- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-758-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02312-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Raseinių rajono savivaldybės taryba
- Pareiškėjas
- UAB „Agrovera“
- Trečiasis asmuo
- Raseinių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Arvydas Aranauskas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovera“ atstovams D. J. ir advokatui Valdui Rakauskui,
atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,
viešame teismo posėdyje, vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2020 m. spalio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. TS-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad 2020 m. birželio 18 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr.TS-48 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, keitimą (koreguojant (tikslinant) kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius). 2020 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba (toliau - Atsakovas) priėmė sprendimą Nr. TS-275 (toliau - Skundžiamas sprendimas), kuriuo pripažino netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“. Šis sprendimas Teisės aktų registre (Nr. 20182) paskelbtas 2020 m. rugsėjo 28 d. (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73425220018011ebb74de75171d26d521). Su Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d. priimtu sprendimu Nr. TS-275 dėl 2020 m. birželio 18 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, todėl vadovaujantis žemiau išdėstytais argumentais jis turėtų būti panaikintas. Pareiškėja UAB „Agrovera“ yra suinteresuotas asmuo, kuriam priklausantis sklypas, esantis, ((duomenys neskelbtini)) patenka į 2020 m. birželio 18 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-213 nuspręstą savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo (koreguojant (tikslinant) kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius) teritoriją, tačiau Skundžiamu sprendimu buvo pažeisti Pareiškėjo interesai įstatymų nustatyta tvarka plėtoti ir vystyti paukštininkystės verslą jam priklausančiame žemės sklype. 2015 metais Pareiškėjo atstovams bendraujant su Raseinių rajono savivaldybės atstovais dėl vietos galimai investicijai plečiant paukštininkystės verslą buvo gautas pritarimas tokiai veiklai, todėl Pareiškėjas planuodamas vystyti paukštininkystės verslą ir pastatyti paukštininkystės kompleksą įsigijo du žemės sklypus bei vieną išsinuomavo iš valstybės. 2015 metais pradėta poveikio aplinkai vertinimo procedūra (PAV), kurią vykdant buvo gauti pritarimai šių suinteresuotų asmenų: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento; Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus; Aplinkos apsaugos agentūros; Raseinių rajono savivaldybės administracijos. Siekiant supažindinti suinteresuotą visuomenę su planuojamu vystyti paukštininkystės verslu buvo organizuotas susitikimas su vietos gyventojais, kuriems buvo pristatytas projektas bei teikti paaiškinimai, taip pat organizuotas apsilankymas analogiškame, jau veikiančiame paukštyno komplekse Molėtų rajone. Išsamiai supažindinus vietos gyventojus su planuojama veikla buvo gauta virš 200 vietos gyventojų pritarimų būsimo paukštyno Girkalnyje statybai. Savo pritarimą gyventojai patvirtino parašais. Siekiant užbaigti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą buvo reikalingas Raseinių rajono bendrojo plano koregavimas, t. y. reikėjo koreguoti gamtinio karkaso ribas Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame, ((duomenys neskelbtini)). 2020 m. kovo 12 d. Pareiškėjas kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją prašydamas inicijuoti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą/keitimą, siekiant patikslinti gamtinio karkaso, rajono vidinio stabilizavimo arealo teritoriją. Prašyme buvo nurodyta, kad Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso, vidinio stabilizavimo arealą. Sklypas nepasižymi vertingomis savybėmis, teritorija apleista. Be to, sklype iki šiol yra išlikusi asfalto danga, nes jame nuo 1983 iki 1994 buvo veikiantis karvių kompleksas, taip pat yra išlikusi paviršinių nuotekų surinkimo sistema, plytinis pastatas transformatorinė. Gretimi ir aplinkiniai sklypai yra žemės ūkio paskirties, kuriuose vykdoma žemės ūkio veikla (auginami javai, raištomi galvijai ir pan.). Nurodytoje teritorijoje bei gretimybėse nefiksuojamos jokios saugomos rūšys (Nr. SIRS-2018-13458025). 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (5.51)R5-1210 Raseinių rajono savivaldybės administracija informavo, kad ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl gamtinio karkaso/rajono vidinio stabilizavimo arealo, numatyto Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, tikslinimo procedūrų išaiškinimo. Atsižvelgdama į Pareiškėjo prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, 102 straipsniu, 16 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 10 straipsniu ir 28 straipsnio 1 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 132 punktu Atsakovė 2020 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“, kuriuo buvo nuspręsta pradėti rengti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr.TS-48 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, keitimą (koreguojant (tikslinant) kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius). 