjo, kaip ji skaičiuoja pinigus. Dar pajuokavo: „kiek daug pinigų“. Jis jos paprašė jam truputį duoti. Į tai ji jam pasakė, kad ji nenori, jog „ją uždarytų už tai“. Kiek prisimena seife pinigų buvo mažiau iki lygios sumos. K. paprašė iš kasos ištraukti pinigus, kad susilygintų. Į inkasacijos maišelį ji sudėjo 5400 eurų. Išėmus pinigus buvo atspausdintas iš kasos pinigų išėmimo čekis. Čekis turėjo būti įsegtas į kasos knygą. Vakare atėjus inkasatoriams reikia parodyti čekį, kad jie žinotų, kokia suma yra maišelyje. Sudėjus pinigus į inkasatorių maišelį, ji užklijavo jį ir paliko seife (maišelis užklijuojamas nuplėšus ant jo esančią apsaugos juostą). Pinigus tą vakarą inkasatoriams turėjo atiduoti K. Ji pati nedalyvavo, kai buvo inkasuojami pinigai. Apie tai, kad maišelyje trūko pinigų, ji sužinojo tik liepos viduryje, kai buvo daroma revizija. Kokiu būdu dingo pinigai – 2400 eurų, ji nežino, pati nevogė.

Dėl rugsėjo 10 dienos papasakojo, kad buvo ketvirtadienis ir buvo „daug pinigų“. Kadangi ją turėjo keisti naujokė, ji nutarė jai pagelbėti ir sudėti pinigus pati į inkasacijos maišelius. Prisimena, kad pinigų buvo virš 8000 eurų. Pirmiausia į vieną maišelį ji sudėjo 4400 eurų, paskui atvežė prekės. Likusius pinigus sudėjo po to, kai prisiėmė prekes. Kitame maišelyje buvo 4300 eurų. Abu maišelius užklijavo ji pati ir juos sudėjo į seifą. Patikslina, kad pirmą inkasacijos maišelį į seifą ji įdėjo prieš priimdama prekes. Kartu su inkasacijos maišu į seifą padėjo ir dėžutę su metalinėmis monetomis. Kai priėmė prekes, į antrą inkasacijos maišelį sudėjo minėtus 4300 eurų. Kasos išėmimo čekį taip pat atspausdino. Jame buvo nurodyta 8700 eurų suma. Ant su savimi turėto reklaminio lankstinuko buvo susirašiusi abi sumas ir po to bendrą. Atėjus naujokei J. J., ji jai pasakė, kad seife yra pinigai ir juos reikės perduoti vakare atvažiuosiantiems inkasatoriams. Dar jai pasakė, kad jei kas jai bus neaišku, kad pasiskambintų jai. Apie tai, kad dingo dalis pinigų, ji sužinojo maždaug po savaitės laiko. Kokiu būdu jie galėjo dingti, ji nežino ir nieko pasakyti negali. Pati jų neėmė.

Į klausimą, ar abiem atvejais pardavėjoms buvo užrašiusi pinigų sumas ant lapelių, kad jos žinotų, kokias pinigų sumas perduoda inkasatoriams? Atsakė, kad J. buvo parašiusi, kad apatiniame maiše buvo 4300 eurų, o kitos sumos ant lapelio nerašė. K. nerašė, nes buvo vienas maišas. J. antros sumos nerašė, nes buvo atspausdintas kasos išėmimo čekis. J. pati matė, kad buvo du maišai. Ji jai pati sakė, kad galvojo, kad antrame maiše yra metaliniai pinigai. Tai, kad J. taip sakė, girdėjo kita bendradarbė I. D.. Ką J. aiškino dėl antro maišo su pinigais dingimo, ji nežino. Jų kioske neveikia signalizacija. Sužinojo po rugsėjo 10 dienos ir paaiškėjo, kad signalizacija neveikia jau nuo šių metų liepos mėnesio.

Į klausimą, ar buvo jos nurodymas J. perduoti inkasatoriams tik 4300 eurų? Atsakė, kad ji jai tik pasakė, kad apačioje yra maišas su 4300 eurų. Ji jai neliepė, kad ji perduotų tik tą maišą.

