- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-388-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00855-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- M. G., ir A
- Nukentėjusysis
- Ž. P., P. P.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas devyniasdešimt parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-26 nuosprendžiu, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimt parų arešto. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-26 nuosprendžiu paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė. Nukentėjusiojo Ž. P. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. G. ir A. A. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo Ž. P. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. G. ir A. A. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo P. P. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. ir A. A. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. M. G. ir A. A. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2009 m. lapkričio 29 d., apie 19.00 val., Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia gyvenamojo namo Nr. 104, iš chuliganiškų paskatų įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims; t.y., M. G. suėmęs už pečių du kartus stūmė nepilnametį P. P. į sieną, bei tęsdamas savo nusikalstmą veiką sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis kartus Ž. P. į įvairias kūno vietas, o A. A., M. G. grumiantis su Ž. P., ne mažiau kaip tris kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas nepilnamečiui P. P., bei tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis kartus Ž. P. į įvairias kūno vietas, ir taip dėl dešinės alkūnės, dešinio klubikaulio, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos sužalojimų jie nežymiai sutrikdė Ž. P. sveikatą, bei dėl abiejų menčių ir kairio žasto sužalojimų jie nežymiai sutrikdė P. P. sveikatą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis M. G. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendį ir paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi. Nurodo, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį, turėjo vadovautis LR BK 42 str. numatyta bausmių sistema ir jam, kaip pirmą kartą teisiamam, turėjo skirti švelnesnę nei areštas bausmės rūšį. Jis turi žmoną, kuri laukiasi antro kūdikio ir sūnų A. G., gim. 2005-11-28, todėl, mano, jog jam atliekant paskirtą arešto bausmę, šeimai būtų labai sudėtinga pragyventi, nes šeima gyvena tik iš jo pajamų, gaunamų jam dirbant pagal patentą. Mano, jog atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas jam turėjo paskirti švelnesnę nei areštas bausmę.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino M. G. kaltu, taip pat teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo savo skunde neginčija ir pats apeliantas, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirta bausmės rūšimi - areštu ir prašo skirti švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi, kolegija atmeta, nes paskirdamas apeliantui arešto bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nepažeidė ir jokių kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame išsamiai išdėstyti tiek bausmės rūšies, tiek bausmės trukmės parinkimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Taip pat pažymėtina, kad skiriant bausmę iš esmės jau buvo atsižvelgta į aplinkybes, apie kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde (kad jis laikomas neteistu, augina mažametį vaiką). Apelianto teiginiai apie tai, kad jo žmona laukiasi antro kūdikio ir kad jis vienintelis išlaiko šeimą iš pajamų, gaunamų jam dirbant pagal patentą, yra deklaratyvūs. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. G. iki 2011-03-31 niekur nedirbo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kur nors būtų dirbęs po 2011-03-31, taip pat nėra jokių duomenų, patvirinančių, kad jo žmona laukiasi antro kūdikio ir kad ji negauna jokių pajamų.
Teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tinkamai įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jo atžvilgiu buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, iš jų trys už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Nuosprendžiais M. G. buvo paskirtos bausmės, nesusijusios, arba susijusios su laisvės atėmimu, tačiau taikyti jo padėtį lengvinantys institutai – bausmės vykdymo atidėjimas (dviem paskutiniais nuosprendžiais), teistumas išnykęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas skundžiamu nuosrendžiu nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas bei prieš tai nepadaręs nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą - 2009-10-16 už KET pažeidimą pagal LR ATPK 131 str. 6 d. 500 Lt pinigine bauda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. G. laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2009-10-16 administracine tvarka baustas net 26 kartus, daugiausia už KET pažeidimus (transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, transporto priemonių vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturint teisės vairuoti), nėra duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą. Be to, M. G. be ATPK 131 str. 6 d. numatyto pažeidimo, 2009-10-16 padarė ir ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta 400 Lt piniginė bauda, už abu 2009-10-16 padarytus pažeidimus paskirtos piniginės baudos pakeistos viešaisiais darbais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. G., po nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo praėjus vos dviem mėnesiams vėl padarė naują tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 182 str. 1 d.), už kurį jis nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-26 nuosprendžiu. Taigi aptartos aplinkybės charakterizuoja M. G. asmenybę kaip linkusią pažeidinėti įstatymus bei rodo, kad skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio jo elgesio pasekmė. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad jis neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių įskaitas, charakterizuojamas patenkinamai, augina mažametį vaiką. LR BK 284 str. 1 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmių rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliantui paskyrė maksimalią arešto, skirtino už nusikaltimo padarymą, bausmę. Kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.). Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių, o nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė, nuteistojo asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo M. G. prašoma jam skirti įstatyme numatyta švelnesnė bausmės rūšis nei areštas būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis M. G. yra areštas.
Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo nuteistajam pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos arešto trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė palankesnį apeliantui bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl jam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.