Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-08 · Byla Nr. TS-76-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
TS-76-1202/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. TS-76-1202/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. teistas 11 kartų, paskutinius iš jų:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį, galutine subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 2 metus, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metų terminui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi V. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti likusią bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 28 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties iš dalies pridėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S. rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Nutarime Komisija įvertino galiojantį teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu t. y. akivaizdų teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, sistemingą ir intensyvų administracinių nusižengimų vykdymą, jo atžvilgiu pradėtą naują ikiteisminį tyrimą, teismas darė išvadą, kad bausmės tikslai asmeniui pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą nepasiekti ir nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nebuvo pasiektas pagrindinis probacijos tikslas užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją, todėl 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) įsilavinimą. Darbinė patirtis, vertinant nuteistojo amžių, yra menka ir sudaro apie 6 mėnesius. V. S. išsako teigiamą požiūrį į darbą, tačiau taip yra tol, kol jis gyvena blaivų etapą, ištikus atkryčiams dėl narkotikų vartojimo, tokiais atvejais nedirba. Nuteistajam būdingi sunkumai identifikuojant problemines gyvenimo sritis, susijusias su netinkamu gyvenimo būdu ir narkotinių medžiagų vartojimu. Manytina, kad apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, frustracijos slenkstis pažemėja, nuteistasis tampa impulsyvesnis, negeba numatyti neigiamų savo elgesio pasekmių. Šiuo metu nuteistojo išskirtiniai savikontrolės sunkumai nėra akivaizdžiai stebimi, tačiau susidūręs su frustruojančiomis situacijomis, asmuo gali stokoti gebėjimo priimti konstruktyvius sprendimus ir taikyti tam tikras kontroliuojančio elgesio strategijas, siekdamas asmeninių tikslų ar subjektyviai suprantamo teisingumo įgyvendinimo. Teisės pažeidėjas kartoja tas pačias klaidas, trūksta motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų bei išlaikyti blaivumą. V. S. mąstymas vertinamas labiau konkrečiu nei abstrakčiu, asmuo geba diskutuoti, analizuoti problemas, tačiau stebima, kad jis imdamasis veiksmų linkęs vadovautis savo patirtimi, neįvertinti galimų pasekmių. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pasikartojančias nusikalstamas veikas, nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Nors asmuo neigia turintis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, savo kriminalinį elgesį linkęs minimalizuoti perkeliant atsakomybę narkotinių medžiagų poveikiui, kaip pateisinimui savo įvykdytiems nusikaltimams, t. y., kad visi narkotikus vartojantys asmenys adekvačiai nemąsto ir daro nusikaltimus, o visuomenė į tai turėtų žiūrėti atlaidžiau. V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta. Tam tikri teigiami pokyčiai yra stebimi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis srityje, kadangi asmuo išreiškė norą gydytis reabilitacijoje, ten baigė programas ir šiuo metu yra perkeltas į po-reabilitacinį būrį, tačiau kitos dinaminės kriminogeninės sritys reikalauja tolesnių nuteistojo veiksmų siekiant teigiamų rizikos valdymo pokyčių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistasis nepadarė pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija, vienbalsiai (4 balsai prieš), nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

V. S. skunde pabrėžia, jog Komisija netaikė lygtinio paleidimo dėl ankstesnių bausmės vykdymo atidėjimo atveju pabrėždami, jog atidėjimas nebuvo veiksmingas, turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, šiuo metu nedirba, nepadaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Su šiais Komisijos argumentais nuteistasis nesutinka.

Šalies argumentai

Motyvas, jog jo resocializacija buvo neveiksminga nėra teisingas. Nuteistasis nurodo, jog paskutinis bausmės vykdymo atidėjimas buvo praleistas turiningai. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) darbininko pareigoms, buvo sukrėstas kalėjimo todėl buvo labai motyvuotas. Nebuvo patenkintas savo darbu ir savo praeitimi. Gaudavo 1000 Eur iš kurių 300 Eur išskaičiuodavo priverstinai, o kitą dalį pusės metų laikotarpyje taupė. Išsilaikė teises, tačiau vietoje to, kad nusipirktų automobilį, sutaupytus pinigus nunešė į Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) padengti baudas. Išsilaikęs teises gavo pasiūlymą dirbti (duomenys neskelbtini) kolegos vardu, kadangi neturėjo 2 metų stažo. Neįvertinęs pavojaus dėl darbo vėl pradėjo bendrauti su senais pažįstamais, todėl pavartojo draudžiamas medžiagas. Nusprendė stabilizuotis ir išvažiavo į reabilitaciją, kurioje įsimylėjo (duomenys neskelbtini) m. moterį ir juo išprašė ir centro už vidaus taisyklių pažeidimus. Nusprendė atsikraustyti į (duomenys neskelbtini), toliau nuo visų pažįstamų, iki kol teismui nebuvo pateiktas teikimas už tai, jog keliavo naktį palikęs reabilitacijos centrą ir keliaudamas į (duomenys neskelbtini) gyveno viešbutį, išsinuomojo butą. V. S. manymu, jei žmogus visą gyvenimą vengia mokėti įsiskolinimus ir nieko su savimi nedaro tai galima vadinti neveiksminga resocializacija, tačiau jo atveju jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėjo dirbti, išsilaikė teises, grąžino nemažą dalį įsiskolinimų, padėjo mamai.