Į klausimą, kiek šiais metais yra pasiėmusi greitųjų kreditų ir kokiomis sumomis? Atsakė, kad du. Vienas sausio mėnesį – 2500 eurų iš Vivus.lt, nes jų įmonė norėjo, kad ji perimtų mažąją bendriją. Ji pasiėmė tą paskolą, bet mažosios bendrijos neperėmė. Paskolos Vivus.lt dar negražino. Antrą paskolą pasiėmė birželio mėnesį – 1800 eurų (iš Credit24). Tuos pinigus pasiėmė saviems reikalams. Tą sumą buvo grąžinusi iš anksčiau paimtų 2500 eurų, nes sužinojo, kad neperims mažosios bendrijos, todėl grąžino iš pinigų už mažąją bendriją. Minėta paskola padengta – birželio ar liepos mėnesiais. Kai įnešė minėtus pinigus dar reikėjo pinigų. 07-28 pasiėmė 1700 eurų iš Credit24. Minėtus pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Šiais metais taip pat ėmė greitųjų kreditų mažomis sumomis (tai 100, tai 200 eurų), kuriuos gražindavo arba padarydavo pratęsimus. Kiek tiksliai smulkių greitųjų kreditų ji šiais metais pasiėmė, pasakyti negali, nes neprisimena. Smulkius kreditus ėmė iš Smscredit.

Į klausimą, kokiu būdu dengia greituosius kreditus? Atsakė, kad iš savo atlyginimo arba padeda jos vyras.

Į klausimą, kiek greitųjų kreditų šiuo metu turi dar nepadengusi? Atsakė, kad iš šių metų yra nepadengusi iš Vivus.lt ir Credit24. Taip pat kas mėnesį dar moka įmokas iš pernai metų paimtų kreditų General Financing, Swedbanko ir SB lizingo. Kaip sakė, jei jai pritrūksta pinigų, padeda vyras sumokėti įmokas, arba prasitęsia įmokų mokėjimus. Kartais ir tėvai, ir uošviai padeda.

Į klausimą, kas apmokė dirbti J. J.? Atsakė, kad pirmą dieną ji, vėliau I. D. ir V. P.. J., kiek prisimena, norėjo labai greitai pradėti dirbti savarankiškai, nes jai reikėjo darbo sutarties mokyklai. Ji mano, kad to jai reikėjo, jog suderintų mokslus su darbu. Tiksliai nežino.

Taip pat parodė, kad šeštadienį, buvo rugsėjo 12 diena. I. D. jai paskambino ir pasakė, kad trūksta pinigų. Ji iš kito kiosko atbėgo pasižiūrėti, nes nepatikėjo. Pasirodo, J. buvo „nepripliusavusi“ metalinių pinigų, kurie buvo suskaičiuoti, tik neįrašyti ant lapelio, kuriame surašoma kiek paliekame pinigų seife. I. D. pasakė, kad galėjo parašyti, kad tie 400 eurų yra metaliniai. Tą rugsėjo 12 dieną pinigai nedingo. J. ne taip nurodė esamus pinigus ant lapelio nurodydama sumą, paliktą seife. Jos manymu J. atmestinai žiūrėjo į savo darbą pinigų atžvilgiu. (2 t., 119-122 b. l.);

2016-03-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp kaltinamosios I. B. ir liudytojos K. M.. Kaltinamoji ir liudytoja pasiliko prie savo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime. I. B.: su K. M. parodymai nesutiko ir paaiškino, kad tą dieną prie K. buvo „šviesus bachūriukas“. Tą dieną ji inkasaciją darė prie K. M., dar jos paprašė pinigų išimti iš kasos iki lyginės sumos. K. M. paneigė, nurodydama, kad taip negalėjo būti, nes kai jos daro inkasaciją, pašalinių žmonių nebūna. I. B. nurodė, kad kasos nuėmimo čekis buvo užkabintas ant kasos aparato, ant „poso“ užkištas. K. M. nurodė, jog tiksliai prisimena, kad jo nebuvo. Buvo užkištas tik lapelis su ranka užrašyta pinigų suma. [...] I. B. nurodė, kad ji kartu su K. kartu dėjo pinigus. Dar buvo „bachūriukas“, kuris buvo kartu dar paprašė jam duoti pinigų, ji jam pasakė, kad ją už tai į kalėjimą pasodins. K. M. nurodė, kad jokio „bachūriuko“ nebuvo, bent ji neprisimena, ar būtent tą dieną jis buvo ar ne, kartais jis ateidavo iš „(duomenys neskelbtini)“, o pinigai tikrai buvo sudėti inkasacijai, tą tiksliai prisimena (2 t., 130-133 b. l.);

