- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 1-6-455/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00855-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- Ž. P., P. P. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Rimantas Tijūnėlis
- Kategorijos
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Kristinai Latožienei, gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiesiems Ž. P., P. P.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2010-05-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 2008-05-08 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės apribojimu; 2009-08-12 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas neišnyukęs kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. ir A. A. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. G. ir A. A. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2009 m. lapkričio 29 d., apie 19.00 val., Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims; t.y., M. G. suėmęs už pečių du kartus stūmė nepilnametį P. P. į sieną, bei tęsdamas savo nusikalstmaą veiką sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis kartus Ž. P. į įvairias kūno vietas, o A. A., M. G. grumiantis su Ž. P., ne mažiau kaip tris kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas nepilnamečiui P. P., bei tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis kartus Ž. P. į įvairias kūno vietas, ir taip dėl dešinės alkūnės, dešinio klubikaulio, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos sužalojimų jie nežymiai sutrikdė Ž. P. sveikatą, bei dėl abiejų menčių ir kairio žasto sužalojimų jie nežymiai sutrikdė P. P. sveikatą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, gali būti, kad 2009 m. lapkričio 29 d., su A. A. atvažiavo iš Molėtų į Uteną, į (duomenys neskelbtini) Neradę draugo sėdo į taksi ir važiavo link namų. Prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), ar Nr. (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai neprisimena, stovėjo grupelė jaunuolių, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis. Sustojo, išlipo iš taksi automobilio priėjo prie P. P., norėdamas pasisveikinti. Priėjęs suėmė jam už pečių abiem rankom ir pasakė “sveikas“. Tuo metu kažkas iš nugaros sudavė smūgį. Atsisukęs pamatė Ž. P.. Tuo metu kai nusisuko pasižiūrėti kas smūgiavo, iš nugaros jam sudavė smūgį P. P.. Tuo metu iš taksi automobilio išbėgo A. ir gindamas nustvėrė P. P., o jis liko stumdytis su Ž. P.. Besistumdydami nugriuvo. Tada panelės pradėjo šaukti, jie nustojo muštis, sėdo į taksi ir išvažiavo. Jam P. P. iš anksčiau buvo pažįstamas, nes iš jo pirkdavo kontrabandines cigaretes. Ž. P., jo nuomone, buvo neblaivus. Tą dieną jis pats buvo truputį išgėręs, nes gėrė alų su A. A. Molėtuose.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, nei datos nei laiko tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2009 m. lapkričio 29 d., kartu su M. G. Molėtuose gėrė. Paskui sugalvojo atvažiuoti į Uteną. Vairavo taksi automobiliu. Sustoję pamatė nukentėjusiuosius ir jų draugus. M. G. išlipo iš automobilio su jais pasisveikinti. Paėmė P. P. už pečių. P. P. sudavė M. G. smūgį į nugarą. Kai tai pamatė, išlipo iš taksi automobilio. M. G. susikibo su Ž. P. ir abu besigrumdami nugriuvo ant žemės. Tada jis sudavė vieną smūgį P. P., jį atitraukė už nugaros
Nors kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis Ž. P. parodė kad 2009 m. lapkričio 29 d., vakare apie 19 val., ėjo iš parduotuvės į namus. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė jaunuolių grupę, tarp kurių buvo mano sūnus. Priėjo prie jų. Neužilgo privažiavo taksi automobilis, iš jo išlipo vaikinas ir tiesiai greitu žingsniu priėjo prie jo sūnaus. Tas vaikinas jo sūnų suėmė už pečių ir kelis kartus tardamas “ką, mažas, šunti“, trenkė į sieną. Tada jis bandė M. G. atitraukti nuo sūnaus. Tuo metu atsisukęs M. G. jam kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Jis sudavė atgal ir susigrūmė su M. G.. Vienu metu nuo smūgio į nugarą pargriuvo ant žemės, pamatė stovintį kaltinamąjį A. A.. Atsistojęs vėl bėgo prie sūnaus, kuris grūmėsi su M. G.. Pribėgus M. G. sudavė stiprų smūgį koja į šoną, ir jis nugriuvo. Tada M. G. pradėjo jį spardyti, o A. A. laikė sūnų prispaudęs prie sienos. Vėliau sūnui pargriuvus jį spardė. Vėliau A. A. pribėgo prie jo ir pradėjo spardyti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes ( b. l. 6-7 ).
