Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei ir Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969-07-29, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, teisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S., 2014 m. gruodžio 21 d., 22 val. 13 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,61 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str., 129 str. numatytus pažeidimus. Vairuodamas automobilį atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė KET 4, 5, 6, 9, 14, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3d., 130².str. , 130 str. 1d.

J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis transporto priemonės nevairavo, o ją vairavo T. S.. Prieš tai jo automobiliu S. nuvežė T. S. motina A. S. į kaimą, automobilį vairavo. Po to jis 9 val. vakaro paskambino T. S., kad jį nuvežtų nusipirkti alkoholio. Jie važiavo į benzino kolonėlę nusipirkti alkoholinių gėrimų, o po to neaiškiai prisimena, kad važiavo dar pas vieną vaikiną. Sunkiai prisimena, kad daugiabučio namo aikštelėje (duomenys neskelbtini) T. S. manevravo automobiliu, kažkaip automobilis į šonus judėjo, gal ir kliudė kitus automobilius ir jie nuvažiavo pas jį į namus. Tik prie namų jis pamatė, kad jo automobilis apgadintas ir tada T. S. pasakė, kad jis apgadino automobilį (duomenys neskelbtini). Tada T. S. nuėjo namo, o jis paskambino į policiją, kad jo automobilis apgadintas (duomenys neskelbtini). Neprisimena koks ten buvo namo numeris, gal sakė, kad namo numeris yra 8 ar 7, o parašė 87, gal ne taip suprato jo pasakymą. Jis nepasakė, kas jo automobilį apgadino, nes buvo pasimetęs, be to sakė policijai pasakys. Apie tai, kad T. S. apgadino automobilį jis pasakė savo žmonai. Po paskambinimo jis nuėjo miegoti. Ankstesnio teismo posėdžio metu jis gerai neprisiminė aplinkybių, kad jis dar sunkiai juto, jog jie su T. S. buvo nuvažiavę prie Poškos gatvės ir dar skambino pažįstamam asmeniui , bei kažkaip dar T. S. P. gatvės aikštelėje sukinėjosi ir jis juto, kad kažkaip tai jo automobilis kraipėsi į šonus ir gal į kažką tai įvažiavo, tačiau dabar , šiuo metu, jis tuputį atgamino aplinkybes. Taip pat nurodo, kad , kai vežė A. S. namo, tai automobilį vairavo (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo kaltu neprisipažįsta ir nurodo, kad automobilį vairavo ne jis, o T. S.. 2015-01-22 teismo posėdyje jis nurodė, kad iš vis nieko neprisimena, nes buvo išgėręs, ir tik, kai jie parvažiavo pas jį namus, tai jis pamatė apgadintą savo automobilį ir tada T. S. jam pasakė, jog jis apgadino automobilį Poškos gatvės aikštelėje, o sekančiame teismo posėdyje( 2015-03-10) jau nurodo, kad jis dėl girtumo sunkiai, tačiau jau truputį prisimena, kad T. S. buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę ir ten sukinėjosi bei juto kažkokius automobilio kraipymusis, gal tuo metu ir buvo kliudomi kiti automobiliai. Tačiau šie jo paaiškinimai prieštarauja liudytojo T. S. parodymams, kuris parodo, kad jis tą dieną, tai yra 2014-12-21 visą dieną pradžioje buvo pas A. B. kur pjovė malkas , o po to vakare buvo savo namuose, kur gėrė kartu su A. B. ir savo broliu V. S. , ir niekur tą dieną nei vakarą su S. S. nesivažinėjo ir jo automobilio nevairavo. Paaiškina, kad tą dieną jis matė kaip S. S. savo automobiliu nuvežė jo motiną A. S. į namus, automobilį vairavo S. S., tačiau ar jis buvo neblaivas, negali pasakyti. Taip pat nurodo tos dienos vakarą pas juos į namus buvo atvažiavę poliucijos pareigūnai , kuriems jis parašė paaiškinimą, kad jis visą laiką buvo pas A. B. ir, taip pat pažymėjo, kad matė kaip S. S. iš jų namų išvežė jo motiną A. S.. Tai, kad T. S. nesivažinėjo su J. S. , matiosi ir iš jo rašytinio paaiškinimo( b.l. 22). Šiuos jo parodymus, kad