2016-03-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp kaltinamosios I. B. ir liudytojos J. J.. Kaltinamoji ir liudytoja pasiliko prie savo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime. I. B. su šiais J. J. parodymais nesutiko bei paaiškino, kad ji J. J. nesakė, kad paduotų tą apatinį maišą, ji jai nurodė tik, kad apatiniame maiše yra 4300 eurų. J. J. parodė, kad tuo metu seife matė vieną maišelį ir padavė vieną. Bet, kad jie buvo du pasakė I. po savaitės, kai pradėjo aiškintis. I. B. nurodė, kad J. po savaitės sakė, kad matė du maišelius. J. J. parodė, kad ji tada pradėjo galvoti, gal ir galėjo būti du maišeliai, to negalėjo paneigti, nes ji neprisiminė, todėl ir pasakė, kad galėjo būti du maišeliai. I. B. nurodė, kad buvo išsinešusi kasos knygą į namus, kadangi ji turėjo sutvarkyti kasos knygą, tai yra susumuoti mėnesio pabaigos pinigus (būna nuo 1 d. iki 15 d. ir nuo 15 d. iki 30 d.), nes darbe to padaryti nebespėdavo. J. J. parodė, kad ji nepastebėjo, kaip I. teigia, kad prie kasos aparato buvo paliktas kasos inkasacijos čekis su nurodyta 8700 eurų suma. Apie tai sužinojo tik šiandien. Mano, kad tai buvo per nesusikalbėjimą, nes I. turėjo jai pasakyti, kad buvo du maišai. Taip pat I. ryte klijuodama inkasavimo čekį nepastebėjo, kad yra inkasatoriui perduoti pinigai. Bet kur tada galėjo dingti antras pinigų maišas, kurio ji, kaip teigia I., neperdavė inkasatoriui, ji nežino, nes logiškai mąstant turėjo I. rasti inkasatoriams neperduotą pinigų maišą seife (2 t., 125-128 b. l.);

Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės), ir norint šių padarinių.

„Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams“.

„Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinamo turto rūšies. Pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (pvz., automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti svetimais daiktais kaip nuosavais atsiradimo momento arba nuo teisės, suteikiančios galimybę jiems viešpatauti, įgijimo momento. Pasisavinus tiktai rūšinius požymius turintį daiktą (pvz., pinigus), nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra arba kai pasibaigia turto grąžinimo terminas, arba kai kaltininkas išneša daiktus iš tos teritorijos, kurioje jis turi įgaliojimus juos valdyti ar jais naudotis, ir pan. [...] veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog pardavęs svetimą turtą už jį gautus pinigus paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jo padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 4 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-303/2017).

Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad I. B. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų (2015-06-01 ir 2015-09-10) įrodyta.

Pažymėtina, kad 2015-06-01 ir 2015-09-10 kartu su I. B. dirbo K. M. ir J. J. (1 t., 51, 52, 62, 63 b. l.). K. M. ir J. J. buvo naujos ir nepatyrusios darbuotojos. Pasak K. M., tuomet, kai ji 2015 m. birželio 1 d. atėjo į savo pamainą pakeisti I. B., inkasacija jau buvo padaryta. Atspausdinto kasos aparato kvito, kuriame būtų nurodyta iš kasos išimta pinigų suma, nebuvo. Ant paprasto lapelio I. B. ranka buvo užrašyta, kad perduoti inkasatoriui paruoštame maišelyje yra 3 000 EUR. Atsižvelgdama į tai, būtent tokią pinigų sumą ji ir nurodė atvykusiam inkasatoriui (1 t., 140 b. l., 2 t., 130-133 b. l.). Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. ji parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dirbo kartu su kaltinamąja I. B.. I. B. dirbo prieš pietus, J. J. - po pietų. Tuomet, kai J. J. atėjo į savo pamainą pakeisti I. B., inkasacija jau buvo padaryta. Atspausdinto kasos aparato kvito, kuriame būtų nurodyta iš kasos išimta pinigų suma, nebuvo. Buvo tik ant paprasto lapelio I. B. ranka užrašyta, kad perduoti inkasatoriui paruoštame maišelyje yra 4300 EUR. Atsižvelgdama į tai, būtent tokią pinigų sumą ji ir nurodė atvykusiam inkasatoriui (1 t., 123 b. l., 2 t., 125-128 b. l.).