Nukentėjusysis P. P. parodė, kad M. G. pažinojo iš anksčiau. Datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2009 m. lapkričio 29 d., jo tėvas atėjo vakare prie jo draugų pasižiūrėti ką jie daro. Tuo metu privažiavo taksi. M. G. išlipo iš taksi automobilio ir tiesiai priėjęs prie jo stvėrė už pečių, už gerklės sakydamas: “kū, vaikas“, ir trenkė į sieną. Tada Ž. P. bandė atitraukti M. G. nuo jo, tačiau tuo metu M. G. sudavė smūgį Ž. P., ir jie abu susikibo. Kaip atsirado A. A. neprisimena. Nelabai ką prisimena, nes buvo šokas, prisimena, kad jam, kai pargriuvo bandydamas M. G. atitraukti nuo Ž. P., jį spardė A. A..
Liudytojas R. M. parodė, kad 2009 m. lakričio 29 d., sutemus buvu su P. P. prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie jų priėjo P. tėvas. Nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės atvažiavo taksi automobilis, sustojo prie laiptinės. Išlipo iš taksi automobilio M. G., kuris atėjo tiesiai prie P., stvėrė ar tai pečių ar gerklės sakydamas “ką, vaikas“. Jam pasakė, kad čia yra P. tėvas. Tada M. G. atsisukęs sudavė smūgį P. tėvui. Jie abu pradėjo stumdytis. Tada jis nuėjo prie kitos laiptinės ir ten stovėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) liudytojas R. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d., apie 20.30 val., jis buvo savo namo (duomenys neskelbtini) kieme su savo draugu P. P.. Netrukus prie jų priėjo P. tėvas Ž. P. gyv. (duomenys neskelbtini). Su jais stovėdami po laiptinės stogeliu, šnekučiavosi. Pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) namo atvažiuoja taksi automobilis, Dauniškio firmos, geltonas. Iš automobilio išlipo M. pažįstamas M. G. su savo draugu, kurio nepažįsta ir anksčiau nematęs. Automobilyje liko sėdėti vienas taksistas daugiau nieko nebuvo. M. G. priėjo prie P. P. suėmė rankomis už pečių ir pasakė „Zdarov vaikas“, tuo metu prie jų priėjo P. tėvas ir bandė atitraukti G. už peties nuo sūnaus. M. atsisukęs ketino trenkti Ž. P. ir abu susistumdė, tiksliai kas kam sudavė M. nematė, stovėjo truputį atokiau ir į konfliktą nesikišo, bei iš karto išėjo. Jie, M. G. su Ž. P. pasistumdė apie 5-10 min. ir išsiskyrė. M. G. ėjo prie taksi automobilio ir norėjo sėsti į vidų. Tačiau apsisuko ir grįžo su savo draugu atgal, dėl ko M. nežino. Vėl pradėjo muštis, M. puolė Ž., o M. draugas stovėjo prie P. ir nieko nedarė. Po kurio tai laiko M. draugas prisijungė prie jo ir abu kartu mušė Ž. P.. Kiek kuris sudavė smūgių nežino, nes jis buvo prie kitos laiptinės po stogeliu. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. M. draugas neaukštas šviesiais trumpai kirptais plaukais, apie 18-19 metų amžiaus. Buvo su treningais, juoda striuke ir su kedais (b. l. 21).
Liudytojas D. M. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galėjo būti, 2009-11-29, kai buvo sutemę buvo su D. R. prie kitos laiptinės po stogeliu. Matė kaip atvažiavo taksi, išlipo kaltinamasis ir puolė nukentėjusiuosius. Kilo triukšmas. Visko tiksliai nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) liudytojas D. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 dieną apie 19-20 val. buvo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje su savo draugu D. R.. Iš pradžių buvo namo laiptinėje. Išgirdo gatvėje kažką triukšmaujant. Tuomet jis išėjo į lauką, o R. liko laiptinėje, nes buvo be striukės. Išėjęs pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo gatvėje iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu M., pavardės nežino, paėmęs už striukės krūtinės, tampo P. P., ir iš karto pradėjo trankyti jį rankų delnais per nugarą, veidą, kiek kartų sudavė nematė. Toliau stovėjo R. M. ir kitas vaikinas prie taksi automobilio. Taksi automobilyje buvo tiktai vairuotojas, daugiau žmonių nebuvo. Nuo Naujasodžio gatvės parduotuvės atėjo P. tėvas Ž. P., jis iš karto pabandė atitraukti M. nuo P. ir abu pradėjo stumdytis. Tuomet M. iš karto trenkė su kumščiu jam į veidą. Tai pamatęs nuo taksi automobilio atėjo kitas su M. buvęs vaikinas ir pradėjo muštis su P. P., jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti su kojomis. Kiek smūgių sudavė nematė, tačiau nemažai. M. su Ž. P. pargriuvę ant žemės stumdėsi tarp automobilių. Tuomet M. su tuo vaikinu pamatę tolumoje ateinančius žmones išsigando ir iš karto sėdę į taksi automobilį nuvažiavo. Kito vaikino buvusio kartu su M. nepažįsta, jis nedidelio ūgio, šviesiais plaukais, treninginėmis kelnėmis, iš pažiūros apie 20 metų amžiaus. Dėl ko kilo konfliktas nežino, atėjo pasižiūrėti nes buvo triukšmas ( b. l.22).