T. S. dienos pradžią praleido pas A. B. pjaudamas malkas bei vakare jis buvo su A. B. ir V. S. pas save namuose, patvirtina ir teisme apklausti liudytojai A. B. ir V. S.. Šie jų parodymai atitinka jų rašytiniams paaiškinimams ( b.l. 19,21 ). Tai , kad T. S. 2014-12-21 nesivažinėjo su S. S. ir pas A. B. pjovė malkas bei vakare buvo pas Stulgus bei jie šias aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, patvirtina ir policijos pareigūnai D. P. ir V. P., kurie ir paėmė iš jų paaiškinimus. Šiuos jų paaiškinimus policijos pareigūnai paėmė po to, kai buvo atvykę pas S. S. bei iš jo sužinoję, kad automobilį vairavo T. S., nuvyko pas Stulgus į namus, kur rado A. B. , V. T. S. ir iš jų paėmė paaiškinimus. Tai, kad tą įvykio dieną S. S. važinėjosi su automobiliu jį vairuodamas, teismo posėdžio metu nurodė A. S., o taip pat tai ji patvirtino ir savo rašytame paaiškinime, kurį parašė policijos pareigūnams, taip pat ji nurodo, kad tame automobilyje buvo ir T. G. ( b.l.20) . Visos šios aplinkybės paneigia S. S. paaiškinimus, kad automobilį vairavo ne jis, o T. S.. Be to, jo duoti paaiškinimai nėra vienodi ir nuoseklūs bei nelogiški: pirmame teismo posėdyje , jis aiškino, kad nieko negali pasakyti apie įvykio aplinkybes, nes buvo neblaivus ir miegojo automobilyje, o vėlesniame teismo posėdyje aiškina, kad jau pradėjo prisiminti kažkokias tai įvykio aplinkybes; be to, jis nurodo, kad skambindamas iš namų pagalbos telefonu apie eismo įvykį jis nenurodė asmens vairavusio automobilį, nors pagal jo paaiškinimus matyti, kad jis žinojo jog automobilį vairavo T. S., todėl laikytina, kad jau ryždamasis pranešti pagalbos telefonu apie eismo įvykį, turėjo įvardinti ir asmens padariusį eismo įvykį pavardę, nes ją žinojo, todėl jo paaiškinimas dėl eismo įvykio kaltininko neįvardijimo , kad jis buvo pasimetęs yra laikomas, kaip jo siekis pateisinti savo veiksmus dėl asmens neįvardijimo. Kadangi iš karto po pranešimo pas jį atvyko policininkai ir tik tada jis jiems pasakė, kad automobilį vairavo T. S., laikytina, kad S. S. skambinimo metu dar nebuvo apsisprendęs kokį įvardinti vairavusį automobilį, todėl pagalbos telefonu jo ir neįvardijo. Tačiau jo paaiškinimas apie tai, jog automobilį vairavo T. S. buvo paneigtas policijos pareigūnų veiksmais, kurie iš karto po pokalbio su S. S. nuvyko į namus pas Stulgų ir apklausė ten buvusius T. S., A. B. ir V. S., kurie raštiškai patvirtino, jog T. S. niekur su J. S. nebuvo išvykęs. Šių liudytojų rašytiniais paaiškinimais ( b.l.19,21,22) ir jų paaiškinimais teismo posėdžiu metu nėra pagrindo netikėti, nes jie yra vienodi ir nuoseklūs. Teismas netiki liudytojos D. S. parodymais, kuri parodo, kad ji matė, jog prie jos namų iš automobilio pusės išlipo T, Stulga, nes ji yra J. S. žmona ir duoda jam naudingus paaiškinimus. Be to, nėra pagrindo tenkinti J. S. prašymą iškviesti į teismo posėdį liudyti Sabeckio bei išreikalauti vaizdo įrašą prie benzino kolonėlės, nes jo nurodytos aplinkybės, kad automobilį anksčiau vairavo Sabeckis nėra susijusios su pačio autoįvykio laikotarpiu, kuriuo metu 22 val. 13 min. buvo apgadintas nukentėjusiajai V. K. priklausantis automobilis ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos, nes J. S. nurodo, kad Sabeckis vairavo automobilį ir jis pirko alkoholį benzino kolonėlėje anksčiau iki nurodyto autoįvykio laiko, todėl įrodomosios reikšmės šios aplinkybės pažeidimo padarymo aplinkybėms, būtent 2014-12-21 22 val. 13 min., neturės, be to šios aplinkybės negalėtų paneigti liudytojų Tado ir V. S. bei A. B. nurodytų aplinkybių, kad T. S. tą dieną su J. S. nesivažinėjo. Kada būtent tuo laiku įvyko autoįvykis, matyti iš policijos pareigūnų pateiktos ataskaitų žiūryklės ir V. S. raštiško paaiškinimo( b.l. 16).