K. M., J. J. paaiškino, kad joms dirbant, kasos dokumentus inkasacijai rengdavo I. B. (1 t., 140 b. l., 2 t., 130-133 b. l., 1 t., 123 b. l., 2 t., 125-128 b. l.). Tą kartą, kai buvo dingę pinigai, inkasacijos procesas buvo nukrypęs nuo praktikos (1 t., 29-31, 34-36 b. l.) (inkasuojant pinigus paprastai būdavo paliekamas kasos čekis, tačiau abiem atvejais buvo I. B. parašytas raštelis, kuriame nurodoma inkasuojama suma). 2015-06-01 ir 2015-09-10 dienomis I. B. suruoštas inkasacijos maišelis buvo užantspauduotas. Nei viena iš kartu su I. B. dirbančių kolegių negalėjo sutikrinti tų maišelių turinio. Jos pasitikėdamos I. B. nurodytais skaičiais abu kartus maišus su pinigais perdavė inkasatoriams. K. M. ir J. J. nepildė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų žurnalo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visus įrašus po „neteisingai“ atliktų inkasacijų, rytojaus dieną minėtame žurnale atliko I. B.. Šia aplinkybe patvirtina kasos operacijų žurnale daryti įrašai rašyti I. B. ranka (1 t., 112, 113, 117, 118 b. l.).

Neabejotina, kad abiem atvejais, turėdama visus duomenis (pinigų išėmimo iš kasos kvitus, inkasacijos lydraščius, vakarines dienos ataskaitas), I. B. negalėjo nepastebėti neatitikimo tarp inkasacijai paruoštų pinigų sumų ir realiai inkasatoriams perduotų sumų, juolab, kad abiem atvejais pinigus inkasacijai ruošė ji pati (1 t., 140 b. l., 2 t., 130-133 b. l., 1 t., 123 b. l., 2 t., 125-128 b. l.). Jos, kaip pardavėjos darbo stažas, siekė net 9 metus.

I. B. dviejų savaičių laikotarpiu dengė įsiskolinimus gan ženkliomis sumomis, naudojosi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis (2015 m. imti greitieji kreditai iš Vivus.lt, Credit24, Smscredit) (1 t., 169 b. l., 2 t., 5-7, 15-18, 23-26, 75, 76 , 79, 80 b. l.). Pastebima, kad nuo 2014 m. buvo neatiduoti kreditai, paimti iš UAB „General Finansing“, AB „Swedbank“ bei UAB „SB lizingas“. Iš bylos duomenų matyti, kad I. B. pajamas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d. sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtas darbo užmokestis, pašalpa, paskolos, gaunamos iš trumpalaikių paskolų bendrovių ir sąskaitos papildymai su nenustatytos kilmės grynaisiais pinigais (1 t., 81 b. l., 2 t., 5-7, 16-18 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti kad abiem atvejais (2015-06-01 ir 2015-09-10) I. B. dirbo ryte. Abu kartus pinigus ruošė inkasacijai, taip pat pildė dokumentaciją kasos žurnale, iš kurio matyti, jog išimtų pinigų ir inkasuotų pinigų suma skiriasi (1 t., 16, 17, 96, 114-118 b. l., 3 t., 144, 145 b. l.). Teismas konstatuoja, kad I. B. pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė pasinaudodama savo pareigomis, ilgamečiu darbo stažu ir įgyta reputacija. Ji turėjo didelę darbo patirtį, todėl suprantama, kodėl naujos darbuotojos nedrįso reikšti abejonių dėl jos atliekamų veiksmų tinkamumo ir pagrįstumo. I. B. galimai tikėjosi, kad, kilus neaiškumams, darbdavys patikės ja, o ne kitomis, vėliau už ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinusiomis, darbuotojomis.