Liudytojas T. G. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2009 m. prieš Kalėdas, gali būti, kad 2009 m. lapkričio 29 d., sutemus, apie 20 val. pasistatė automobilį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. Priėjęs prie nukentėjusiųjų pasisveikino, kalbėjosi. Po 10 -20 min. privažiavo taksi automobilis ir iš jo iššoko kaltinamieji. Pribėgo prie nukentėjusiųjų ir prasidėjo grumtynės. Pirmas M. G. pribėgo prie P. ir jam trenkė. M. G. iš pradžių stvėrė už drabužių P. P. ir spyrė. P. buvo pargriautas ant žemės. P. P. tėvas gynė savo sūnų. Tuo metu kitas kaltinamasis po 2 minučių, ar greičiau, iššoko iš automobilio ir puolė P. P. tėvą, jį pargriovė, jam spyrė ne kartą. Jis stengėsi apginti kaimynus, tai vieną, tai kitą kaltinamuosius atitraukdamas nuo nukentėjusiųjų. Tiksliai kas ką mušė neprisimena
Liudytoja A. Š. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2009 m. rudenį, M. G. siūlė važiuoti į Uteną, pasiūlė pasikviesti draugę. Ji pasikvietė kartu važiuoti I. B.. Taksi automobiliu atvažiavo į Uteną. M. G. išlipo prie daugiabučio namo, gal su kuo pasisveikinti. Kai atsisuko, pamatė, kad jis mušasi su kažkuo. Kas pradėjo muštynes, nežino. Išlipo A. A.. Muštynių nestebėjo. Vėliau grįžo abu kaltinamieji atgal.
Liudytoja I. B. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2009 metų lapkričio mėnesį važiavo kartu su M. G. ir A. A., A. Š. į Uteną, taksi automobiliu. Sustojo prie gyvenamųjų namų. M. G. išlipo. Nekreipė dėmesio kas vyksta lauke, tik paskui pastebėjo, kad stumdėsi ir mušėsi M. G.. Išlipo A. A., kuris ėjo padėti M. G.. Nežino kas pradėjo muštynes. Į kaltinamojo G. klausimą liudytoja nurodė, kad jai M. G. pasakojo, kad iš pradžių pasisveikino su P. P., draugiškai stvėrė už gerklės ir pasakė „na ką, vaikas“.
Iš specialisto išvados Nr. G 407/09(080 matyti, jog pil. Ž. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvos dešinio klubikaulio ir kairio kelio sąnario srityse. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b. l. 12).
Iš specialisto išvados Nr. G 406/09(08) matyti, jog P. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai abiejų menčių viršutiniuose kraštuose, kraujosruva kairio žasto srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 20).
Iš 2009-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Ž. P. ir P. P. buvo sumušti Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia gyvenamojo namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės laiptinės aikštelės (b. l. 5)
Iš įtariamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 72-77) matyti, kad A. A. nurodė, kad konfliktas tarp M. G. ir nukentėjusiųjų įvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtu nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. A. nurodė, kad jis sudavė kelis smūgius P. P..
Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojų R. M., D. M., T. G., iš dalies ir liudytojų A. Š. ir I. B. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, jie nurodė kaltinamuosius kaip asmenis, kurie sumušė nukentėjusiuosius. Kaltinamieji konflikto ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu aplinkybes iš dalies patvirtino. Kaltinamasis A. A. neigė, kad fizinį smurtą naudojo Ž. P. atžvilgiu, M. G. nurodė, kad prieš jų fizinį smurtą pradėjo naudoti nukentėjusysis Ž. P., jis fizinio smurto P. P. atžvilgiu nenaudojo. Tokie kaltinamųjų aiškinimai yra paneigti nukentėjusiųjų Ž. P., P. P. nuosekliais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad kaltinamasis M. G. kelis kartus trenkė P. P. į sieną, sudavė smūgį Ž. P. bandant jį atitraukti nuo sūnaus, o A. A. sudavė smūgius P. P. bei spardė gulintį Ž. P.. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. G., D. M., R. M.. Teisiamojo posėdžio metu aplinkybių, kurios pagrįstai leistų abejoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais nėra. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą veiką. Kaltinamųjų aiškinimai, kaip prieštaraujantys esantiems įrodymams, atmestini.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. G. šalia daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės aikštelės, t.y. viešoje vietoje akivaizdžiai kitų pašalinių asmenų akivaizdoje pažemino nukentėjusįjį P. P. žodžiais ir veiksmais („labas vaike“, suėmimas už pečių ir trenkimas į sieną). Nukentėjusiajam Ž. P. bandant atitraukti sudavė smūgį pastarajam. Tai įrodo, kad kaltinamasis M. G. veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis taip draugiškai pasisveikino visiškai paneigtas nukentėjusiųjų bei liudytojų D. M., R. M. bei iš dalies I. B. parodymais. Kaltinamasis A. A. matydamas konfliktinę situaciją nebandė jos sušvelninti ar ją suvaldyti, priešingai, aktyviais veiksmais į ją įsitraukė bei naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tai rodo, kad jis taip pat veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmais vertintini kaip padaryti bendrininkų grupėje. Kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems dėl ko jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamųjų veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis M. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Taip pat aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis A. A. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
M. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis sudavė tris kartus rankomis ir kojomis P. P. į įvairias kūno vietas. Įrodymų tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis M. G. ne sudavė, o stūmė P. P. į sieną. Todėl šios aplinkybės nuosprendyje BPK 305 str.1 d. 1 p. tvarka tikslinamos į tai, kad kaltinamasis P. P. stūmė į sieną.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 43-55), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą - 2009-10-16 už KET pažeidimą pagal LR ATPK 131 str. 6 d. 500 Lt pinigine bauda, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 61), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.1. 58-59), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas bei prieš tai nepadaręs nusikalstamų veikų, augina mažametį vaiką (b. l. 199 ), po šios nusikalstamos veikos padarymo, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina maksimali arešto bausmė ( BK 55 str. ).
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, teistas (b.l. 82-89); administracine tvarka baustas 2007-05-28 pagal LR ATPK 178 str.3d. 150 Lt pinigine bauda. 2008-06-05 pagal LR ATPK 129str. 4500 Lt pinigine bauda. 2008-08-21 pagal LR ATPK 128str. 1 d. 1500 Lt pinigine bauda. 2009-02-25 pagal LR ATPK 178str. 2d. 75 Lt piniginė bauda, 2009-03-09 pagal LR ATPK 50 str. 200 Lt piniginė bauda, 2009-10-12 pagal LR ATPK 131 str. 5 d. 20 Lt piniginė bauda 2009-11-17 pagal LR ATPK 131 str. 5 d. 40 Lt piniginė bauda (b.l. 90), yra nedirbantis (b. l. 92), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė tyčinį nusikaltimą bei taip pat darė administracinius teisės pažeidimus, kas įrodo, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, į tai, kad jis nebuvo nusikaltimo padarymo iniciatorius, daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant realiai (BK 56 str.).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis Ž. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 9 ).
Nukentėjusysis P. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17 ).
Nukentėjusysis Ž. P. savo pareikštą civilinį ieškinį bei P. P. pareikštą civilinį ieškinį, kaip įstatyminis atstovas, palaikė ir paaiškino, kad dėl jis bei jo sūnus buvo sumušti, jiems buvo nežymiai sutrukdyta sveikata, patyrė stresą.
Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino ir M. G. paiškino, kad jis P. P. nemušė, Ž. P. nori jo sąskaita praturtėti. Kaltinamasis A. A. paaiškino, kad jis Ž. P. nemušė.
Ieškinys dėl tenkintinas iš dalies.
Iš specialisto išvados Nr. G 407/09(080 matyti, jog pil. Ž. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvos dešinio klubikaulio ir kairio kelio sąnario srityse. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b. l. 12).
Iš specialisto išvados Nr. G 406/09(08) matyti, jog P. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai abiejų menčių viršutiniuose kraštuose, kraujosruva kairio žasto srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b. l. 20).
Nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdis įrodo, kad jie patyrė fizinį skausmą bei stresą, buvo pažeminti pašalinių asmenų akivaizdoje. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamieji tyčiniais veiksmais padarė sužalojimus nukentėjusiesiems, siekė juos pažeminti. Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji yra nedirbantys, jų turtinė padėtis nėra gera: jie neturi turto bei pastovaus uždarbio. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamųjų išsilavinimas ir amžius yra nėra toks, kad leistų daryti išvadą, jog ateityje jų turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiesiems nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl jų sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas ar ateityje jiems bus reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam Ž. P. ir P. P. nustatytinas 1000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamųjų solidariai ( CK 6.279 str. 1 d. ).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti devyniasdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę paskirtą 2010-05-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirti galutinę subendrintą bausmę - devyniasdešimt parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą 2010-05-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą keturiasdešimties parų arešto bausmę.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, šią bausmė iš dalies pridedant prie 2009-08-12 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
Nukentėjusiojo Ž. P. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. G. ir A. A. vieną tūkstantį litų neturtinės žalos atlyginimui Ž. P. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. G. ir A. A. vieną tūkstantį litų neturtinės žalos atlyginimui P. P. (įstatyminis atstovas Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.