Komisijos argumentas, jog turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą yra nepagrįstas, kadangi yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Šiuo metu nedirba, bet kreipėsi dėl darbo, tačiau įkalinimo įstaiga neskuba jo įdarbinti, nes nėra laisvų darbo vietų.

Nuteistasis taip pat nesutinka su Nutarimo motyvu, jog jis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Prieš mėnesį administracija ir direktorius paskatino jį už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Ši nuostata nurodo, jog Komisija neįsigilino į jo bylą, kadangi bendraudamas su kalėjimo darbuotojais jie nurodo, jog jis padarė pažangą.

Pripažįsta, jog padarė klaidą su priklausomybėmis, todėl bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo kalėjime esančiame reabilitacijos centre, baigė pusės metų kursą bei kitus dalykus susijusius su priklausomybėmis. Norėtų gautas žinias taikyti laisvėje. Bausmės atlikimo metu nebuvo baustas.

Šiuo metu laisvėje turi galimybę įsidarbinti gerose pareigose, bet nežino kaip būtų po to, kai Komisija vėl nagrinėtų jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Nuteistasis V. S., kuriam paskirta 2 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną trečdalį bausmės) atliko 2024 m. gegužės 22 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2023 m. gegužės 3 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. gegužės 9 d. atliekant pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Komisija Nutarime konstatavo, jog nuteistasis nepadarė pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Komisija skundžiamame Nutarime nevertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir jas sumenkino neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Matyti jog Komisija vertino tiek teigiamas, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistojo skunde pabrėžiama, jog jis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, jog nuteistasis dėjo pastangas ir itin aktyviai sprendė problemą susijusią su priklausomybe, taip pat aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose. Komisijos nutarime buvo įvertinta tai, jog buvo nustatyti teigiami V. S. pokyčiai piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nutraukimo motyvacijos srityje. Iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis yra motyvuotas spręsti problemas susijusias su jo priklausomybe. Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo reabilitacijos centro priklausomybių konsultanto pateikto rašto matyti, jog nuteistasis V. S. 2023 m. gruodžio 5 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini). Pirminio pokalbio metu asmuo išreiškė norą gydytis reabilitacijoje, tvirtino esąs priklausomas tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio. Nuteistasis iki 2024 m. gegužės 3 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje, pristatė 39 darbus iš „(duomenys neskelbtini)“ apie vartojimo destrukciją ir gavo kiekvienam darbui atgalinį ryšį. Nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 26 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo pagal anoniminių (duomenys neskelbtini). Dalyvavo konsultacijose su savanoriais. 2024 m. balandžio 29 d. sėkmingai baigė „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) grupę. Dalyvavo prevencinėse priemonėse: 2023 m. gruodžio 31 d. grupiniame (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose reabilitacijos centre, kurie vyko lapkričio – gruodžio mėn.; 2024 m. sausio 31 d. dalyvavo 40 akademinių valandų užsiėmimuose „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat V. S. pasižymėjo itin aktyviu įsitraukimu į pozityvaus užimtumo priemones. Iš nuteistojo skundo priedų matyti, jog V. S. pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju gyvens pas savo mamą (b. l. 13). Nuteistojo skunde minima, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis dirbo ir grąžino dalį įsiskolinimų, tai patvirtina ir skunde pateiktas priedas (b. l. 19). Skunde V. S. tvirtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas buvo veiksmingas jis dirbo, grąžino skolas, o tai patvirtina pridedami skundo priedai, jog turiningai leido laiką (b. l. 11).