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes , teismas laiko, kad automobilį vairavo ne T, Stulga, o būtent J. S., ir jis vairuodamas automobilį 2014 m. gruodžio 21 d., 22 val. 13 min., Šilalės m., D. Poškos gt. 14, kliudė šalia stovėjusį automobilį „ Citroen Xsara Picasso“ priklausantį V. K.. Taip pat byloje įrodyta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis( b.l. 11), be to, jis ir pats nurodo, kad tą dieną buvo išgėręs. Eismo įvykio metu buvo apgadintas J. S. automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)( b.l. 23) ir nukentėjusiosios V. K. automobilis( b.l. 24).

J. S. kaltė, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: vyriausiojo patrulio V. P. ir patrulės D. P. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, vaizdo lentelėmis, asmens blaivumo testu (nustatytas 2.61 promilių girtumo laipsnis), patikros sertifikatu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, liudytojų rašytiniais paaiškinimais, pažyma apie baustumą. Remiantis ATPK 36 str., 2014-12-21 pažeidimo padarymo metu J. S. nebuvo išnykęs baustumas pagal ATPK 126str. ir 129 str. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad J. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str.,129 str., numatytus pažeidimus. Kadangi J. S. po autoįvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 14, 219.1, 221, 222 p.p. reikalavimus ir būdamas 2008-04-07 anksčiau baustas pagal ATPK 129 str., ( b.l. 30) o po to, nepasibaigus šios nuobaudos galiojimui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiosios automobilis, bei pasišalino po eismo įvykio iš įvykio vietos, todėl jo pažeidimai teisingai kvalifikuotini pagal ATPK 130str. 1d., 127 str. 3d. ir 130² str. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole yra klaidingai nurodyta, jog J. S. anksčiau buvo baustas pagal ATPK 124² str. ir 127 str. 3d., tačiau tokių įrodymų byloje nėra , todėl šios aplinkybės iš pažeidimo šalintinos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam ir neturint teisų ją vairuoti, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Taip pat skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis net aštuonis kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ne kartą baustas už pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu, todėl laikytina, jog jis atitinkamų išvadų nedaro, dėl to tikslinga yra skirti nuobaudą –administracinį areštą .

ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda (transporto priemonės konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma, o tai pat atsižvelgiant į jo padarytų pažeidimų pavojingumų laipsnį ir kiekį, automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas . Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S.. (b. l. 42 ).

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1d., teismas

NUTAR Ė:

pagal ATPK 127 str. 3 d. skirti 15 ( penkiolika ) parų administracinį areštą su automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti 25 ( dvidešimt penkias ) paras administracinį areštą su automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

pagal ATPK 130² str. skirti 30 ( trisdešimt ) parų administracinį areštą su automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai J. S. skirti 30 ( trisdešimt ) parų administracinį areštą su automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinį areštą vykdyti nutarimui įsiteisėjus.

Administracinio arešto pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.