Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kreditoriai byloje (tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų) – antstolė J. Ž., antstolė Rima Gražienė, BIGBANK AS, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko (e. b. l.58); teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretieji asmenys antstolė J. Ž., antstolė Rima Gražienė, BIGBANK AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“ atsilipimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byla išnagrinėta atsakovui, tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (e.b.l.1).

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 str., 3.26 str. 1 d.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo nelojalus, ieškovės nemylėjo ir negerbė, neinformavo apie turimus kreditus ir skolas, buvo įkalintas. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas su ieškiniu sutiko. Darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas numatytas CK 3.27 str., dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, todėl preziumuotina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1, 2 d.). Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę. Ginčo tarp šalių nėra. Todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei K. T. – paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui K. T. prigimtinė – (duomenys neskelbtini).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė sau išlaikymo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jis neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė dovanojimo pagrindu yra įgijusi butą, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24-26). Šis turtas yra įgytas dovanojimo pagrindu, todėl nedalintinas.

Ieškovė 2017 m. birželio 15 d., t. y. santuokoje, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), už 2500,00 Eur (e. b. l. 12, 22-23).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe - tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu <...> sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas <...>, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Ieškovė nurodė, kad šis automobilis laikytinas jos asmenine nuosavybe. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Taigi byloje tarp sutuoktinių nekilo ginčas dėl to, kad transporto priemonė yra ieškovės asmeninė nuosavybė (kaip ji nurodo). Ieškovė paaiškino, kad automobilis įgytas iš asmeninių lėšų, prie automobilio pirkimo prisidėjo jos motina, taip pat ieškovė gavo draudimo išmoką. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2017 m. balandžio 10 d. buvo išmokėta 2100,00 Eur draudimo išmoka (e. b. l. 13); taip pat, kad jos motina I. Č. nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio pervedinėjo kas mėnesį nuo 150,00 Eur iki 500 Eur (e. b. l. 120-133). Šių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įgijo už asmenines lėšas, ir jos valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau tokį prašymą išreiškė posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įgytas santuokos metu, nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir santuokinio turto padalijimo klausimas, bei tai, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, byloje esančius įrodymus, bei ieškovės valią automobilį įgyti asmenine nuosavybe, sprendžia, kad yra pagrindas automobilį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine K. T. nuosavybe (CPK 376 str. 3 d.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus BIGBANK AS filialui, UAB “Legal Balance” (vykdo antstolė J. Ž.), UAB “Prime Leasing” (vykdo antstolė Rima Gražienė) (e. b. l. 37-38). Ieškovė prašė šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas ir kreditoriai tam neprieštaravo. Todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolės BIGBANK AS filialui, UAB “Legal Balance” (vykdo antstolė J. Ž.), UAB “Prime Leasing” (vykdo antstolė Rima Gražienė) pripažintinos asmeninėmis atsakovo K. T. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteisiamos iš atsakovo.

Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 8,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T. (iki santuokos Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. T. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo K. T. palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini), K. T. santuokinę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

Kreditorinius įsipareigojimus BIGBANK AS filialui, UAB “Legal Balance” (vykdo antstolė) J. Ž., UAB “Prime Leasing” (vykdo antstolė Rima Gražienė) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažinti asmeninėmis atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,10 Eur (aštuonių eurų 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.