Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-117-615/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
e2-117-615/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14450-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
R. G.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-117-615/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14450-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu ir 2017-09-28 pareiškimu sumažinusi patikslinto ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 330,01 Eur žalos atlyginimą, 19,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas paaiškino, kad:automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-17 įvažiavo į duobę, esančią važiuojamoje kelio dalyje Švenčionių gatvėje, Kaune. Policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas, vairuotojas iš anksto negalėjo pastebėti duobės, nes ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir prieš automobilį važiavęs kitas automobilis staigiai stabdė, todėl nebuvo galimybės išvengti duobės. Automobilis „Volkswagen Passat“ buvo draustas „Kasko“ draudimu. Automobilio 2015-03-23 apžiūros metu buvo nustatyta, jog nepataisomai sugadinta priekinės pusės padanga, sugadinti priekinis ir galinis dešinės pusės lieti diskai, galinės dešinės pusės padanga, reikalinga atlikti ratų suvedimą bei priekinės dešinės pusės važiuoklės patikrą. Ieškovė apskaičiavo ir apgadinto automobilio savininkui išmokėjo 1013,36 Eur draudimo išmoką. Prašomą priteisti žalą sudaro automobilio remonto išlaidos 470 Eur: 2 vnt. padangų įsigijimo 260 Eur su PVM; 3 vnt. montavimo, balansavimo 30 Eur su PVM; 2 vnt. ratlankių lyginimo 99,99 Eur su PVM; 1 vnt. ratų remonto 80,01 Eur su PVM ir 2 vnt. padangų nusidėvėjimo 130 Eur skirtumo. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės 9,99 Eur už 1 vnt. montavimo, balansavimo darbų. Atsakovė yra atsakinga už kelio, kuriame įvyko eismo įvykis priežiūrą, taisymą, todėl privalo atlyginti žalą. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina 19,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2015-05-02 iki 2016-07-12.Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino ir patvirtinto jame išdėstytas aplinkybes, patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovės eksperto R. K. akte nurodyta, kad automobilio galinės dešinės pusės padangą reikia tikrinti, nes vizualiai pažeidimai nesimato be specialios įrangos. Servise naudojant specialią įrangą buvo nustatyta, kad reikia keisti galinės dešinės pusės padangą. Policijos pareigūnai fiksuoja tik akivaizdžiai matomus apgadinimus.Atsakovė atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2015-03-17 tarnybiniame pranešime ir nutarime nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik priekinis dešinės pusės ratas, todėl ieškovės reikalavimai atlyginti žalą už dešinės pusės galinės padangos keitimą ir ratlankio remontą atmestini. Ieškovės ekspertai ir nepriklausomi ekspertai nustatė, kad būtina keisti tik dešinės pusės priekinę padangą, o ratlankį remontuoti. Atsakovės nuomone, skaičiuotinos šios žalos atlyginimo išlaidos: padanga Dunlop 1 vnt., montavimas, balansavimas 1 vnt., ratlankio lyginimas 1 vnt., iš viso 190 Eur su PVM, neįvertinus padangos nusidėvėjimo. Be to, automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pastebėti duobę, dėl šių priežasčių jis turi prisiimti eismo įvykio pasekmes. Ieškovė pretenzija siuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą su ieškiniu. Atsakovės nuomone, palūkanos susidarė dėl ieškovės netinkamų veiksmų, todėl jos nepriteistinos. Pažymėjo, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo 2015-05-02, o pasibaigus 2015-04-29 pretenzijoje nustatytam 15 dienų terminui. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, paaiškino ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.Trečiajam asmeniui R. G. adresuoti teismo procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą) 2017-08-01 įteikti jam asmeniškai, tai patvirtina byloje esanti dokumentų įteikimo pažyma. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, apie posėdį informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo R. G. ginčo eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo bendrovėje KASKO draudimu. 2015-03-17 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama R. G., kelyje Švenčionių g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK 2015-03-17 administracinės teisės pažeidimo nutarime ir eismo įvykio schemoje yra užfiksuota, jog 2015-03-17 eismo įvykio metu kelyje, Švenčionių g., Kaune, buvo duobė. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) važiuojant Švenčionių g., Kaune, nuo Drobės g., Kaune, priekyje važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti, todėl siekiant išvengti susidūrimo R. G. taip pat pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį ir dėl to išvengti duobės nebuvo galimybės. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimą nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje taip pat nėra ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neatsargus ir neatidus. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui apskaičiavo ir išmokėjo 1013,36 Eur draudimo išmoką. Patikslintu ieškiniu reikalaujama atlyginti 330,01 Eur žalą, sumokėtą trečiajam asmeniui MB „Ratai visiems“ už transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 vnt. padangų įsigijimo 260 Eur su PVM; 2 vnt. montavimo, balansavimo 20 Eur su PVM; 2 vnt. ratlankių lyginimo 99,99 Eur su PVM; 1 vnt. ratų remonto 80,01 Eur su PVM ir 2 vnt., atmetus padangų nusidėvėjimo 130 Eur skirtumą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, ginčydamas žalos dydį (nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad įvažiavus į duobę buvo sugadinti galinės dešinės pusės padanga ir ratlankis) ir teigdamas, kad vairuotojas galėjo išvengti žalos atsiradimo, jei pats būtų pasirinkęs saugų greitį ir atidžiai vairavęs.Subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovo nuomone padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui,– medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.Atsakovas civilinėje byloje neneigė, kad gatvė – Švenčionių g., Kaune – jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui, o atsiradus ir nespėjus pataisyti duobės turėjo ją aiškiai pažymėti. Kauno apskrities VPK 2015-03-17 administracinės teisės pažeidimo nutarime ir eismo įvykio schemoje yra užfiksuota, jog 2015-03-17 eismo įvykio metu kelyje, Švenčionių g., Kaune, buvo duobė. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Atitinkamai, minėtas dokumentas pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas, jog kelyje, esančiame Švenčionių g., Kaune, buvo duobė, o tai patvirtina, jog atsakovas pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti Švenčionių g., Kaune, esantį kelią. Įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigūnai. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Kauno miesto savivaldybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato ir CK 6.271 straipsnis. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nepriekaištingą gatvės, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, būklę įvykio metu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyta kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir (ar) tinkamai aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei kita medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Atsakovo argumentai, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, yra nepagrįsti. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) važiuojant Švenčionių g., Kaune, nuo Drobės g., Kaune, priekyje važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti, todėl siekiant išvengti susidūrimo R. G. taip pat pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį ir dėl to išvengti duobės nebuvo galimybės. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimą nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą dar kartą akcentuotina, kad automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas teisės aktų jam nustatytas pareigas, kurios nėra naujai priskirtos, ir būdama atsakinga už gatvės priežiūrą bei turėdama nuolatinę pareigą savo įgaliojimų ribose rūpintis saugaus eismo užtikrinimu, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad vairuotojo veiksmuose jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš ieškovo pateiktos Kauno apskrities VPK Kelių policijos medžiagos kopijų taip pat matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Byloje įrodyta aplinkybė, jog dėl gatvėje esančios tinkamai nepaženklintos duobės buvo apgadinta transporto priemonė, rodo, jog nurodytos funkcijos atsakovo nebuvo tinkamai vykdomos. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių ir įrodymų, priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo (netinkama kelių priežiūra) ir atsiradusios žalos yra įrodytas, o atsakovo teiginių, jog pats vairuotojas neva galėjo žalos išvengti, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.Ieškovas pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą 957,23 Eur sumai. Atsakovo prašymu byloje atlikus ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-06-15 ekspertizės aktu nustatė, kad: buvusioje kelio eismo situacijoje automobiliui „VW Passat“ dešiniais ratais įvažiavus į duobę, galėjo būti apgadintas priekinis dešinys ratlankis bei priekinė dešinė padanga; 2) negalima atmesti galimybės, kad galėjo būti apgadintas ir automobilio „VW Passat“ galinis dešinys ratlankis su padanga; 3) nurodytoms aplinkybėms negalėjo būti apgadinti automobilio „VW Passat“ priekinių amortizatorių apsaugos, priekinis kairys amortizatorius bei kairė amortizatoriaus atraminė pagalvė. Negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinio dešinio amortizatoriaus atraminė pagalvė. Tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ priekinio dešinio (ir kairiojo) amortizatoriaus nesandarumas su skysčių prasisunkimas atsirado ilgalaikio eksploatacijos ir nusidėvėjimo metu, o ne dėl įvažiavimo į duobę. Įvertinęs ekspertizės aktą, ieškovas patikslino ieškinį ir reikalavimus sumažino iki 330,01 Eur.Atsakovė ginčija galiniam automobilio ratui padarytus sugadinimus, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, o remiasi vien tik savo prielaidomis ir spėlionėmis. Ieškovė į civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad specialistai apžiūrėję automobilį nustatė galinės dešinės pusės padangos sužalojimus. Civilinėje byloje ekspertizės metu nustatyta, kad galėjo būti apgadintas ir automobilio „VW Passat“ galinis dešinys ratlankis su padanga, t. y. ekspertizė nepaneigė ieškovės civilinėje byloje pateiktų sprendime nurodytų įrodymų. Tai, kad galinio dešinės pusės rato apgadinimai nebuvo užfiksuoti policijos pareigūnų pirminės eismo įvykio apžiūros metu, taip pat nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, kadangi įvykio vietą apžiūrėję policijos pareigūnai nėra žalų ekspertai, jie įvykio vietos apžiūros metu nenustatinėja tikrųjų konkrečių automobilio pažeidimų, o užfiksuoja tiktai pirminės apžiūros metu akivaizdžiai matomus automobilio sužalojimus. Konkrečius automobilio sužalojimus ir jų dydį gali nustatyti tiktai specialistai automobilio apžiūros metu. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką- nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Įvertinęs sprendime ankščiau nurodytus įrodymus bei aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamai tikėtina buvus ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad padangų ir ratlankių keitimo, remonto darbai šiuo atveju buvo būtini. Ieškovės transporto priemonės techninės apžiūros 2015-03-23 akte nurodyta, kad „VW Passat“ keičiamos dalys: priekinės dešinės pusės padangos „Dunlop“, remontuojamos dalys: priekinės dešinės pusės lietas diskas, reikalingas ratų suvedimas, patikrinti priekinės dešinės pusės važiuoklę, remontuoti galinės dešinės pusės lietą diską ir padangą „Dunlop“. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-06-15 ekspertizės aktas neprieštarauja ieškovo pateiktiems duomenims, o atsakovas šią aplinkybę ginčija iš esmės remdamasis tik savo samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais.Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (nagrinėjamu atveju- neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014). Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 330,01 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti 19,80 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-02) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-12), grįsdamas savo reikalavimą tuo, kad dėl delikto atsiradusi žala yra atlyginama pinigais. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad 2015-04-17 pretenzija su reikalavimu atlyginti žalą buvo pareikšta ne tam juridiniam asmeniui - Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Kauno miesto savivaldybei, kuri yra atsakovas šioje byloje. Be to, pretenzija buvo nepagrįsta įrodymais, todėl ji nebuvo tenkinta. Atsakovas teigė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus, praėjus daugiau kaip metams pateikė pakartotiną pretenziją ir reikalaudamas žalą atlyginti per 30 dienų. Atsakovo nuomone, pripažinus ieškovo reikalavimą dėl palūkanų pagrįstu, jos galėtų būti reikalaujamos tik nuo antrojoje pretenzijoje nurodytos prievolės įvykdymo datos pabaigos. Ieškovas su tuo nesutiko, pažymėdamas, kad tekdamas antrąją pretenziją, ieškovas neatsisakė pirmojoje pretenzijoje nurodyto prievolės įvykdymo termino, todėl kompensuojamosios palūkanos turi būti skaičiuojamos praėjus 2015-04-17 pretenzijoje nurodytam prievolės įvykdymo terminui 15-kai dienų, t. y. nuo 2015-05-02.