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas gavo gyventojų prašymą (peticiją) (reg. Nr. (2.19)M4-42) imtis veiksmų, kad būtų atšauktas 2020 m. birželio 18 d. Atsakovo priimtas Pareiškėjui palankus sprendimas Nr. TS-213. Vadovaujantis šiuo prašymu trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Atsakovą siūlydamas pripažinti netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“. 2020 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautą piliečių prašymą priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino netekusiu galios paties Atsakovo 2020 m. birželio 18 d. priimtą sprendimą Nr. TS-213. LR viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 2 straipsnio 9 punkte nurodoma, kad individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas sprendimas konkrečiai skirtas ir susijęs su Pareiškėju (jo valdomu žemės sklypu), todėl laikytina, kad jis (Skundžiamas sprendimas) yra individualus administracinis aktas. Sprendžiant dėl Pareiškėjo reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą, būtina įvertinti Skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas administraciniu aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Pažymėtina, kad Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) ne kartą pažymėjo, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kur| reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAI 8 straipsnio imperatyvais. Nagrinėjamu atveju Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai, kurių pagrindu pripažintas netekusiu galios Atsakovo 2020 m. birželio 18 d. priimtas sprendimas Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“. Pažymėtina, kad vienintelis motyvas, kuriuo vadovavosi Atsakovas priimdamas Skundžiamą sprendimą yra 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautas piliečių prašymas (Peticija), tačiau iš Skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis Atsakovas vadovavosi nuspręsdamas panaikinti 2020 m. birželio 18 d. savo paties priimtą sprendimą Nr. TS-213. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Skundžiamame sprendime tebuvo nurodytas tik sprendžiamas klausimas, 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymas, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, bei priimto administracinio akto apskundimo tvarka. Vadovaujantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, akivaizdu, jog Atsakovo priimtas Skundžiamas sprendimas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas nemotyvavo, kodėl nusprendė panaikinti 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. TS-213. Nurodyti Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl Skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje papildomai nurodė, kad projektas nuo 2015 m. / 2016 m. iki dabar nekito, yra toks pat, kaip vertinimo procedūroje. Atsakovas nenurodė, kokia konkreti žala būtų padaryta. Karkasas yra beveik visame rajone. Skundžiamu aktu užkertama tolesnė procedūra, nenurodoma, kokie interesai gali būti pažeisti.
Atsiliepimas
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą sieja su pareiškėjos interesų įstatymo nustatyta tvarka plėtoti ir vystyti paukštininkystės verslą jai priklausančiame žemės sklype pažeidimu bei skundžiamą sprendimą laikydama individualiu administraciniu aktu, kuriam, pagal pareiškėją, taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir LR VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.), teigia, kad skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas neatitinka šių reikalavimų, nes jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai. Atsakovė, nesutinka su pareiškėjos pozicija ir atsižvelgdama į skunde išdėstytas faktines aplinkybes, reiškiamo reikalavimo pobūdį, taip pat į jos norimo ginčyti Savivaldybės tarybos sprendimo, kaip teisės akto, ypatumus, mano, kad pareiškėjos teisinis statusas neatitinka reikalavimų, nustatytų LR ABTĮ 112 straipsnyje, 113 straipsnio 1 dalyje, todėl skundas neturėtų būti nagrinėjamas ir administracinė byla turėtų būti nutraukta. Iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja nesutinka su Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo atsakovė nusprendė pripažinti netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“. LR VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir LR TPĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai, o pagal 14 straipsnio 5 dalį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus; savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Taigi savivaldybės lygmens bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kuriuos turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai), tokie teritorijos vystymo bei naudojimo principai, privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, nustatyti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-48 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. Šią atsakovės poziciją pagrindžia ir nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuomet teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005, 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007). Atsakovė, atsižvelgdama į tai, mano, kad savivaldybės lygmens bendrajam teritorijos planui atitinkant bendruosius norminio akto požymius, su aptariamu aktu tiesiogiai susiję (jį keičiantys ir pan.). Savivaldybės tarybos sprendimai taip pat laikytini norminiais administraciniais teisės aktais, kurių apskundimui taikytina kitokia, nei skundo dėl individualaus sprendimo pateikimo teismui, tvarka. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo atsisakoma keisti bendrąjį planą (norminis administracinis teisės aktas), reiškia ir tai, jog prašoma ištirti šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai skunde ir nesuformuluotas. Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti taikytina LR ABTĮ nustatyta prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tvarka. LR ABTĮ 112 straipsnio 1-2 dalyse pateikiamas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems įstatymų leidėjas nustatė teisę kreiptis abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o LR ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatė, kad individualia tvarka prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. . Pažymėtina, kad pareiškėjos naudai atsakovės 2020 m. birželio 18 d. priimtas sprendimas Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“, atsakovės panaikintas skundžiamu sprendimu, laikytinas tik prielaida, vadovaujantis privaloma sprendimų priėmimo dėl teritorijų planavimo tvarka, galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui (korekcijoms) patvirtinti, kuriuo ir būtų daroma įtaka tam tikrų asmenų teisėms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo ginčija administracinį aktą, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi savarankiškos teisinės galios, tačiau kartu prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, toks prašymas nelaikytinas kaip susijęs su individualia byla ir dėl jo atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas negali būti reiškiamas (LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje I-8735-789/2015). Iš skundo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėja nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, o keldama individualų administracinį ginčą dėl Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu galimai pažeistų jos teisių, nekelia jokio reikalavimo dėl jos pažeistų teisių gynimo, o pareiškėjos reikalavimas yra tiesiogiai siejamas su Raseinių rajono savivaldybės teritorijų planavimo teisėtumu ir kildinamas iš jo, todėl, atsakovės nuomone, toks pareiškėjos reikalavimas nepatenka ir į minėtojo LR ABTĮ 113 straipsnio reguliavimo sritį. Vis dėlto, teismui nustačius pareiškėjos materialinį suinteresuotumą ir atitinkamai šiuo atveju teisę kreiptis į teismą dėl Savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, ar nusprendus skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą laikyti individualiu administraciniu aktu, atsakovė pasisako ir dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui. Pareiškėja, laikydama skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą individualiu administraciniu aktu, iš esmės teigia, kad atsakovė priimdama šį sprendimą neišdėstė sprendimo priėmimo faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo bei motyvų ir taip pažeidė LR VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad minėto straipsnio reikalavimai nenustato įpareigojimų viešojo administravimo subjektui priimti tokį individualų teisės aktą, kuriame būtų nurodyti absoliučiai visi teisės aktai ir absoliučiai visos faktinės aplinkybės. Priešingai, kaip paminėta, nuostata įpareigoja nurodyti tik pagrindinius teisės aktus ir pagrindines faktines aplinkybes, kurių pakaktų akto adresatui suprasti sprendimo esmę ir turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015). Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pati pareiškėja skunde nurodė skundžiamo sprendimo priėmimo faktines aplinkybes, duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėja ginčydama Savivaldybės tarybos sprendimą visgi supranta skundžiamo sprendimo esmę ir turinį, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai, neva jai yra nežinomi skundžiamo Savivaldybės tarybos sprendimo nei faktinis, nei teisinis pagrindas, nei tokio sprendimo priėmimo argumentacija, yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą. Pareiškėja skunde nuosekliai dėsto faktines aplinkybes, susiklosčiusias ir pareiškėjos vertintinas, kaip pažeidžiančias pastarosios teises skundžiamo sprendimo priėmimo kontekste, o būtent pareiškėja nurodė, kad 2015 m. nusprendė vystyti ir plėsti paukštininkystės verslą, pastatyti paukštininkystės kompleksą Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje. Šiuo tikslu nuosavybės teise įsigijo du žemės sklypus, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo nuomos, kuris patenka į ginčijamo Savivaldybės tarybos sprendimo reguliavimo sritį (jam taikytinus veiklos apribojimus). Kaip pareiškėja nurodo, įgyvendinusi poveikio aplinkai vertinimo procedūros reikalavimus ir gavusi suinteresuotų institucijų, gyventojų pritarimą, 2020 m. kovo 12 d. prašymu Nr. 2020/03/12 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) dėl Raseinių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo/koregavimo. Šio prašymo pagrindu, Savivaldybės administracija parengė ir atsakovei pateikė svarstyti sprendimo projektą dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, o atsakovė, tenkindama šį pareiškėjos prašymą 2020 m. birželio 18 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“. Be kitų aplinkybių, pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovei 2020 m. rugpjūčio 25 d. gavus vietos gyventojų pareiškimą (peticiją), atsakovė priėmė skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą, pažymėjo, kad vienintelis tokio sprendimo priėmimo motyvas yra minėtasis gyventojų kreipimasis, toliau nurodė, kad nėra aišku, kokiomis normomis vadovautasi priimant skundžiamą sprendimą bei nesusietos faktinės aplinkybės su taikomomis teisės normomis. Pažymėtina, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo, faktinių įvykių eigą gyventojų bendruomenei reiškiant aiškų ir kategorišką nepritarimą pareiškėjos pageidaujamai veiklai vykdyti atspindi ne tik byloje esantys duomenys, bet ir visuomenės informavimo priemonėse viešinama informacija. Ši informacija patvirtina ne tik aiškiai išreikštą gyventojų poziciją pareiškėjos atžvilgiu, komplikuotą gyventojų bendruomenės ir pareiškėjos, kaip verslo subjekto, santykių eigą, bet ir pačios pareiškėjos pakankamą informuotumą, suvokimą, kodėl atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas tvirtina teisingumo ministras. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 16 punktu teisės aktas gali turėti preambulę, ji dėstoma teisės akto pradžioje; rengiant naują teisės akto projektą, preambulėje paprastai nurodomas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas; preambulė būtina, jei teisės aktu įgyvendinamas įstatymas ar kitas teisės aktas; kai teisės akte sprendžiami klausimai pagal tam tikro subjekto teisės aktuose nustatytą kompetenciją, preambulėje gali būti nurodomi veiksmų tikslai. Pagal Rekomendacijų 17 punktą, kai teisės aktas keičiamas, preambulėje teisinis pagrindas paprastai nenurodomas, o pagal 85 punktą, teisės aktas gali būti pripažintas netekusiu galios atskiru teisės aktu arba priimant naują tuos pačius teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą. Vadovaujantis Rekomendacijomis, matyti, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, atsakovė nėra įpareigota nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo preambulėje nurodyti su šio sprendimo priėmimo visus susijusius teisės aktus. Kaip pati pareiškėja ir nurodo, iš skundžiamo Savivaldybės tarybos sprendimo preambulės matyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis yra priimtas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei nurodytas tokio sprendimo priėmimo motyvas/faktinis pagrindas - 2020 m. rugpjūčio 25 d. piliečių prašymas. Sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga paminėti tai, kad atsakovė išreikšdama valią priimant skundžiamą sprendimą vadovavosi šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte išdėstytomis aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, teisės akto projekto lydimieji dokumentai – šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai, taip pat kiti su teisės akto projektu susiję dokumentai. Vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-257 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 35 punkto 2 papunkčiu, Tarybos sprendimų projektai rengiami laikantis šio Reglamento ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytos tvarkos; kartu su Projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame paprastai nurodomi projekto tikslai, esmė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (norminiams teisės aktams), lėšų poreikis sprendimui vykdyti ir kiti reikalingi paaiškinimai. Reglamento 35 punkto 4 papunktyje iš esmės nustatyti atvejai, kuomet aiškinamasis raštas nebūtinas projektams, pvz.: kai teikiami procedūriniai ar politinio pobūdžio, darbo, valstybės tarnybos teisinių santykių įgyvendinimo sprendimai, informacijos teikimo atvejais. Reglamento 3 priedu patvirtinti ir išdėstyti aiškinamojo rašto formai ir turiniui keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, matyti, kad atsakovės priimamų sprendimų sudėtine dalimi laikomas aiškinamasis raštas. Šią poziciją atsakovė pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria pažymima, kad aiškinamieji raštai, taip pat ir kiti dokumentai prie ginčijamų sprendimų laikomi sudėtinėmis tokių sprendimų dalimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jo priėmimo papildomas teisinis bei faktinis pagrindas yra nurodytas 2020 m. rugsėjo 1 d. aiškinamajame rašte „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios projekto“ (toliau – ir aiškinamasis raštas). Aiškinamojo rašto 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautą prašymą (pridedama), Raseinių rajono savivaldybės administracija, siūlo pripažinti netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“; Raseinių rajono savivaldybės administracija nėra pradėjusi teritorijų planavimo procedūros Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) (1 punktas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų; šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius; Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, 6.4.1. papunkčiu, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu; atsižvelgiant į gyventojų prašymą, bus patenkinti dalies Raseinių rajono gyventojų poreikiai. Aiškinamajame rašte taip nurodyta, kad prie skundžiamo sprendimo projekto yra pridedamas 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautas prašymas (gyventojų peticija), kuriame aiškiai nurodyta gyventojų nepritarimo teritorijos planavimo korekcijoms priežastis – viešas interesas išsaugoti kraštovaizdį, švarią aplinką, saugų gyvenimą, suformuluotas aiškus ir konkretus atsakovei, kaip vietos bendruomenės atstovaujamajai institucijai prašymas – imtis veiksmų, kad būtų atšauktas pareiškėjai palankus Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ dėl karkaso keitimo ir paukštyno statybos, atstovauti Girkalnio seniūnijos gyventojų interesus <...>. Iš to darytina išvada, kad skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas atitinka LR VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatytus reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas pareiškėjai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir LR VSĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos savivaldos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba (1 papunktis). Įstatymų leidėjas taip yra išskyręs savivaldybės teritoriniu atžvilgiu reikšmingus subjektus - gyvenamosios vietovės bendruomenes, kurios pagal LR VSĮ 3 straipsnio 12 dalį apibrėžiamos kaip savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). LR VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti vietos savivaldos principai, pvz.: bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, pagal kurį savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (8 punktas), savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, reiškiantį, kad savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas (9 punktas), plėtros ir veiklos planingumo, kuriuo savivaldybė įpareigota savo veiklą vykdyti pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) privalo įtraukti ir savivaldybės gyventojus (11 punktas) ir kt. neabejotinai patvirtinta, kad vietos gyventojams Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduotos savivaldos teisės paskirtis – įgyvendinti pastarųjų teises per jų pačių demokratiniu pagrindu išrinktus atstovus, kurių esminė veiklos kryptis – gyventojų bendruomenės (visuomenės) interesų atstovavimas. LR VSĮ 10² straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad LR TPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro: visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais (1 punktas), visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus (5 punktas), o pagal to paties straipsnio 2 dalį, visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus, neabejotina, kad visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese svarba pagrindžiama ne tik LR VSĮ nuostatomis, bet ir specialiaisiais teritorijų planavimą ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas reguliuojančiais teisės aktais. Savivaldybės bendrųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese reglamentuoja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Be kita ko, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), įtvirtintas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, iš esmės nustatant, kad suinteresuota visuomenė, šių Nuostatų nustatyta tvarka informuojama, konsultuojama ir dalyvauja teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, taip pat turi galimybes teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Pagal Nuostatų 6.4.1. papunktį, visuomenė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikia raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos <...>, o pagal 6.4.2. papunktį, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja, būdama privataus verslo veiklos srities subjektas, teisminiu būdu ginčydama skundžiamą sprendimą, siekia eliminuoti suinteresuotą visuomenę iš savivaldybės teritorijos planavimo proceso, tačiau, kaip matyti, nurodyti teisės aktai įpareigoja atsakovę teritorijų planavimo procese paisyti vietos savivaldoje įtvirtinto gyventojų bendruomenės interesų prioriteto ir atsižvelgti į pastarosios nuomonę teritorijų planavimo procese. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad asmenų, kurių teises ir interesus teritorijų planavimas liečia, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas, todėl gyventojų bendruomenės teises dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su bendrojo plano korekcijomis, atsakovė, kaip vietos savivaldos atstovaujamoji institucija, turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, aiškindamas aplinkos apsaugos konstitucines nuostatas, nuosekliai pažymi, jog vienas iš valstybės veiklos tikslų, expressis verbis įtvirtintų Konstitucijoje, yra užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką; jose įtvirtintas konstitucinis aplinkos apsaugos imperatyvas; asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga, o gamtinės aplinkos objektų apsauga bei gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas laikytini viešuoju interesu, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2003 m. spalio 29 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Nagrinėjamo atvejo kontekste, atsakovė sprendė klausimą dėl privataus investitoriaus (pareiškėjos) ir viešojo gyventojų bendruomenės interesų teisingos pusiausvyros ir vykdydama aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į savo, kaip institucijos esmę, atsižvelgė į gyventojų kreipimąsi, kaip aiškią viešojo intereso išraišką ir priėmė pareiškėjos skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, nėra jokio pagrindo teigti, kad panaikinus skundžiamą Savivaldybės tarybos sprendimą, pareiškėja įgis teisę statyti paukštininkystės kompleksą jos pageidaujamoje teritorijoje ir vystyti norimą verslą, kadangi šios teisės įgijimui reikalingas baigiamasis dokumentas, t. y. atsakovės sprendimas patvirtinti su visuomene suderintus, viešai apsvarstytus ir įvertintus bendrojo plano pakeitimus. Palyginti Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių balsų pasiskirstymą 2020 m. birželio 18 d. posėdyje svarstant pareiškėjos prašymą, šio pagrindu priimant sprendimą Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ (iš 23 balsų: už – 14) ir 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje svarstant gyventojų prašymą, šio pagrindu priimant sprendimą Nr. TS-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (iš 23 balsų: vienbalsiai už – 23), matyti aiški atstovaujamosios savivaldos institucijos valia, atstovaujant gyventojų bendruomenės interesus užtikrinti viešąjį interesą į saugią ir švarią aplinką, taigi hipotetiškai galima teigti, kad, nesant pasikeitusioms aplinkybėms, pakartotinai svarstant ginčo klausimą būtų priimtas analogiškas sprendimas. Itin reikšminga paminėti, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-228 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės Girkalnio seniūnijos vietos gyventojų apklausos rezultatų patvirtinimo ir nepritarimo UAB „Agrovera“ planuojamai ūkinei veiklai“ nusprendė patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės Girkalnio seniūnijos apklausiamos teritorijos vietos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, apklausos, vykdytos 2017 m. gegužės 5 – 6 d., rezultatus (1 punktas), kurių pagrindu nepritarė UAB „Agrovera“ iniciatyvai Raseinių rajono savivaldybės Girkalnio seniūnijoje Pakalniškių kaime statyti paukštyną (viščiukų/broilerių auginimas ir realizavimas) (2 punktas). Be to, vadovaujantis LR ABTĮ 94 straipsniu, kuriame nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama, Rekomendacijų 86 punktu, kuriame nustatyta, kad teisės akto, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios kiti teisės aktai ar atskiros jų nuostatos, pripažinimas netekusiu galios neatkuria juo pripažintų netekusiais galios teisės aktų galiojimo, akivaizdu, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, jokiu būdu pareiškėjai nebus suteikiamos, juolab atkuriamos teisės statyti paukštininkystės kompleksus, vysti šį verslą nuomojame valstybinės žemės sklype, kuriame vykdomai veiklai taikytini atitinkamai apribojimai, kadangi konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovė pakartotinai atkreipia teismo dėmesį į pareiškėjos skunde teikiamą klaidingą informaciją, neva skundžiamu sprendimu pastarajai apribota teisė vystyti veiklą, statyti paukštininkystės kompleksą pareiškėjai priklausančiame sklype, adresu, (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos pateiktą valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 6 d. išrašą, minėtąjį sklypą, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, pareiškėja naudoja Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos terminui nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2040 m. rugsėjo 28 d., pagrindu. Be kita ko, pagal pareiškėjos pateiktus valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. gruodžio 14 d. išrašus, pareiškėja greta esančius žemės sklypus įsigijo 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ASR2643 pagrindu. Pažymėtina, kad minėtąją sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, bei gretimų žemės sklypų pirkimo-padavimo sutartį pareiškėja sudarė galiojant Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, patvirtintam Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-48 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, esant pareiškėjos sandorių sudarymo metu šiuo planu nustatytiems apribojimams. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja inicijuodama norimo verslo plėtrą, žinojo apie Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu taikytinus veiklos ribojimus, tačiau, neatsižvelgdama į tai, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį esamos žemės naudojimo sąlygomis, įsigijo greta esančius kitus žemės sklypus, taigi, manytina pervertino savo privačius interesus ir lūkesčius Raseinių rajono gyventojų bendruomenės atžvilgiu, laisva valia prisiėmė veiklos riziką, galimas neigiamas pasekmes, o nagrinėjamu atveju skųsdama atsakovės priimtą sprendimą kelia nepagrįstus reikalavimus. Kaip matyti, vadovaujantis viešojo intereso prioritetu prieš privataus verslo subjekto (pareiškėjos) komercinį interesą, skundžiamo sprendimo panaikinimas esamomis aplinkybėmis, būtų iš esmės beprasmis procesas, kadangi tai pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, jos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pats bendrovės direktorius žino visas faktines aplinkybes, teisinis pagrindas skundžiamame akte yra nurodytas. Teismas skundžiamo akto ekonominiu aspektu nevertina. Nurodė, kad birželio mėn. aktas buvo tiesiog panaikintas. Pažymėjo, kad buvo gyventojų nuogąstavimų dėl kvapo, nuotekų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Agrovera“ skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. TS-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą / keitimą; koregavimo / keitimo tikslas – gamtinio karkaso, rajono vidinio stabilizavimo arealo teritorijos tikslinimas.
Atsakovės 2020 m. birželio 18 d. sprendimu TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“, atsižvelgiant į UAB „Agrovera“ prašymą, nuspręsta pradėti rengti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-48 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, keitimą (koreguojant (tikslinant) kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius).
Atsakovės 2020 m. birželio 18 d. sprendimas panaikintas skundžiamu Sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižlegiant į 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautą piliečių prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis).
Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017 nurodoma, kad teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokio specialaus teisės akto, kuris leistų Raseinių rajono savivaldybės tarybai panaikinti 2020 m. birželio 18 d. priimtą sprendimą Nr. TS-213, kuris buvo priimtas atsižvelgiant būtent į pareiškėjos prašymą.
2020 m. rugsėjo 1 d. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus aiškinamajame rašte nurodoma, kad Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus“ 6.4.1 papunkčiu pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.
Šiuo atveju skundžiamo Sprendimo aiškinamajame rašte tik nurodoma nuostata, numatanti teisę pateikti pasiūlymus planavimo organizatoriui arba informacinėje sistemoje. Kartu abstrakčiai apibendrinama, kad atsižvelgiant į gyventojų prašymą, bus patenkinti dalies Raseinių rajono gyventojų poreikiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tų pačių Nuostatų sekančiuose papunkčiuose numatoma, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (6.4.2 p.); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; visuomenės dalyvavimo ataskaitą, visuomenės pasiūlymų ir atsakymų į juos kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais planavimo organizatorius teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (6.4.3 p.).
Taigi iš šių normų viseto darytina išvada, kad gautas pasiūlymas visų pirma nagrinėjamas, apsvarstomas, įvertinamas. Skundžiamo akto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektas derinamas pagal reglamentą, svarstomas komitetuose. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai (įrodymai), iš kurių būtų galima matyti, kad gautas pasiūlymas buvo apsvarstomas, įvertinamas. Nei skundžiamame Sprendime, nei skundžiamo Sprendimo aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokie dalies Raseinių rajono gyventojų poreikiai bus patenkinti, aiškinamajame rašte nėra vertinamas Girkalnio seniūnijos gyventojų peticijos turinys.
Taigi planavimo organizatorius privalo įvertinti jam suinteresuotos visuomenės ar atskirų visuomenės narių pateiktas pastabas bei siūlymus ir, nors jie planavimo organizatoriui nėra privalomi, vis dėlto jis iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokius pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu.
Kaip jau buvo minėta, skundžiamo Sprendimo aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokie konkretūs įstatymų saugomi Girkalnio seniūnijos gyventojų interesai bus apsaugoti priėmus skundžiamą Sprendimą (panaikinus 2020 m. birželio 18 d. sprendimą). Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A14–1240/2006 teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjų norai, kad šalia jų gyvenamųjų namų nebūtų statomi nauji daugiabučiai pastatai, kad nepagausėtų gyventojų ir automobilių jų gyvenamojoje aplinkoje, kad nepadaugėtų triukšmo, kad aplink būtų statomi jų skonį ir pageidavimus atitinkantys pastatai ir panašiai, yra suprantami, tačiau šių pareiškėjų interesų negarantuoja ir negina įstatymas. Gyvenamųjų namų statyba ir su tuo tiesiogiai susijęs gyventojų, automobilių skaičiaus, triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, kurį turėjo numatyti pareiškėjai, apsigyvendami ginčo teritorijoje. Nurodytų aplinkos veiksnių išaugimas, teisėjų kolegijos teigimu, galėtų būti draudžiamas tik tuo atveju, kai tai viršytų teisės aktuose įtvirtintas ribines normas (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–1240/2006). Administracinėje byloje Nr. A143- 428 III. Informacinė dalis 167/2008 buvo nustatyta, jog skundžiamais detaliojo plano sprendiniais suplanuota teritorija patenka į numatomos Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, iš kurios visi šioje teritorijoje gyvenantys asmenys (nuolatiniai gyventojai) bus iškeldinti, o jų nekilnojamasis turtas bus paimtas visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Pareiškėjai šioje byloje iš esmės siekė apginti savo teises gyventi sveikoje aplinkoje, o jų manymu, skundžiamo detaliojo plano sprendiniais ši jų teisė būtų pažeista. Kadangi iš to pareiškėjai kildino savo teisę apskųsti nurodytą atsakovo sprendimą ir juo patvirtintą detalųjį planą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad planuojama būsimos laisvosios ekonominės zonos teritorija, kurioje (įsteigus tokią zoną) neturi būti nuolatinių gyventojų (tuo pačiu ir pareiškėjų), konstatavo, jog pareiškėjų teisių ir interesų aplinkos apsaugos aspektu konfliktas nurodytu planu eliminuojamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 straipsnio 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad skundžiamas detalusis planas (realizavus jo sprendinius ir įsteigus minėtą laisvąją ekonominę zoną) aplinkos apsaugos aspektu neturės įtakos pareiškėjų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams (2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–167/2008).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, ginčui aktualias teisės normas, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 18 d. sprendimas priimtas remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pareiškėjai pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan., kad sprendimo priėmimo metu buvo tokios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja negalėjo pasitikėti atsakovės priimto akto teisėtumu ir turėti teisėtų lūkesčių. Taip pat nei skundžiamame Sprendime, nei jo aiškinamajame rašte nenurodyti motyvai, paaiškinantys, kokie konkretūs įstatymų saugomi Girkalnio seniūnijos gyventojų interesai bus apsaugoti priėmus skundžiamą Sprendimą. Taigi kartu sutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis).
Darytina išvada, kad atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos priimtas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. TS-275 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovė įpareigotina priimti naują sprendimą dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įvertindama pareiškėjos 2020 m. kovo 12 d. prašymą inicijuoti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą (keitimą) ir į Girkalnio seniūnijos gyventojų peticiją (Raseinių rajono savivaldybėje gautą 2020 m. rugpjūčio 25 d.).
Pažymėtina, kad gero administravimo principas siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurios reikšmė susijusi su žmogaus teisių įgyvendinimu Europos Sąjungoje. Chartijos 41 straipsnis apibrėžia gero administravimo sąlygas, kurios garantuoja kiekvienam asmeniui teisę reikalauti, kad ES institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, sąžiningai ir per priimtiną laiką.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo, prie kurio pridėtas 2021 m. sausio 18 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3666, pagrindžiantis pareiškėjos patirtas išlaidas.
Pareiškėjos atstovo parengtame prašyme nurodoma, kad 350 Eur išlaidų sudaro susipažinimas su dokumentais, teisinis vertinimas, konsultacijos. Pažymėtina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015), todėl atskirai 350 Eur suma už šiuos teisinius veiksmus nepriteistina.
Taip pat 2021 m. sausio 18 d. prašyme nurodoma, kad pareiškėja patyrė 850 Eur išlaidų už skundo parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2020 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1398,5 Eur, darytina išvada, kad už 2020 m. spalio 27 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 3496,25 Eur. Taigi 850 eurų suma neviršija maksimalios galimos sumos.
Pareiškėjos atstovo prašyme taipogi prašoma priteisti 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda
Advokatas Valdas Rakauskas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 19 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. 38 minutes. Už dalyvavimą 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteisiama 290,96 Eur (1454,80 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2020 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad 300 eurų išlaidų suma patirta ne tik už atstovavimą teismo posėdyje, bet ir už pasirengimą atstovavimui teisme, galėtų būti priteistina visa 300 eurų suma.
Taip pat pareiškėja 2020 m. spalio 28 d. sumokėjo 22,5 eurų sumą už žyminį mokestį (nurodymas Nr. 3645, Luminor bankas).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, priteistina išlaidų suma mažintina iki 50 proc. ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 586,25 Eur, t. y. 50 proc. 1172,5 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovera“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. TS-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. TS-213 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Įpareigoti atsakovę Raseinių rajono savivaldybės tarybą iš naujo priimti sprendimą dėl Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, atsižvelgiant į pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovera“ 2020 m. kovo 12 d. prašymą inicijuoti Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą (keitimą) ir į Girkalnio seniūnijos gyventojų peticiją (Raseinių rajono savivaldybėje gautą 2020 m. rugpjūčio 25 d.).
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovera“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos tenkini iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos 586,25 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 25 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Agrovera“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.