I. B. veikė tiesiogine tyčia: suprato, kad neteisėtai (viršydama savo įgalinimus), neatlygintinai svetimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, paverčia savais, numatė, jog dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai teisėtai šie pinigai priklausė, jų neteks, ir to norėjo. Teismas daro išvadą, kad I. B. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ji pripažintina kalta dėl 2015-06-01 ir 2015-09-10 įvykdytų nusikalstamų pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji I. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, baigtos. I. B. nusikalstamas veikas padarė būdama praeityje neteista (2 t., 159, b. l.), nebausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 160 b. l.); Psichikos ir priklausomybės registruose nėra įrašyta (2 t., 162-165, 164 b. l.), dirbanti Anglijoje, darbo biržoje Lietuvoje neregistruota (2 t., 156 b. l., 3 t., 47, 48 b. l.). Ištekėjusi, augina du vaikus. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai I. B. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas. Kadangi nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji neteista, už nusikalstamas veikas jai skirtinos artimos sankcijos minimumui baudos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 6800 EUR civilinį ieškinį su priedais dėl padarytos žalos atlyginimo (2 t., 191-199 b. l). Ieškinys pagrįstas dokumentais, iš kurių dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo matyti, kad susidariusi žala yra: 1. 2015 m. birželio 1 d. pinigų išėmimo iš kasos kvitas Nr. 1745 ir 2015 m. birželio 1 d. inkasacijos lydraštis Nr. EU0534650 patvirtina, kad 2015 m. birželio 1 d. iš kasos inkasacijos tikslais buvo išimta 5400 EUR, o inkasatoriui perduota tik 3000 EUR (skirtumas – 2400 EUR); 2. 2015 m. rugsėjo 10 d. pinigų išėmimo iš kasos kvitas ir 2015 m. rugsėjo 10 d. inkasacijos lydraštis Nr. EU0850874 patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. iš kasos inkasacijos tikslais buvo išimta 8700 EUR, o inkasatoriui perduota tik 4300 EUR (skirtumas – 4400 EUR). Taip pat civiliniame ieškinyje prašoma priteisti įstatymo numatytas priteistos sumos 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareikštas papildomas prašymas dėl priteistinų procesinių išlaidų baudžiamojoje byloje - pridėtas 2017 m. balandžio 13 d. Papildomai pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai). Nurodoma lentelė, kurioje matyti kur civilinis ieškovas patyrė procesines išlaidas. Viso papildomų procesinių išlaidų civilinis ieškovas byloje patyrė 2155 EUR. (2 t., 191-199 b. l., 4 t.).

Turtinė žala civiliniam ieškovui atlygintina tokio dydžio, kokia patirta materialinė žala. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas tik realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio, t. y. 6800 EUR, procesinės palūkanos baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiamos, todėl ieškinio dalis dėl 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš kaltinamosios I. B. priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6800 EUR žalai atlyginti.

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į I. B. sunkią materialinę padėtį, sprendžia jų iš kaltinamosios I. B. civilinio ieškovo naudai nepriteisti.

2017 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-4538 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios I. B. valstybės naudai priteistinos 194,89 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (3 t., 78 b. l., 4 t.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (194,89) (3 t., 78 b. l., 4 t.) iš I. B. nepriteistinos, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, gynėjas I. B. skirtas be jos valios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 20 MGL (735,20 EUR) dydžio baudą.

I. B. pripažinti kalta dėl nusikalstamo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir I. B. paskirti galutinę bausmę – 35 MGL (1318,10 EUR) (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų dešimties euro centų) dydžio baudą.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 6 kompaktiniai diskai, paketas Nr. 2., palikti byloje;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. LRE00Y3298, paketas Nr. 1, grąžinti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš I. B. priteisti 6800 EUR UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. B. nepriteisti.

Nuosprendžio nuoraša išsiųsti I. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, informuoti I. B., kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.