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo praktikoje pažymi, kad tuo atveju, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. (2013 m. sausio mėn. 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti kompensacines palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui. Jų dydis taip pat pagrįstas, nes taikoma palūkanų norma atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkių procentų metinių palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-156-687/2015).Iš pateiktos ieškovo 2015-04-17 pretenzijos, kurioje žalą reikalaujama atlyginti per 15 dienų, akivaizdu, jog ji buvo pateikta ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, bet savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo teises ir pareigas – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pretenzija ieškovui nebuvo grąžinta, Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-05-26 raštu į ją atsiliepė ir pareikalavo pateikti eismo įvykio schemą, policijos nutarimą bei paaiškinti įvykio aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieškovo 2015-04-17 pretenzija buvo perduota tinkamam asmeniui, ir terminas palūkanoms skaičiuoti pradedamas nuo pirmojoje pretenzijoje nurodyto reikalavimo įvykdyti prievolę pabaigos, t. y. nuo 2015-05-02, kaip ir nurodo ieškovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovui žalos iki šiol neatlygino, todėl šiuo atveju teisiškai nėra svarbu, kokį laikotarpį ieškovas buvo nurodęs atsakovui geranoriškam atsiskaitymui, kadangi atsakovas tokia galimybe vis tiek nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai delsė pareikšdamas ieškinį 2016 metais, t. y. praėjus 1 metams po Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-05-26 rašto, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovo reikalavimo, gavimo. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas, kadangi palūkanos skaičiuojamos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto 3 metų, per kurį ieškovas bet kada gali pareikšti ieškinį, ieškinio senaties ribose.Remiantis CK 6.261 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 19,80 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos po 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę pabaigos (2015-05-12) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-13).Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi žala kildinama iš viešosios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 metų birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (330,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pradiniu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą 1014,66 Eur sumai, o atsakovas gynėsi būtent nuo 1014,66 Eur ieškinio sumos reikalavimo, skaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, vertintina tai, kuri pradinio ieškinio reikalavimų dalis tenkinama (nes ieškovas vėliau savo reikalavimus sumažino dėl atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės išvadų). Pradiniu ieškiniu pareikšto reikalavimo suma buvo 1014,66 Eur. Teismo sprendimu tenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 330,01 Eur, t. y. tenkinta 32 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovas byloje sumokėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminį mokestį ir 455,58 Eur už advokato paslaugas, iš viso 478,58 Eur. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 32 procentai patirtų 478,58 Eur bylinėjimosi išlaidų – 153,15 Eur.Lietuvos teismo ekspertizės centras už byloje atliktą ekspertizę pateikė 354,32 Eur sąskaitą. Atsakovas byloje sumokėjo 500 Eur avansą už ekspertizę, kuris 2017-11-22 nutarties pagrindu perversta ekspertizę atlikusiai įstaigai. Įvertinus bylos aplinkybes, proceso eigą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, už ekspertizę iš ieškovės atsakovei priteistina 240,94 Eur, t. y. proporcingai netenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas ieškovui turi sumokėti 153,15 Eur, o ieškovas atsakovui turi sumokėti 240,94 Eur. Atlikus priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovui iš atsakovo priteisina 87,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 111106319, 330,01 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 1 ct) turtinę žalą, 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct) palūkanas už 2015-05-12- 2016-07-13 laikotarpį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (349,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybei, j. a. k. 111106319, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 87,79 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas