Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-166/2013

Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03868-2012

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;.

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu 40 parų;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5,6 dalimis, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės apimtos, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmės, iš dalies sudėtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirta A. U. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-11-13 07.47 val. iki 2012-11-14 15.15 val.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys dėl 540 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nurodyta turtinė žalą priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. U..

Nukentėjusiosios Ž. Ž. - Elbarbari civilinis ieškinys dėl 630,74 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. U..

Nukentėjusiosios J. V. civilinis ieškinys dėl 450 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad 2012-10-01, laikotarpiu nuo 13.30 iki 14.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 7, užėjęs į palatą Nr. 214 iš spintoje gulėjusios rankinės pagrobė nukentėjusiajai N. K. priklausančią piniginę, 30 litų vertės, kurioje buvo 140 litų grynųjų pinigų, Swedbank, AB banko mokėjimo kortelė, išduota jos vardu, Swedbank, AB banko internetinės bankininkystės kortelė, išduota jos vardu, asmens tapatybės kortelė, išduota jos vardu, dukros D. K., gim. 2001-07-15, neįgalumo pažymėjimas, DnB banko mokėjimo kortelė, išduota M. D. vardu, taip pagrobdamas nukentėjusiajai N. K. priklausantį 170 litų vertės turtą.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-10-01, laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.40 val., VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 7, palatoje Nr. 214 iš spintoje gulėjusios rankinės pagrobęs nukentėjusiajai N. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo N. K. vardu išduota Swedbank, AB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys (PIN kodas), juos neteisėtai įgijo ir laikė iki tol, kol tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, banko kortelę ir prisijungimo duomenis išmetė.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-10-01, laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.40 val., VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 7, palatoje Nr. 214 pagrobęs nukentėjusiosios N. K. vardu išduotą Swedbank, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą), tą pačią dieną apie 14.40 val. prie parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, paprašydamas nepažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įdėti minėtą banko kortelę į AB SEB banko bankomatą ir surinkti PIN kodą bei išgryninti 300 Lt, nurodydamas, kad pats nemoka naudotis bankomatu.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-10-01, apie 14.40 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudodamas pagrobtą nukentėjusiosios N. K. vardu išduotą Swedbank, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jo prašymu nepažįstamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įdėjo į AB SEB banko bankomatą, esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 296, ir, surinkęs PIN kodą, per du kartus išgrynino 300 litų ir juos perdavė A. U., tokiu būdu pastarasis apgaule užvaldė nukentėjusiajai N. K. priklausančius 300 litų.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-11-03, apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, VšĮ Vilniaus Universitetinėje Antakalnio ligoninėje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g. 57, užėjęs į palatą Nr. 310 nuo spintelės pagrobė Ž. Ž.-E. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“, 610,74 litų vertės, su jame buvusia „Omnitel“ SIM kortele, 20 litų vertės, taip pagrobdamas nukentėjusiajai Ž. Ž.-E. priklausantį 630,74 litų vertės turtą.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-11-05, apie 18.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 7, užėjęs chirurgijos skyriuje į palatą Nr. 13 iš spintelės pagrobė J. V. priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 300“, 300 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 50 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 litų vertės, taip pagrobdamas nukentėjusiajai J. V. priklausantį 450 litų vertės turtą.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2012-11-12, laikotarpiu nuo 08.20 iki 09.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 7, užėjęs į palatą Nr. 4 nuo spintelės pagrobė V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 4S 16 GB Black“, 2199 litų vertės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad į ligonines palatas jis įeidavo laisvai, negadindamas durų ar spynų. Kaip nurodo apeliantas Santariškių ir Antakalnio ligoninės yra valstybinės įstaigos, į kurias įėjimas laisvas kiekvienam žmogui, o nusikalstamos veikos buvo padarytos dienos metu. Apeliantas pažymi, kad į ligonines jis užeidavo be tikslo ką nors pavogti, o prašyti pinigų ir telefonus paimdavo spontaniškai. Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis prieštarauja ankstesniems nuosprendžiams, todėl prašo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, jog visos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Pažymima, kad dėl padarytų nusikaltimų apeliantas visiškai prisipažino ir labai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė skundą tenkinti ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d., gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nors apeliantas nesutinka su veikos kvalifikacija bei prašo skirti švelnesnę bausmę, tačiau aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistojo A. U. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d. bei paskyrė tinkamą bausmę.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2010).

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad A. U. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kurias padarė įsibraudamas į ligoninės patalpas bei pagrobdamas svetimą turtą. Apeliantas neneigia, kad svetimą turtą jis pavogė iš ligoninės palatų, tačiau nurodo, kad į ligoninių palatas jis įeidavo laisvai, negadindamas durų ar spynų, be to, dienos metu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis į ligoninės palatas patekdavo prieš ligonių, kurie tuo metu gydėsi ligoninėse ir laikinai gyveno tose palatose, valią, jiems nežinant ir neturėdamas leidimo į jas patekti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06 23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 15 p. nurodyta, kad kai į patalpą patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Taip pat, kaip jau buvo minėta, kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistasis A. U. įeidavo į ligonines, užeidavo į palatas, į kurias neturėjo teisės užeiti, kadangi jose gali būti tik pacientai, ligoninės personalas bei nustatytomis valandomis pacientų artimieji. Šiuo atveju, nuteistasis nebuvo nei gydomas, nei nebuvo gydomųjų giminaitis, dėl ko jam patekimas į ligoninės patalpas buvo ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nuteistasis A. U. parodė, jog į ligoninės palatas jis užeidavo tikslu prašyti pinigų. Taigi į palatas jis patekdavo, nors neturėjo teisės į jas patekti, todėl faktas, kad apeliantas tai darė dienos metu bei nesugadindamas durų ar spynų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi vertinamas pats įsibrovimo prieš asmenų valią ir jiems nežinant faktas. Nors nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis prieštarauja ankstesniems nuosprendžiams, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ankstesni nuosprendžiai nesvarstytini. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nagrinėjamu atveju nuteistojo A. U. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. apylinkės teismas kvalifikavo teisingai.

Taip pat nuteistasis A. U. prašo bausmes apimti pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 10 d. bei skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad visos nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi. Aukštesnės instancijos teismas šiuos nuteistojo A. U. skundo argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, todėl baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės galutinės bausmės bendrinti apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d.). Tai pat pažymėtina, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo tęstiniai, jie atskiri ir užbaigti, todėl bendrinant bausmes nėra pagrindo taikyti BK 63 str. 10 d. Nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimo įstatymo nuostatų teismas nepažeidė.

Kolegija taip pat nemato pagrindo švelninti nuteistajam A. U. paskirtos bausmės. Pirmos instancijos teismas spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, įvertino tai, kad A. U. padarė 7 tyčines nusikalstamas veikas, kurios susijusios su turto pagrobimu ir iš kurių keturios yra priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, padarytos įsibraunant į patalpas, dvi veikos susijusios su neteisėtu disponavimu svetima banko kortele ir pinigų nuo kortelės nuėmimu, viena veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė, jog A. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Pirmos instancijos teismas skirdamas A. U. bausmę atsižvelgė ir jį neigiamai charakterizuojančią medžiagą bei tai, jog jis praeityje 7 kartus teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, kas kolegijos nuomone rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti. Akivaizdu ir tai, kad A. U. naujos nusikalstamos veikos iš esmės nėra atsitiktinio pobūdžio, o nuoseklus gyvenimo būdas, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtos ir jų švelninti kolegija nemato pagrindo. Pirmos instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. U. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendis teisėtas, pagrįstas ir jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.