Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. S., L. S., E. S., M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti patvarkymus dėl turto perdavimo išieškotojams aktų surašymo; pripažinti, kad 2016-06-27 turto perdavimimo išieškotojui aktai surašyti pažeidžiant esmines skolininko ir turto savininko teises bei įstatymo saugomą interesą; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodoma, kad antstolės veiksmai, vykdant ir pravedant turto varžytines, įkainojant turtą ir perduodant skolininkui priklausančio turto dalį išieškotojams akivaizdžiai yra neteisėti, pažeidžiantys skolininko interesus, jo teises bei pagrįstus lūkesčius dėl teisės į teisingą, pagrįstą ir teisėtą vykdymo procesą, sąžiningą ir teisingą skolininkui priklausančio turto išvaržymą. Pareiškėjui nebuvo suteikta savalaikė ir tinkama informacija apie priverstinio išieškojimo veiksmus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 643 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjui antstolė neišaiškino ir net nesuteikė teisės iki pradedant priverstinio vykdymo veiksmus pasirinkti iš kokio turto ar pajamų pareiškėjas pageidauja, kad būtų išieškoma pirmiausia; neįsitikino, ar išieškomą sumą galima būtų išieškoti per 6 mėnesius, atliekant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio atskaitymus. Tokiu būdu buvo pažeista išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto tvarka (CPK 662, 663, 664 str.). Antstolė neinformavo apie priverstinį turto pardavimą, turto dalies areštą. Turto dalį antstolė įkainojo nesivadovaujant Turto ir verslo pagrindų įstatymo bei CPK nuostatomis, ko pasėkoje šis turtas nepagrįstai buvo nuvertintas. Atsižvelgus į Turto perdavimo išieškotojams aktus bendra skolos suma, už kurią yra perduota pareiškėjui priklausanti 1/3 turto dalis, yra 14 400 Eur. Ši suma yra mažesnė nei reali rinkos kaina. Pagal UAB „Dorsimus“ 2012 m. atliktą vertinimą visas turtas buvo įkainotas 380 000 Lt (daugiau nei 110 000 Eur). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. 0106/14/5623 atsisakė tenkinti skundą. Nurodoma, kad tinkamą informavimą ir procesinių dokumentų siuntimą pareiškėjui patvirtina vykdomosiose bylose esantys pašto įteikimo pranešimai, pašto sistemos duomenys. Pareiškėjas nevykdė savo skolininko pareigos pranešti gyvenamosios vietos adresų pasikeitimo. Pareiškėjui išduotos visos prašomos pažymos ir dokumentai. Turtas buvo įvertintas vadovaujantis CPK 681 straipsniu. Pareiškėjas nenurodė, kokios normos pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad, paskelbus varžytynes, pareiškėjas prašė jo turtą įvertinti pagal 2012 m. atliktą vertinimo ataskaitą. Vykdomojoje byloje turto vertinimą atliko UAB „Marleksa“ 2015-07-22. Kadangi turtas įvertintas specialisto, abejonių nekilo dėl turto vertės, nebuvo pagrindo skirti turto vertinimo ekspertizę ir didinti vykdymo išlaidas. Pareiškėjui patvarkymas dėl turto įvertinimo įteiktas 2015-10-29, o prieštaravimas dėl įkainavimo pareikštas 2015-12-01, praleidus apskundimo terminą ir siekiant vilkinti išieškojimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad visas priteistas sumas galima išieškoti per šešis mėnesius iš darbo užmokesčio. Išieškoma suma yra didesnė nei 2 030 Eur, todėl CPK 663 ir 664 straipsniuose numatyta išieškojimo tvarka nebuvo pažeista. 2016-05-31 priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo išieškotojams. Šio patvarkymo pareiškėjas neskundė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.Teismas, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas nuosavybės teisių perleidimo (įsigijimo) pagrindą gali ginčyti ginčo teisenos tvarka, todėl skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)., antstolės R. S. 2016 m. birželio 27 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0106/14/05623 pagrindu perduotas išieškotojams E. S., L. S. ir M. B.. Šis turtas nuosavybės teise įregistruotas išieškotojų vardu, todėl vykdymo veiksmų stabdymo ir turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo nagrinėjimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir skundą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas. Visa skola nėra išieškota, vykdymo procesas nėra baigtas, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iki bus išspręstas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo atliekant ginčo turto įkainojimo procedūras bei vykdant jo išvaržymą turi esminės juridinės reikšmės ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes vykdant išieškojimą iš kito skolininkui priklausančio turto. Teismas motyvuojamoje dalyje iš esmės konstatavo pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą. Toks procesinis sprendimas pažeidžia ne tik pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, bet ir jo teisę į teisingą, teisėtą ir pagrįstą bylos išnagrinėjimą.Skundo nagrinėjimo ikiteisminė stadija jau buvo baigta ir priimtas antstolės patvarkymas skundą persiųsti pirmosios instancijos teismui. Skundo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas. Pareiškėjo skundas privalėjo teismo būti išnagrinėtas iš esmės, o ne sprendžiamas jo priėmimo klausimas CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka.Jeigu įstatymas numato kelias pažeistų teisių gynimo alternatyvas bei jų gynimo būdus, pasirinkimo teisė priklauso besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pareiškėjas pasirinko CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką, reglamentuojančią antstolio veiksmų apskundimą. CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Įsiteisėiusio teismo procesinio sprendimo išvados bei nustatytos aplinkybės, susijusios su areštuojamo turto įkainojimu bei antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu bus laikomos prejudiciniais faktais, galinčiais tapti vienu iš CPK 602 straipsnyje nurodytu turto perdavimo akto nuginčijimo pagrindu. Nustačius, kad skolinino teisės bei įstatymo saugomas interesas buvo pažeistas iš esmės dėl neteisėto antstolės elgesio bei priimtų sprendimų/patvarkymų, tai gali tapti savarankišku pagrindu skolininkui reikšti ieškinį dėl 2016-06-27 turto perdavimo išieškotojams aktų ginčijimo CPK 602 straipsnyje nurodytais pagrindais.Bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, gautas apelianto prašymas jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai nagrinėjami žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas neįžvelgia reikalingumo, šiam procesinio pobūdžio klausimui išsiaiškinti, skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sprendžia, kad rašytinis procesas yra pakankamas, juo labiau, kad apeliantas savo argumentaciją yra plačiai išdėstęs atskirajame skunde.

Dėl galimybės reikalauti pripažinti, kad turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas pažeidžiant esmines skolininko teises, bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančiame CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir pareiškėjui išaiškinta, kad pareiškėjas nuosavybės teisių perleidimo (įsigijimo) pagrindą gali ginčyti ginčo teisenos tvarka, pagrįstumo.Vykdomosios bylos Nr. 0106/15/07230 duomenimis nustatyta, kad, vykdant teismų sprendimus dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. S., 2015-11-23 neįvyko varžytynės, kuriose buvo parduodama D. S. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 67-68). Antstolė 2016-05-31 priėmė patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojams Nr. S-760, kuriuo patvarkė perduoti skolininkui priklausantį turtą išieškotojams E. S., L. S. ir M. B. bei P. B. (b. l. 83). 2016-06-27 priimtas turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo turtas perduotas išieškotojams (b.l. 88, 87, 86). VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos išieškotojų vardu (CPK 179 str. 3 d.). Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamu atveju, svarbu nurodyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančiame CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir iškėlė reikalavimus pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti patvarkymus dėl turto perdavimo išieškotojams aktų surašymo; pripažinti, kad 2016-06-27 Turto perdavimimo išieškotojui aktai surašyti pažeidžiant esmines skolininko ir turto savininko teises bei įstatymo saugomą interesą; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Iš pareiškėjo skundo faktinio pagrindo matyti, kad pareiškėjas siekia pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, nes turtas įvertintas per maža verte ir tai turi įtakos tolimesniam skolos priverstiniam išieškojimui iš skolininko kito turto.Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Jeigu asmens pateiktas ieškinys yra nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, toks ieškinys yra nenagrinėtinas teismuose ir teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendžia visais atvejais, nepriklausomai nuo teisenos, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas bylose dėl antstolio veiksmų negalėjo spręsti skundo priėmimo klausimo, nes šį klausimą buvo išsprendęs antstolis. Antstolio ir teismo kompetencijos įstatymų yra aiškiai nustatytos. Tai, kad antstolis nagrinėjo pareiškėjo skundą, neatima iš teismo teisės ir pareigos vykdyti teisingumo CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nuosavybės teisių perleidimo (įsigijimo) pagrindą gali ginčyti ginčo teisenos tvarka, tačiau nesutiktina, kad dėl aukščiau nurodytos priežasties skundas yra nenagrinėtinas teisme ir yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Pateiktas skundas yra susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių gynimu, todėl negali būti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindas, ieškinys gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka tam pačiam teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 str.).CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas gali pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktą, jeigu turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto perdavimas išieškotojui yra speciali procesinė turto realizavimo forma, kai turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka (CPK 700 straipsnis). Nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė (CPK 702 str.). Dėl šios priežasties toks turto perdavimo aktas gali būti ginčijamas CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pareiškėjo keliamam reikalavimui dėl turto perdavimo išieškotojui akto surašymo pripažinimo pažeidžiant esmines teises (arba pripažinimo negaliojančiu) išspręsti taikomas CPK 602 straipsnyje nustatytas galimų antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – specifinis sandorio negaliojimo institutas. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse (perduotas išieškotojams), o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, nustatytos CPK 602 straipsnyje, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje priimta civilinėje byloje L. R. v. antstolis V. D., bylos Nr. 3K-7-262/2005). Tokia teismų praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, šių nuostatų laikomasi nepriklausomai nuo vykdymo procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų procesinio statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodo, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti perdavimo išieškotojui aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, pagal kurį pareiškėjas ir suformulavo savo reikalavimą skunde dėl antstolio veiksmų. Kadangi ginčo turtas yra Kauno r. sav. Domeikavos sen. Salių k. Pylimo g. 65, galima civilinė byla dėl turto perdavimo išieškotojams akto pripažinimo negaliojančiu teisminga Kauno apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti skundo dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtino teisme, o turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 138 str.).Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pažeistų teisių gynimo būdą turi teisę pasirinkti tik pats besikreipiantis į teismą asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pareiškėjo pozicija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą ne dėl netinkamo pareiškėjo pasirinkto teisių gynimo būdo, bet dėl skirtingos teisenos (teisminio proceso) pasirinkimo pareiškėjo pažeistų teisių gynimui įgyvendinti, kas savo paskirtimi yra iš esmės skirtingi dalykai. Teismo pareiga nurodyti, kokia teisena gali būti įgyvendintas pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių įgyvendinimo būdas, yra teises kreiptis į teismas užtikrinimas ir negali būti vertinama kaip pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas už besikreiptiantį į teismą asmenį. Pareiškėjo pasirinkta teisena gali būti skundžiami tik antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (CPK 513 str. 1 d.). Taigi, skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti patvarkymus dėl turto perdavimo išieškotojams aktų surašymo nėra savarankiškas reikalavimas CPK 510 straipsnio 1 dalies ir 513 straipsnio 1 dalies prasme, o tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti, kad 2016-06-27 Turto perdavimimo išieškotojui aktai surašyti pažeidžiant esmines skolininko ir turto savininko teises bei įstatymo saugomą interesą. Pareiškėjas reikalavimu panaikinti patvarkymus dėl turto perdavimo išieškotojams aktų surašymo nesiekia apginti savo procesinių teisių pažeidimo vykdymo procese, o siekia apginti savo pažeistą materialinę subjektinę teisę. Skirtingai, nei nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, kad vykdymo procesas yra nepasibaigęs, todėl jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, jog priverstiniai vykdymo – išieškojimo iš konkretaus pareiškėjo nekilnojamo turto veiksmai yra baigti, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos išieškotojų vardu, todėl skundžiami antstolio procesiniai veiksmai nesukels praeiškėjo siekiamų teisinių pasekmių. Pasibaigus vykdymo procesui iš turto antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).Atskirajame skunde pareiškėjas kelia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymo, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus besikreipiančio į teismą asmens procesinio dokumento, kuriuo prašoma apginti pažeistą teisę, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo hipotetiškai vertinti atskirojo skundo argumentų, susijusių su vykdymo veiksmų sustabdymu, pagrįstumo nagrinėjamu atveju, nes pareiškėjo procesinio dokumento priėmimo klausimas yra neišspręstas.Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su bendro pobūdžio antstolio atliktais vykdymo veiksmais iki turto perdavimo išieškotojams akto surašymo. Tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako, kadangi šie argumentai gali būti numatomo ieškinio faktinio pagrindo argumentais.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos, todėl pareiškėjo skundą nepagrįstai atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo dėl anstolio veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.