Teismas sutinka su skundo argumentu, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog V. S. yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) m. V. S. įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (a. b. l. 16), nuteistasis teismui pateikė išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Visgi vien tai, kad nuteistasis yra įgijęs (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) išsilavinimas nelemia išvados, kad V. S. turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nuteistasis 2024 m. balandžio 15 d. yra pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriui įdarbinti jį bet kokioms pareigoms (b. l. 30), tačiau iki šiol nėra įdarbintas. Teismui pateiktame skundo priede nurodoma, jog paleistas lygtinai V. S. būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“(b. l., 14), todėl šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių grupei, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti taikoma pirmenybė. Tiek nuteistąjį teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam V. S. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius (11); didelis teistumų skaičius (11); nusikaltimuose yra įsibrovimo elementas; pažeidė bausmės atidėjimo vykdymo instituto sąlygas; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant pasipelnyti neteisėtais būdais) modelio dalis, dinaminiai: darbo įgūdžių, patirties stoka; lėšų įgijimo įgūdžių stoka; didelės skolos dėl priteistų civilinių ieškinių; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; narkotinių medžiagų vartojimo problemos; impulsyvumas, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, apsauginiai – šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gr.). Minimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvumas, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, teismo vertinimu turi būti koreguojami.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Konkrečiu atveju Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti teigiami pokyčiai piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis srityje, tačiau kiti nustatyti dinaminiai kriminogeniniai požymiai nėra pakitę. Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad didžiąją pakartotinės nusikalstamos rizikos dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nuteistasis skunde pabrėžė paskutinio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuriame V. S. nurodo teigiamus jo asmenybės pokyčius ir pasiekimus, dėl to nurodo nesutinkantis su motyvu, jog resocializacija buvo neveiksminga. Iš paskutinio Probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo matyti, jog viso paskutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) buvo fiksuojami ne pavieniai intensyvios priežiūros pažeidimai, nevyko nuteistojo stebėjimas dėl išsikrovusios elektroninio stebėjimo priemonės; 2) buvo nustatytas narkotikų testo rezultatas buvo teigiamas; 3) priežiūros metu asmeniui 7 kartus buvo fiksuoti administraciniai nusižengimai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Dėl minėtų probacijos pažeidimų (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. teikimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo V. S. panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis teikimai netenkinti, suteikiant V. S. galimybę pakeisti savo elgesį. Tačiau nuteistasis piktybiškai ir sistemingai toliau pažeidinėjo intensyvios priežiūros tvarką, tokiais veiksmais nesudarydamas galimybės Probacijos tarnybai patikrinti kaip laikosi jam skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti nustatytoje vietoje, kviečiamas į probacijos tarnybą pasiaiškinti, taip pat ne visada atvykdavo, 2022 m. lapkričio 4 d. už bendruomenės vidaus taisyklių pažeidimą buvo pašalintas iš reabilitacijos centro, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas susipažinęs su bausmių vykdymo atidėjimo atvejais bei Probacijos tarnybos teikimais dėl bausmės vykdymo atidėjimo priežastimis negali sutikti su nuteistojo pateiktais argumentais, jog resocializacija buvo veiksminga. Anaiptol asmuo ne tik darė sistemingus teismo skirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų pažeidimus, tačiau ir nusikalsdavo, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokius savo veiksmus pateisino, nebuvo jiems pakankamai kritiškas. Dėl to teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties argumentu, jog V. S. probacija nebuvo veiksminga dėl paties nuteistojo požiūrio. Skunde dėstomi nuteistojo motyvai patvirtina, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje vis dar nėra pakankamai įgyvendintas.

Praeityje V. S. ne kartą teistas. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, bet jis bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygų nesilaikė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė naujas nusikalstamas veikas. Teismo nutartimi jo atžvilgiu buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir sąlygos ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ateityje, vertinimo.

Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog V. S. kartoja tas pačias klaidas, trūksta motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų bei išlaikyti blaivumą, asmuo geba diskutuoti, analizuoti problemas, tačiau stebima, kad jis imdamasis veiksmų linkęs vadovautis savo patirtimi, neįvertinti galimų pasekmių. Dalyvavimas reabilitacijos programose ir kitose resocializacijos priemonėse teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tai, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas bus sėkmingas. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Kaip minėta, V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro daug kriterijų, kurie gali būti koreguojami. Teismas daro išvadą, kad padaryta pažanga vienoje srityje (dėl priklausomybių) nėra pakankama manyti, kad V. S. visumoje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad atliekama bausmė yra veiksmingai įgyvendinama, o nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu, nėra pagrindo. Įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini) grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis